Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-490/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-12-30
Bylos Nr.: 1A-490/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rūta Mickevičienė (pirm.), Viktoras Kažys, Elena Vainienė
Nuteistasis: A. R.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-490/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 1.2.14.4.1; 1.2.14.4.2; 1.2.7.1.2.3; 1.2.9.6 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teisėjų: Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui Algirdui Gurauskui,nuteistajam A. R. ,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 181 str. 1 d., 181 str. 2 d., 149 str. 4 d., 161 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 181 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 149 str. 4 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal LR BK 161 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė A. R. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. R. priteista E. Š. 1310 Lt turtinei žalai atlyginti, K. Š. priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kita K. Š. ieškinio dalis atmesta.

Iš A. R. priteista Valstybinei ligonių kasai 3103,58 Lt K. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val., prie vaikų globos namų „D.“, esančių (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, jog mažametė draugė K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susitinka su kitu vaikinu, tyčia spyrė vieną kartą ant laiptų sėdinčiai K. Š. į veidą ir nežymiai ją sužalojo, t. y. šiais veiksmais A. R. padarė LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir tuo tikslu rašydamas mažametei K. Š. telefonines žinutes, atvirai reikalavo jam atiduoti 310 Lt arba kitą lygiavertį turtą. Apie tai sužinojusi K. Š. motina E. Š., siekdama, jog A. R. ateityje nevartotų prieš jos dukrą smurto, 2008 m. rugsėjo 23 d., apie 18 val. 30 min., prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 61, perdavė 310 Lt šalia A. R. buvusiam jo draugui, t. y. šiais veiksmais A. R. padarė LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 24 d., savo mobiliojo ryšio telefonu nusiuntė mažametei K. Š. žinutes, grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš K. Š. ir jos motiną E. Š. bei sugadinti jų turtą, reikalavo jo naudai perduoti 500 Lt. Siekdamas gauti 500 Lt, A. R. akmeniu tyčia išdaužė buto savininkės N. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), namo langą, sugadindamas turtą už 1000 Lt, t. y. šiais veiksmais A. R. padarė LR BK 181 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 4 d., apie 23 val., Klaipėdoje, namelyje, už (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių garažų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas palaužti mažametės K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), valią, tyčia kumščiais ir metaliniu žarstekliu smogė nukentėjusiajai ne mažiau kaip devynis smūgius į veidą, rankas, kojas ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir kraujo išsiliejimą po kairės akies obuolio jungine, viršutinėje lūpoje, abiejuose dilbiuose, po dvi poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, galvos smegenų sukrėtimą, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Tokiais smurtiniais veiksmais palaužęs nukentėjusiosios K. Š. pasipriešinimą, A. R. lytiškai santykiavo su mažametė K. Š., t. y. išžagino mažametę, tokiais veiksmais padarydamas LR BK 149 str. 4 d. numatytą nusikaltimą.

