Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-175/08

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui adv. Vytautui Gineikai, nuteistajam D. P. , civilinio atsakovo atstovui V. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. A. įstatyminės atstovės R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. A. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai K. A. - 6274 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai R. A. priteista 1120,44 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai K. A. - 270,15 Lt turtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje nukentėjusiosios K. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 20 d. apie 17 val. 5 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ties 20-u namu, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 1422 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 75, 76 punktų reikalavimus, būdamas blaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, automobilio laiku nesustabdė prieš perėją sustojus kitai transporto priemonei, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įžengusios pėsčiosios K. A. ir ją parbloškė, dėl ko K. A. dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, muštinės dešinio antakio žaizdos, odos nubrozdijimų veide, abiejų blauzdų, kelių srityse, plaštakose, abiejų orbitų lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės teigimu, šiuo atveju nevisiškai buvo įvertintas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas, tinkamai apginti nukentėjusiųjų interesai, nesivadovauta nukentėjusiųjų ir už padarytą žalą privalančių atsakyti asmenų interesų pusiausvyros principu. Nepagrįsta teismo išvada, kad K. A. gyvenimo kokybė po sužalojimo iš esmės nesuprastėjo, nes tai prieštarauja rašytiniams baudžiamosios bylos įrodymams. Iki eismo įvykio buvusi sveika K. A. jaučia eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmes. Nei vienas gydytojas specialistas negali prognozuoti, kaip ilgai nukentėjusioji K. A. jaus eismo įvykio metu patirtos traumos liekamuosius reiškinius. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai teismo vertinama, kad vienas iš neturtinės žalos vertinimo kriterijų - sukeltos pasekmės - nesunkios, nereikšmingos.

Šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu yra kaltininko darbdavys - UAB (duomenys neskelbtini), nes eismo įvykis įvyko vykdant darbines funkcijas, vairuojant darbdaviui priklausantį automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) yra automobilio valdytojas, kuriam LR CK 6.270 str. pagrindu tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Darytina išvada, kad vertinant turtinę padėtį, turėtų būti vertinama civilinio atsakovo - UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis, o ne paties kaltininko D. P. . Darbdavio teisė, o ne pareiga pasinaudoti regreso teise išieškant žalos atlyginimą iš savo darbuotojo. Iš byloje esančių duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį, matyti, kad bendrovė neturi finansinių sunkumų, todėl be didelės įtakos bendrovės veiklai gali atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, išlikę liekamieji padariniai sveikatai. Nuo pat traumos iki šių mokslo metų pabaigos ji atleista nuo dalyvavimo kūno kultūros pamokose, taip ribojamas jos fizinis aktyvumas, grūdinimas. Dėl patirtos traumos nukentėjusioji tapo irzli, jautri, pastoviai skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu, dažnai neadekvačiai reaguoja į aplinkinių kalbas, veiksmus, jaučiasi nesaugi gatvėje - išlikusi baimė automobiliams. D. P. , civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų elgesys viso proceso metu kelia abejones jų sąžiningumu. Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad buvo stengiamasi parodyti, kad K. A. nukentėjo mažiau, lengviau, nei ji teigia, nei tai pagrindžia bylos dokumentai. Vienas iš kriterijų, padedantis nustatyti neturtinės žalos dydį yra patirtos turtinės žalos dydis. Vertinant santykį tarp turtinės ir neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina taip pat į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiosios amžių, individualias nukentėjusiosios savybes, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus patirtai žalai ir nėra per didelis. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytus faktus, byloje esančius įrodymus, teismas nepagrįstai nustatė tik 6274 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai K. A. , nes aiškiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki eismo įvykio. Todėl iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistinas neturtinės žalos atlyginimas - 48000 Lt.

Negalima sutikti su teismo daroma išvada, kad R. A. pareikštas 10000 litų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstai didelis. Teismas nepagrįstai nustatė tik 1000 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai R. A. , nes aiškiai suprastėjo jos gyvenimo kokybė po dukros patirtos traumos. Dėl to, kad eismo įvykyje buvo sužalota nepilnametė dukra K. A. , R. A. patyrė didelį sukrėtimą, baimę dėl dukters gyvybės, sveikatos, ateities. Iki šiol jaučiamas didelis nerimas, patirti dvasiniai ir psichologiniai išgyvenimai. Dvasinis sukrėtimas, nepatogumai lėmė sveikatos pablogėjimą, emocinę depresiją, miego sutrikimus. Šios aplinkybės patvirtintos rašytiniais dokumentais, nes R. A. po dukros patirtos traumos pati du kartus gydėsi neurologiniame skyriuje. R. A. su dviem nepilnametėm dukrom pragyvena tik iš savo gaunamo darbo užmokesčio, nes iš dukrų tėvo ne visada gauna finansinę paramą, todėl išlaidos, susijusios su K. A. gydymu ir priežiūra, yra didelės. Visos šios aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą, esą R. A. gyvenimo kokybė po eismo įvykio iš esmės nesuprastėjo. Todėl iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteistinas neturtinės žalos atlyginimas - 10000 Lt.

Pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo spręstas klausimas dėl išlaidų, susijusių su advokato suteiktų paslaugų kompensavimu.

