Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. Taraldžių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 234 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S., būdamas neblaivus, siekdamas paveikti nukentėjusį asmenį T. S., kad ši susitaikytų su juo - kaltininku, kuris kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamas T. S. nežymiu sveikatos sutrikdymu ir grasinimu ją nužudyti, (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 16 d. apie 9 val. panaudodamas psichologinę prievartą žodžiais kibo prie nukentėjusiosios, vadino ją žeminančiais žodžiais „paleistuve, prostitute, lesbiete“, grasino nužudyti, išdaužyti buto langus, duris, baldus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 22 d. apie 10:30 val. grasino nužudyti, bei 2012 m. lapkričio 26 d. apie 8:30 val. koliodamas necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, įvairiu smurtu, sakydamas, kad vis viena negyvens, nes ją užmuš, šiais veiksmais darė poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku.

Kaltinamasis V. S. kaltę iš esmės pripažino visiškai, nurodė, jog tomis dienomis, būdamas neblaivus, buvo užsukęs pas savo žmoną T. S. ir ją keikė, reikalavo atsiimti pareiškimą. Detalių veiksmų nepamena, tačiau pripažįsta nusižengęs įstatymais ir dėl tokio elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pripažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji T. S. parodė, jog 2012 m. lapkričio 16 d., 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. atėjęs jos neblaivus sutuoktinis reikalavo su juo taikytis, priešingu atveju grasino išdaužyti langus, sulaužys baldus, išvadino necenzūriniais ir įžeidžiamaisiais žodžiais, grasino susidoroti. 2012 m. lapkričio 16 d. konfliktą matė kaimynė M. L. bei kaimynės dukra T. M., 2012 m. lapkričio 22 d. – jos sesuo P. K.. Šiuo metu su vyru yra susitaikiusi, susitaikė ir baudžiamojoje byloje dėl smurto ir grasinimų, jie abu yra taikiai išsprendę civilinius santykius dėl santuokos nutraukimo, todėl ji jam atleido ir prašo bylą nutraukti.

Liudytoja M. L. parodė, jog 2012 m. lapkričio 16 d. T. S. prašymu buvo pas ją namuose, kai atėjęs neblaivus V. S. išvadino T. S. necenzūriniais, įžeidžiamaisiais žodžiais, reikalavo su juo taikytis, triukšmavo, dėl ko ji paskambino savo dukrai T. M. bei paprašė ateiti. Šiai atėjus, bendromis jėgomis V. S. išlydėjo pro duris.

Liudytoja T. M. parodė, jog 2012 m. lapkričio 16 d. paskambinusi motina M. L. pasakė, jog V. S. puola T. S.. Apie konfliktus tarp V. S. ir T. S. jai buvo žinoma, ir tą dieną girdėjo, kaip jis, V. S., grasina savo žmonai, sakė, išdaužys viską, o ją, T. S., parduos, išrengs, leis vyrams prievartauti ir panašiai. Mano, kad tas 2012 m. lapkričio 16 d. puolimas prieš T. S. buvo susijęs su T. S. rašytu pareiškimu policijai, savo grasinimais V. S. siekė, kad ši, T. S., atsiimtų pareiškimą iš policijos.

Liudytoja P. K. patvirtino, jog 2012 m. lapkričio 26 d. buvo užėjusi padėti T. S. susiruošti kelionei į Vilnių, kai atėjęs neblaivus V. S. pradėjo grasinti T. S., įžeidinėjo ją, reikalavo taikytis, kitu atveju grasino viską išdaužyti.

Iš byloje esančio protokolo pareiškimo (b.l. 10-11) matyti, jog T. S. 2012 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į policiją bei pranešė, kad jos sutuoktinis V. S. 2012 m. lapkričio 6 d. naudojo prieš ją smurtą, grasino, gavus šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. Iš nutarimo (b.l. 14), pranešimo apie įtarimą (b.l. 15), nutarimo skirti kardomąją priemonę (b.l. 16), rašytinio pasižadėjimo neišvykti (b.l. 17) matyti, jog 2012 m. lapkričio 7 d. T. S. ikiteisminiame tyrime Nr. 77-1-00416-12 pripažinta nukentėjusiąja, 2012 m. lapkričio 8 d. V. S. pareikštas įtarimas pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. dėl grasinimo ir smurto prieš T. S., 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu V. S. taikyta kardomieji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), tuo pačiu nutarimu V. S. įpareigotas nesilankyti (duomenys neskelbtini), kur gyvena T. S., nebendrauti bei neieškoti ryšių su T. S..