A. R. taip pat nuteistas už tai, kad 2008 m. laikotarpiu vertė mažametę K. Š. vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. šiais veiksmais A. R. padarė LR BK 161 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį ir: 1) panaikinti A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl rizikingo nukentėjusiosios ir jos motinos elgesio; 2) A. R. pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams; A. R. pagal LR BK 181 str. 1 d. (2008-09-23 nusikalstama veika) paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams; A. R. pagal LR BK 181 str. 2 d. (2008-09-24 nusikalstama veika) paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams; A. R. pagal LR BK 149 str. 4 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų; A. R. pagal LR BK 161 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., bausmę, paskirtą` pagal LR BK 149 str. 4 d., apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 140 str. 2 d., 161 str. 1 d. ir 181 str. 1 d., paskiriant A. R. laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 181 str. 2 d., ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų; 3) A. R. pripažinti pavojingu recidyvistu; 4) pilnai patenkinti K. Š. civilinį ieškinį ir iš A. R. priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Nurodo, jog teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios bei jos motinos elgesys, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė aiškiai neteisingą bausmę bei nepagrįstai sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Ginčydamas teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prokuroras pažymi, jog konstatuojant LR BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti aplinkybių visumą, t. y. konstatuoti, kad būtent prieš kaltininką buvo elgtasi provokuojančiai ar rizikingai, taip pat tai, jog šis elgesys paskatino kaltinamąjį nusikalsti bei, kad taip elgėsi nukentėjusysis, o ne kitas asmuo. Mano, jog teismas nepagrįstai rizikingu elgesiu, paskatinusiu A. R. nusikalsti, pripažino E. Š. veiksmus (dukters draugystės su A. R. toleravimą). Pabrėžiama, jog byloje nustatyta, kad nuteistasis visus nusikalstamus veiksmus atliko ne prieš E. Š., o prieš K. Š., todėl nukentėjusiosios motinos veiksmai (neveikimas) jokiu būdu negali sudaryti analizuojamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio. Be to, byloje nustatyta, kad E. Š., būtent siekdama, jog A. R. nutrauktų santykius su K. Š., įvykdė pastarojo reikalavimą bei perdavė jam 310 Lt. Toliau nurodoma, jog apygardos teismas rizikingu nukentėjusiosios K. Š. elgesiu pripažino tai, kad ši nelankė mokyklos ir draugavo su nuteistuoju, nepaisydama, kad šis ją mušė. Prokuroras neneigia, kad mokyklos nelankymas išties yra netinkamas elgesys, kadangi 13 metų vaikui mokymasis yra privalomas, tačiau toks elgesys akivaizdžiai nedarė žalos A. R. interesams, o smurtą pastarasis vartojo ne dėl to, kad K. Š. nelankė mokyklos. Priešingai, nukentėjusioji mokyklos nelankė, kadangi norėjo laiką leisti su A. R., t. y. tenkinti ir pastarojo interesus. Prokuroro manymu, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nelankė mokyklos negali būti pripažinta rizikingu elgesiu LR BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme. Rizikingo elgesio sąvokos neatitinka ir tas teismo teiginys, jog nukentėjusioji nenutraukė su nuteistuoju santykių po to, kai šis ją sumušė, kas neva paskatino kaltininką toliau vartoti smurtą (tiek fizinį, tiek grasinimus). Skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiosios amžių, t. y. K. Š. nusikalstamus A. R. veiksmus patyrė, būdama 13 metų amžiaus. Pažymima, jog tokio amžiaus vaikai yra akivaizdžiai nesubrendę, nesugeba tinkamai įvertinti visuomeninių, socialinių bei teisinių santykių. Būtent dėl to LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad asmuo iki 14 metų laikomas neveiksniu ir sandorius už jį sudaro atstovas (paprastai tėvai). Tais pačiais pagrindais nustatyta amžiaus riba, nuo kurios kyla kriminalinė atsakomybė, tačiau šiuo atveju amžiaus riba yra dar didesnė. Prokuroras daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji negalėjo įvertinti jai daromos žalos dėl santykių su A. R. bei pasirinkti tinkamą elgesio variantą, taip pat išvengti tokių santykių. Akcentuojama, jog teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad K. Š. būdingi tokie psichologiniai ypatumai kaip naivumas, patiklumas, įtaigumas, gyvenimiškos patirties stoka. Be to, nustatyta, kad nuteistasis nuolat smurtavo prieš ją, išžagino, grasino sužaloti, reikalavo pinigų ar vertingų daiktų. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji dėl A. R. veiksmų buvo nuolatinėje baimėje ir įtampoje, bijodama būti sumušta, nedrįso A. R. pasakyti, jog nenori su juo bendrauti. Pažymima ir tai, kad nuteistasis, būdamas 24 metų, pradėjęs bendrauti su mažamete, žinodamas, kad pastarajai tik 13 metų, privalėjo prisiimti atsakomybę, nustatydamas tarpusavio santykių ribas bei neperžengti nei moralės, nei teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vaiko, kuris dėl savo amžiaus dar yra neveiksnus, elgesys suaugusio asmens atžvilgiu negali būti pripažintas rizikingu LR BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme, t. y. šioje byloje nukentėjusiosios K. Š. elgesys nepagrįstai pripažintas lengvinantis kaltinamojo atsakomybę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės nulėmė išvadas dėl skirtinų bausmių dydžio bei civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdamas su nuteistajam A. R. paskirta bausme, prokuroras kaip nepagrįstą bei prieštaraujančią LR BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. 2 d. nuostatoms įvardija teismo išvadą, jog nustatytos aplinkybės, leidžiančios A. R. skirti švelnesnes bausmes nei tai numato sankcijų vidurkiai. Akcentuojama, jog nustatytos aplinkybės rodo padidintą tiek paties A. R., tiek jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Nurodo, jog nusikaltimus nuteistasis padarė brutaliai smurtaudamas prieš sau artimą asmenį – draugę, išžaginimo atveju jis intensyviai vartojo smurtą, sužalojo nukentėjusiąją, dėl ko ši gydėsi ligoninėje, jo veiksmai nukentėjusiajai kėlė nuolatinį baimės jausmą, kuris neabejotinai turės įtakos tolesniam K. Š. vystymuisi. Turto prievartavimo atveju, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto prieš mažametę (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.). Visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. Vertinant A. R. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad charakterizuojantys duomenys apibūdina jį kaip socialiai pavojingą, t. y. nuo 2000 m. teistas 8 kartus už tyčinius nusikaltimus, o 2005-06-29 ir 2006-02-15 nuosprendžiais ir už smurtinius nusikaltimus, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes, teistumai neišnykę. Pažymima, kad nuteistojo polinkį smurtauti patvirtino ir liudytoja E. B., parodžiusi, kad 2008 m. A. R. kumščiu smogė jai į nosį ir spyrė į pilvą. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis niekur nedirba, yra tik 9 klasių išsilavinimo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Tad, prokuroro manymu, šios aplinkybės rodo, kad A. R. turi būti paskirtos bausmės, didesnės už sankcijoje numatytus bausmių vidurkius. Be to, prašoma A. R. pripažinti pavojingu recidyvistu, kadangi pastarasis, darydamas nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo recidyvistas (šiuo metu padarė du apysunkius, sunkų bei labai sunkų nusikaltimus).