Civilinio atsakovo atstovas atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, priteisdamas nukentėjusioms R. A. ir K. A. neturtinės žalos atlyginimui atitinkamai 1000 litų ir 6274 litus, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Priteisiant neturtinę žalą, siekta išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. R. A. apeliacinis skundas turi būti atmestas. Apeliantės teiginiai, kad teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, ir kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, yra neteisingi ir nepagrįsti, šių aplinkybių teismas nuosprendyje nenustatė ir nekonstatavo, priešingai teismas nuosprendyje pabrėžė, kad nukentėjusioms žala buvo padaryta neatsargiais, netyčiniais veiksmais. Apeliantė klaidingai nurodo, kad vertinant turtinę padėtį, turi būti vertinama civilinio atsakovo - UAB (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis, o ne paties kaltininko D. P. . Dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad D. P. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų elgesys viso proceso metu kelia abejones dėl jų sąžiningumo, tačiau apeliantė nenurodo, kuo tas nesąžiningumas pasireiškia. Nuteistasis D. P. yra senyvo amžiaus, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, nusikalto pirmą kartą, kaltu prisipažino visiškai, dirba vairuotoju ir labai didelių pajamų neturi, neturi ir kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neturtinės žalos atlyginimas yra ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui neturi tapti nepateisinamai didele našta, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms yra pagrįstas ir nėra per mažas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, civilinio atsakovo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad nukentėjusiosios K. A. įstatyminės atstovės R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo K. A.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai K. A. . Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, K. A. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio K. A. turėjo gydytis ligoninėse, reabilitacijos įstaigoje, paskutiniuose teismui pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų (2007-12-29) nurodyta, kad mergaitė iki šiol jaučia galvos skausmus, kartais pykina, neperneša triukšmo, pavargsta. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų apie K. A. dabartinę sveikatos būklę. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nukentėjusiosios gyvenimo kokybė po sužalojimo iš esmės suprastėjo. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji ir toliau gali lankyti mokyklą, aštuntą klasę baigė labai gerai. Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos pateiktoje K. A. charakteristikoje nurodyta, kad moksleivei būdinga aukšta mokymosi motyvacija, ji yra pareiginga, dėmesinga, kruopšti, visada paruošia namų darbus. Vadinasi, nors nukentėjusioji jaučia tam tikras įvykio pasekmes, tačiau negalima teigti, jog jos gyvenimo kokybė po traumos iš esmės suprastėjo.

Atmestinas apeliantės teiginys, kad kaltės klausimas esminę reikšmę turi bausmės skyrimui, veikos kvalifikavimui ir nėra svarbiausias kriterijus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Visi šiame straipsnyje nurodyti kriterijai yra svarbūs nustatant neturtinės žalos dydį. Vienas iš kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Nuteistasis D. P. nukentėjusiajai K. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo netyčiniais, neatsargiais veiksmais. Jis nesiekė sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailėjosi. Tai nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Aptariant apeliacinio skundo motyvus, kad D. P. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų elgesys viso proceso metu kelia abejonių dėl jų sąžiningumo, teisėjų kolegija mano, kad šie argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti. Nuteistasis D. P. , partrenkęs K. A. , iškart iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nuoširdžiai gailisi. Dalimis nukentėjusiajai atlygino 900 Lt turtinę žalą. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad dalimis galėtų atlyginti iki 10000 Lt neturtinės žalos, kadangi jo turtinė padėtis labai sunki. Atsižvelgiant į tai teigti, kad D. P. baudžiamojo proceso metu buvo nesąžiningas, nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. A. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos nepažeidžiant BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatų, apibūdinančių neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai K. A. yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, AB „Lietuvos draudimas‘ nukentėjusiajai K. A. kaip neturtinės žalos atlyginimą išmokėjo 1726,40 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 6274 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas, jo didinti nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo R. A.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai sumažino R. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. R. A. buvo pareiškusi 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas jį sumažino iki 1000 Lt, motyvuodamas tuo, kad po autoįvykio, kurio metu buvo sužalota R. A. dukra, ji patyrė išgyvenimus, stresą, nežinią dėl ateities, jai teko slaugyti dukrą, tačiau jos gyvenimo kokybė dėl dukrai padaryto sveikatos sutrikdymo iš esmės nesuprastėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekiama ne nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o kompensuoti patirtus išgyvenimus. Atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalaudama atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusioji neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. žala D. P. neatsargiais, netyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta netiesiogiai, kadangi sveikata buvo sutrikdyta jos dukrai, tuo tarpu R. A. patyrė stresą, išgyvenimus dėl dukros traumos, turėjo ją slaugyti. Be to, teismas neturi duomenų apie tai, kad R. A. neurologiniai susirgimai buvo sąlygoti išgyvenimų dėl dukters patirtos traumos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijus, faktines bylos aplinkybes, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai K. A. ir jos įstatyminei atstovei R. A. priteisė pakankamą neturtinės žalos atlyginimą, teisingai kompensavo patirtus išgyvenimus. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nespręstas klausimas dėl išlaidų, susijusių su advokato paslaugų kompensavimu. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. R. A. baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiline ieškove. Teisinę pagalbą jai teikė advokatė Ona Klinavičienė. R. A. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš byloje esančių teismo protokolų, juose nėra užfiksuoto tiksliai suformuluoto prašymo priteisti atstovavimo išlaidas advokatei, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti. R. A. savo valią išreiškė pateikdama pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b.l. 27), patvirtinantį, jog ji gynėjai advokatei Onai Klinavičienei sumokėjo 800 litų. Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos, vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, turi būti priteistos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutar i a:

nukentėjusiosios K. A. įstatyminės atstovės R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti.

Iš D. P. R. A. priteisti 800 (aštuonis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.