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. S. per tris kartus ateidamas į butą, kur gyveno nukentėjusioji, šiame bute, siekdamas paveikti nukentėjusią, kad ši susitaikytų su juo, kaltininku, įtariamu nusikalstamos veikos padarymu kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, grasino su ja susidoroti, sunaikinti jos turtą, kas atitinka kitokios prievartos sąvoką, todėl V. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 234 str. Nors prokurorai kaltinamojo veiką įvertino kaip tris atskiras veikas, numatytas BK 234 str., visgi atsižvelgus į tai, jog nusikalstamas veikas skyrė nedidelis laiko tarpas, visos trys veikos yra tapačios, nenutolusios viena nuo kitos, padarytos analogišku būdu ir aplinkybėmis, jas siejo vieninga tyčia – paveikti nukentėjusiąją, kad ši su juo, kaltininku, susitaikytų, todėl laikoma, kad asmuo, tai yra V. S., padarė ne atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.). Šis veikų patikslinimas kaltinimo esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis teigia, jog kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi, visgi įvertinus tai, kad jis tai padarė (prisipažino) tik teisiamojo posėdžio metu, siekdamas jam palankaus sprendimo ir baigties (bylos nutraukimo susitaikant su nukentėjusiąja), viso ikiteisminio tyrimo metu neigė nusikalstamą veiką rankraštiniais įrašais procesiniuose dokumentuose įrašydamas „nieko nepadariau“, „nuo parašo atsisakau“ (b.l. 24, 25, 26, 27, 28, 29), daroma išvada, jog kaltinamasis nėra nuoširdus, ir jo prisipažinimas nelaikomas lengvinančia aplinkybe. Tuo labiau, jog detaliau apie savo elgesį kaltinamasis apklausos metu atsisakė paaiškinti, nurodęs, jog dėl savo tuometinės būklės detalių nepamena.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuriuo pasikėsinta į kito asmens psichinę sveikatą, orumą, saugias gyvenimo sąlygas, taip pat normalią teisingumo institucijų veiklą, kad būtų išvengta situacijų, kai galimai nepagrįstai yra atleidžiami asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra neteistas (b.l. 37), baustas administracine tvarka (b.l. 30-36), yra bedarbis (šią aplinkybę kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu), teismo posėdyje apklaustų M. L. ir T. M., pažįstančių V. S. kaip nukentėjusiosios sutuoktinį ir liudytojos M. L. kaimyną, charakterizuojamas neigiamai, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji yra kaltinamojo žmona, pretenzijų kaltinamajam nereiškia, su juo yra susitaikiusi ir jam yra atleidusi, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tikslinga V. S. už nusikalstamos veikos padarymą skirti sankcijoje numatytą arešto bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose. Manoma, jog šis trumpalaikis laisvės suvaržymas V. S. turės teigiamos įtakos ir ateityje V. S. naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Nors nukentėjusioji pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą jai susitaikius su kaltininku (b.l. 61), visgi teismas pripažįsta, jog tam nėra pagrindų, numatytų BK 38 straipsnyje: nors formaliai V. S. yra neteistas, tačiau visą ikiteisminį tyrimą neigė nusižengęs įstatymams bei atlikęs nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją, tai padaręs prisipažino tik po to, kai nukentėjusioji pateikė teismui prašymą nutraukti bylą jai ir kaltininkui susitaikius, be to, V. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka, nesilaikė kitame ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės reikalavimų bei ne kartą lankėsi bute, kuriame gyvena nukentėjusioji, nors buvo įpareigotas to nedaryti, yra charakterizuojamas kaip linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir agresyviu elgesiu išgėrus. Šios aplinkybės apibūdina V. S. kaip asmenį, linkusį į įstatymus pažeidžiantį elgesį, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pakankama priemonė sulaikyti V. S. nuo tolimesnių teisės pažeidimų (tiek baudžiamosios, tiek administracinės) darymo. Tuo labiau, jog veika, numatyta BK 234 str., pažeidžiamos ne tik nukentėjusio asmens teisės, bet ir teisingumo įstaigų vykdymo normali tvarka. Taip pat teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinė veika), taip pat nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimus, jog tai yra nebe pirmas kartas, kada kaltinamasis taip elgiasi nukentėjusiosios atžvilgiu, šiuos veiksmus atliko jau po to, kai buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios sužalojimo bei grasinimų, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens interesus, taiko ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., BK 72¹ str. pagrindai), draudimas skiriamas 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. ir paskirti 45 p. (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.

Bausmę atlikti areštinėje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., BK 72¹ str. 1 d., kaltinamajam V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens T. S. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jam iki nustatyto termino pabaigos draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.