Paskutinėje skundo dalyje ginčijamas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nukentėjusioji K. Š. elgėsi rizikingai, neteisinga šios aplinkybės pagrindu mažinti civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtavo pakankamai ilgą laiko tarpą – nuo 2008 m. rugsėjo mėn. pradžios iki spalio 5 d. Visi nusikaltimai sukėlė nukentėjusiajai didelius išgyvenimus, ji patyrė pažeminimą, akivaizdžiai padidėjo baimės jausmas, jaurumas, ji tapo uždaresnė, ką patvirtino nukentėjusiosios motina E. Š. ir močiutė N. B. . Pažymima, jog šios pasekmės akivaizdžiai įtakos tolesnį mažametės vystymąsi ir socializaciją. Mano, jog pareikštas ieškinys (20000 Lt) atitinka K. Š. padarytą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo jį mažinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo išteisinti jį dėl LR BK 149 str. 4 d. ir 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų. Apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę pagal LR BK 140 str. 2 d., tvirtina nesudavęs smūgių bei nebuvęs su nukentėjusiąją K. Š. jos nurodytoje vietoje (globos namų „D.“ teritorijoje), ką gali patvirtinti globos namų teritoriją stebinčios vaizdo kameros. Šią aplinkybę jis nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tyrėja atsisakė patikrinti vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą, analogišką prašymą atmetė ir teismas.

Neneigia sumušęs K. Š. dėl to, kad ši vartojo narkotikus, tačiau jos nežagino. Pažymi, jog teisme nukentėjusioji parodė, kad jis, norėdamas išžaginti, suplėšė jos sportines kelnes, tačiau nukentėjusiosios motina E. Š. paneigė kelnes buvus suplėšytas. Tvirtina, jog liudytojai parodymus dėl aplinkybių, susijusių su LR BK 149 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika, davė tik apie tai, ką sužinojo iš pačios K. Š. . Apelianto manymu, pastaroji galėjo paprašyti draugių duoti jai naudingus parodymus. Pažymi, jog teisme nukentėjusioji negalėjo paaiškinti daugelio aplinkybių, tylėjo, o jos motina garsiai aiškino, kokius parodymus ši turėtų duoti dėl išžaginimo (teismas net davė įspėjimą E. Š.). Atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, ar buvo atliktas lytinis aktas, kas tik patvirtina jo nekaltumą. Mano, jog dėl išžaginimo buvo apkaltintas iš keršto, kadangi prieš tai buvo sumušęs nukentėjusiąją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė patenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, o nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas (LR BPK 326 str. 1 d., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis prašo: panaikinti A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl rizikingo nukentėjusiosios ir jos motinos elgesio, paskirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes už visus nusikaltimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas, pripažinti A. R. pavojingu recidyvistu, patenkinti K. Š. ieškinį ir iš nuteistojo priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis A. R. prašo jį išteisinti dėl LR BK 149 str. 4 d. ir 140 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia kolegija atsakys į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dviejų nusikalstamų veikų – jo nuteisimą už mažametės K. Š. išžaginimą (LR BK 149 str. 4 d.) bei nežymų jos sužalojimą (LR BK 140 str. 2 d.). Be šių nusikalstamų veikų A. R. yra nuteistas dar už tris nusikaltimus, tačiau dėl jų apeliacinio skundo jis nepadavė.

Kolegija kaip nepagrįstą atmeta A. R. prašymą išteisinti jį dėl K. Š. išžaginimo ir nežymaus jos sužalojimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu padarius LR BK 149 str. 4 d., 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti.

Apeliantas A. R., ginčydamas nuteisimą dėl 2008 m. rugsėjo 7 d. vakarą įvykdytų nusikalstamų veiksmų prieš mažametę draugę K. Š., neigia smurto naudojimo faktą ir nepripažįsta buvęs globos namų ,,D.“ teritorijoje. Taip pat apeliantas teigia, jog jo nekaltumą galėjo patvirtinti vaikų globos namų teritoriją stebinčios vaizdo kameros, tačiau, vaizdo įrašai nebuvo išreikalauti nei tyrimo metu, nei teisme.

Priešingai nei teigia apeliantas, teisiamojo posėdžio metu jis nepareiškė prašymo išreikalauti jo paminėtą vaizdo įrašą, kas atsispindi ir teisiamojo posėdžio protokole. A. R., apklaustas dėl 2008-09-07 padarytos nusikalstamos veikos prieš K. Š., kaltės nepripažino ir pateikė savą įvykių interpretaciją: paaiškino, jog nukentėjusioji tą vakarą atėjo pas jį jau sumušta, buvo sulaužyta nosis ir visą naktį prabuvo su juo parkelyje, o kitą rytą abu nuvyko į polikliniką ir ligoninę. K. Š. pasakė, jog buvo sumušta už skolą (t. 4, b. l. 61-62). Iš jo parodymų teisme matyti, kad jis tik išreiškė savo nuomone, jog vaikų globos namų teritorija stebima vaizdo kameromis, apie tai sakė tyrėjai, ,,kad paimtų ir peržiūrėtų, bet ji sakė, kad jau per vėlu“ ,,< ... > (t. 4, b. l. 61-62). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei prieš pradedant įrodymų tyrimą, nei pabaigus jį, apeliantas nepareiškė prašymo išreikalauti ir pridėti prie bylos 2008-09-07 darytą apsaugos kameros vaizdo įrašą (t. 4, b. l. 53, 136). Kolegija pastebi, kad posėdžio metu teisėjui paklausus, ar proceso dalyviai turi prašymų papildyti įrodymų tyrimą, A. R. paprašė pridėti prie bylos laiškus, gautus iš K. Š. . Prašymas buvo patenkintas ir nukentėjusiosios laiškai pridėti prie bylos. Daugiau prašymų kaltinamasis nepareiškė (t. 4, b. l. 129-130, 136). Esant šioms aplinkybėms, apelianto A. R. skundo teiginys, jog teismas atmetė jo prašymą išreikalauti vaikų globos namų teritoriją stebinčios vaizdo kameros įrašą yra išgalvotas ir atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikų globos namų ,,D.“ teritorijoje būtų įrengta apsaugos kamera. Iš byloje esančio nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jų metu darytų fotonuotraukų matyti, kad K. Š. buvo sumušta pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, prie laiptų, kurie yra ties namo kampu (t. 1, b. l. 84-89). Šioje vietoje jokių apsaugos kamerų nesimato.

Nuteistojo A. R. nusikalstama veika, įvykdyta 2008-09-07, apie 20 val., prie vaikų globos namų ,,D.“ teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d., kadangi ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl K. Š. sumušimo, iškėlė versiją, jog įvykio vakarą ji pas nuteistąjį atėjo būdama sumušta. Ši jo versija atmetama kaip nepagrįsta, o jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kolegija plačiau neanalizuos nei nukentėjusiųjų K. Š., E. Š., nei liudytojų N. B., G. K., A. I., S. S., V. K., J. K., V. T., N. S., E. B., O. L. parodymų, kurie yra išdėstyti nuosprendyje, tik pažymi, jog jais buvo pagrįstai vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes jie gauti nepažeidus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš pačios K. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ikiteisminio tyrimo teisėjai, o po to teisiamajame posėdyje, matyti, jog mažametė nukentėjusioji nuo pat pirmos apklausos, davė nuoseklius parodymus dėl A. R. smurtinių veiksmų, atliktų 2008-09-07 (t. 1, b. l. 67-68, 70-71, 77-81, 82-83, 84-89, t. 4, b. l. 54-55). Nukentėjusioji tvirtino, jog apie 19-20 val., sėdint su A. R. ant vaikų globos namų ,,D.“ laiptelių, jis pradėjo priekaištauti, jog ji bendrauja su jo draugu, todėl keliu smogė jai į nosį, dėl ko lūžo nosies kaulas. Kadangi ji mylėjo A. R., todėl draugėms ir mamai pasakė, kad sumušė iš matymo pažįstamos merginos. Faktą, jog K. Š. sumušė būtent A. R., patvirtino K. Š. motina E. Š., o taip pat liudytojos G. K., A. I., S. S., V. K., J. K., V. T., N. S., E. B. bei O. L. . Liudytojos patvirtino, jog iš K. Š. žinoma, kad jos draugas A. R. sumušė nukentėjusiąją ir sulaužė nosį. Svarbi aplinkybė yra ta, jog pats A. R., būdamas prie ligoninės, kurioje gydėsi K. Š., sutiktai V. K. apgailestavo, jog ,,pakėlė ranką prieš K.“ (t. 4, b. l. 81). Šią aplinkybę jis pripažino ir teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 81). Išskyrus nukentėjusiosios K. Š. parodymus, visi kiti įrodymai yra priskiriami netiesioginiams. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi panašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Specialisto išvadose Nr. G 2003/08(03), Nr. G 2171/08(03) konstatuojama, jog K. Š. patyrė nosies kaulų lūžį, kuris priskiriamas nežymiam sveikatos sutrikdymui. Nosies traumą galėjo patirti 2008-09-07 (t. 1, b. l. 27-28, 46-47).

Šalies argumentai

Apeliantas, neigdamas kaltę dėl mažametės K. Š. išžaginimo, teigia, jog ją tik sumušęs už tai, kad ši vartojo narkotikus, tačiau nežagino. Skunde A. R. teigia, kad K. Š. nurodė, jog išžaginimo metu jis suplėšė jos sportines kelnes, tačiau nukentėjusiosios motina tai paneigė.

Atsakydama į šiuos skundo argumentus, kolegija pastebi, kad apelianto nurodytas smurto naudojimo motyvas – narkotikų vartojimas – yra išgalvotas ir atmetamas kaip nepasitvirtinęs. Duomenų, kad K. Š. 2008-10-04 vakarą vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas byloje nėra. Apeliantas neigdamas išžaginęs mažametę, bando teismą įtikinti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, prieštaraujantys jos motinos nurodytiems faktams (dėl suplėšytų sportinių kelnių), tačiau kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog vienintelė priežastis, dėl kurios nuteistasis 2008-10-04 vėlyvą vakarą sumušė K. Š. – siekimas prievartinių lytinių santykių su mažamete. K. Š. jau pirmoje, o po to vėlesnėse apklausose, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino aplinkybes, kaip A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apimtas pykčio, sudavė daug smūgių kumščiais ir metaliniu žarstekliu į įvairias kūno vietas, o po to ją išžagino. Analogiškas sumušimo ir išžaginimo aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir teisme. Taip pat ji paneigė A. R. versiją neva smurto naudojimo priežastis buvo narkotikų vartojimas ir nurodė, jog sumušta buvo todėl, kad atsisakė su nuteistuoju lytiškai santykiauti. K. Š. nepajėgus pasipriešinti A. R., jis atliko prievartinius lytinius santykius (t. 4, b. l. 56-57).

A. R., pagrįsdamas savo poziciją ir neigdamas prievartinius lytinius santykius su nukentėjusiąja, iškėlė versiją dėl neva jos suplėšytų sportinių kelnių, kurias ji nešiojo įvykio naktį. Jo apeliaciniame skunde teigiama, kad K. Š. teisme parodė, jog A. R., norėdamas ją išžaginti, suplėšė sportines kelnes. Kolegija pažymi, kad ši apelianto versija atmetama kaip nepagrįsta, nes K. Š. tokios aplinkybės teisme nenurodė (t. 4, b. l. 56-57, 136). Jos motina E. Š. apklausiama teisme kalbėjo apskritai apie rūbus ir patvirtino, jog ,,rūbai suplėšyti nebuvo“ (t. 4, b. l. 58-60).

Apeliantas, nepripažindamas įvykdęs LR BK 149 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką, mano, jog liudytojai parodymus davė tik apie tai, ką sužinojo iš pačios K. Š., be to, jie galėjo būti paprašyti duoti naudingus parodymus nukentėjusiajai. Paneigiant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, kad K. Š. būtų dariusi liudytojams įtaką ir prašiusi duoti jai palankius parodymus. Jau anksčiau buvo aptarta, jog netiesioginiais įrodymais (tokiais pripažįstami nukentėjusiosios E. Š., liudytojų V. T., N. S. parodymai) taip pat gali būti grindžiama nuteistojo kaltė, o tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. LR BPK 20 str. 2 d. nustatyta, jog klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Pirmosios instancijos teismas liudytojų V. T., N. S. ir nukentėjusiosios E. Š. parodymus pripažino patikimu įrodymų šaltiniu, todėl pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojų V. T., N. S., taip pat nukentėjusiosios motinos E. Š. parodymais nustatyta, jog iš nukentėjusiosios pasakojimo joms žinoma, kad A. R. jai sudavė smūgius žarstekliu, smogė kumščiu į veidą, o po to išprievartavo (t. 4, b. l. 58-60, 82-83, 125-126). Faktą, jog 2008-10-04 K. Š. buvo sumušta, patvirtino specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nuosprendyje išvardintus sužalojimus nukentėjusioji patyrė nemažiau devynių traumuojančių smūginių kontaktų pasekoje (t. 1, b. l. 27-28). Kitoje specialisto išvadoje konstatuojama, kad K. Š. nustatyti seni mergystės plėvės plyšimai (t. 1, b. l. 35-36). Ji apžiūrėta ir tyrimas atliktas 2009-01-16. Pats nuteistasis neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajai, tačiau įrodinėja, kad taip pasielgė todėl, kad sužinojo, jog K. Š. vartoja narkotikus, tačiau ši jo versija neįtikinama ir atmetama kaip nepasitvirtinusi. Be to, nuteistasis teisme pripažino turėjęs su K. Š. lytinius santykius, bet ne 2008-10-04 vakare, o dieną jos pačios sutikimu (t. 4, b. l. 63), tačiau šie jo parodymai paneigti nukentėjusiosios kategorišku teiginiu, jog prievartinius lytinius santykius nuteistasis su ja atliko vakare, nes visą dieną abu vaikščiojo. Priešingai, nei apeliantas, nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus viso proceso metu ir vienodai aiškino smurto panaudojimo ir prievartinių lytinių santykių aplinkybes. A. R. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog tą dieną, kai sumušė K. Š., su ja lytiškai santykiavo jo močiutės bute (t. 3, b. l. 129), tačiau teisiamajame posėdyje pradėjo tvirtinti, kad tai įvyko draugo namelyje, esančiame ant vandens (t. 4, b. l. 63-64). Akivaizdu, kad toks nuteistojo paaiškinimas tėra bandymas pateisinti pakitusius parodymus, tokiu būdu siekiant sušvelninti atsakomybę dėl neteisėtų smurtinių veiksmų ir prievartinių lytinių santykių su nukentėjusiąja. Kadangi K. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino kiti faktiniai bylos duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netikėti A. R., o jo parodymus atmesti kaip išgalvotus tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog apygardos teismas, vertindamas įrodymus, būtų pažeidęs LR BPK 20 str. reikalavimus. Įrodymai įvertinti tinkamai, o jų visetu grindžiama A. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 4 d.

Apelianto teiginys, jog teisme nukentėjusioji negalėjo paaiškinti daugelio aplinkybių, tylėjo, o jos motina garsiai aiškino, kokius parodymus ji turėtų duoti dėl išžaginimo, yra deklaratyvus. Kadangi A. R. nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes nukentėjusioji teisme nesugebėjo paaiškinti, todėl kolegija į tokį skundo argumentą neatsakys.

Atkreipiamas A. R. dėmesys į tai, jog jis teisiamajame posėdyje turėjo teisę užduoti rūpimus klausimus K. Š., beje, jis tokia teise pasinaudojo ir nukentėjusioji dėl išžaginimo į jo klausimą atsakė (t. 4, b. l. 57). Tokiu būdu jis galėjo išsiaiškinti ir kitas aplinkybes užduodamas nukentėjusiajai klausimus.

Dar skunde teigiama, kad nukentėjusiosios motina posėdžio metu garsiai aiškino, kokius parodymus ji turi duoti dėl išžaginimo (teismas motiną net įspėjęs), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas jokių pastabų E. Š. nepareiškė. Teisme A. R. buvo išaiškintos procesinės teisės, vadinasi, jis turėjo galimybę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pareikšti pastabas dėl jo netikslumo, tačiau jis savo teisių nerealizavo ir pastabų nepareiškė (t. 4, b. l. 53).

Apeliantas taip pat tvirtina jau aukščiau aptartą specialisto išvadą (t. 1, b. l. 35-36), kurioje konstatuojama, kad K. Š. nustatyti seni mergystės plėvės plyšimai, o kada paskutinį kartą su ja atliktas lytinis aktas, nenustatyta. Tačiau ir esant tokiai išvadai, negalima nuneigti buvus prievartinius lytinius santykius su K. Š. .

Dabar kolegija atsakys į prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

Kolegija sutinka su prokuroro prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo pripažintą A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas pačios mažametės nukentėjusiosios ir jos motinos elgesys. Analizuodama šią apeliacinio skundo dalį, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs paminėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o ryšium su tuo paskyrė aiškiai per švelnią bausmę už išžaginimą bei nepagrįstai sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, konstatavęs esant minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodė tokią išvadą pagrindžiančius motyvus: ,,Mažametė K. Š., užuot lankiusi mokyklą, ilgą laiką draugavo su A. R., nors ir buvo jo sumušta, draugystės nenutraukė. Mažametės motina E. Š. tokiai draugystei nesutrukdė, faktiškai ją ,,toleravo“ (nuosprendžio 7 lapas). Aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nurodyta LR BK 59 str. 1 d. 6 p. Teismų praktikoje kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta LR BK 59 str. 1 d. 6 p. pripažįstama tada, kai nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Šiuo konkrečiu atveju teismas A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino rizikingą pačios mažametės nukentėjusiosios ir jos motinos elgesį, tačiau kolegija pažymi, jog ši lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tuomet nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba išvis nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Jei kaltininko veiką išprovokavo ne nukentėjusiojo, o kito asmens veiksmai, tačiau kaltininkas, vertindamas padėtį, klydo, tokia situacija teismo gali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Akivaizdu, jog teismas nepagrįstai rizikingu elgesiu pripažino ne tik mažametės nukentėjusiosios, bet ir jos motinos elgesį. Pirmosios instancijos teismas rizikingu nukentėjusiosios K. Š. elgesiu pripažino tai, kad ji nelankė mokyklos ir draugavo su A. R., nepaisydama to, kad šis ją mušė. Nesuprantama, kaip mažametė nukentėjusioji, nelankydama mokyklos ir draugaudama su nuteistuoju, galėjo neatsargiai paskatinti pastarąjį pradėti ir atlikti net 5 nusikalstamas veikas prieš ją. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas realiai neįvertino nukentėjusiosios ir nuteistojo amžiaus skirtumo, socialinės padėties, jo netinkamo elgesio ir girtavimo draugaujant su mažamete. K. Š. visų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 13 metų amžiaus ir apie tai nuteistajam buvo žinoma, o jam buvo 24 metai. A. R. buvo teistas net 8 kartus, niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. K. Š. buvo moksleivė ir lankė 7-tą klasę. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š., draugaudama su A. R., bėgo iš pamokų (pats nuteistasis taip pat ateidavo į mokyklą ir išsivesdavo nukentėjusiąją) norėjo laiką leisti tik su juo. Nuteistasis pirkdavo alkoholinius gėrimus ir jais vaišindavo mažametę, ką pats pripažino viso proceso metu (A. R. nuteistas už tai, kad vertė mažametę K. Š. vartoti alkoholinius gėrimus). Jis mažametei darė tik neigiamą įtaką. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis privalėjo pats prisiimti atsakomybę, nustatyti tarpusavio santykių ribas ir nepažeisti teisės normų reikalavimus. Kolegija sutinka su prokuroro teiginiu, kad ta aplinkybė, jog K. Š. nelankė mokyklos, negali būti pripažinta rizikingu jos elgesiu, kuris nedarė jokios žalos nuteistojo interesams, o smurtą jis vartojo prieš nukentėjusiąją ne dėl to, kad ši nelankė mokyklos. A. R., būdamas neblaivus, tapo agresyvus ir įtarus, manydamas kad K. Š. bendrauja su jo draugu, naudojo smurtą ir ne kartą ją sumušė. Rizikingam nukentėjusiosios elgesiui negalima priskirti ir tokio K. Š. poelgio, jog ji nenutraukė su nuteistuoju santykių ir po to, kai šis 2008 m. rugsėjo 7 d. ją sumušė. Kolegija nesutinka su tokiu teismo teiginiu, jog ir toliau K. Š., draugaudama su nuteistuoju, skatino pastarąjį ir toliau vartoti prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą. K. Š. pripažino, jog buvo įsimylėjusi A. R., todėl po to, kai šis ją sumušė – atsiprašė, o ji jam atleido ir tęsė draugystę. K. Š., būdama naivi, patikli, neturėdama gyvenimiškos patirties, nesugebėjo pasipriešinti daug už save vyresniam A. R. .

Jei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tai kaltininko atlikti objektyvieji veiksmai yra prielaida nusikalsti. Vadinasi, kaltininko padaryta nusikalstama veika yra atsakas į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, paskatinančius taip elgtis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. R. veiksmai, t. y. smurto panaudojimo atvejai prieš nukentėjusiąją, turto prievartavimas grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš ją ir jos motiną bei prievartinių lytinių santykių atlikimas su mažamete K. Š. panaudojant fizinį smurtą, jokiu būdu negali būti pripažinti atlikti kaip atsakas į rizikingus nukentėjusiosios veiksmus. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad K. Š. neatliko jokių rizikingų veiksmų, kurie būtų paskatinę nuteistąjį nusikalsti.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai rizikingu, paskatinusiu nuteistąjį nusikalsti, vertina ir nukentėjusiosios motinos E. Š. elgesį. Tokiam jos elgesiui priskiriami šie veiksmai: nesutrukdymas mažametės draugystei su A. R. ir tokios draugystės toleravimas. Nesuprantama, kaip E. Š. veiksmai, t. y. neveikimas, gali sudaryti aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, jei įstatymo leidėjas reikalauja, jog rizikingai turi elgtis ne bet koks asmuo, o nukentėjusysis. Nenustatyta, kad A. R. veiką būtų išprovokavusi nukentėjusiosios motina, priešingai, ji ne kartą reikalavo A. R., kad šis nutrauktų draugystę su jos dukra, tačiau jis į tai nereagavo. Dar daugiau – E. Š., siekdama, kad A. R. nutrauktų santykius su mažamete dukra, įvykdė jo reikalavimą ir perdavė jam 310 Lt.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo prašymu skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nulėmė bausmių, kurios yra mažesnės už sankcijų vidurkius, paskyrimą. Panaikinus A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės. Kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs per švelnias laisvės atėmimo bausmes, pažeidė LR BK 54 str. 1 d., 2 d. bei 61 str. 2 d. nuostatas. LR BK 54 str. 2 d. yra nurodytos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, tyčinį pobūdį, kilusius padarinius (nukentėjusiosios sužalojimą) ir nuteistojo asmenybės charakteristiką. Kolegija pažymi, kad A. R. elgėsi žiauriai prieš jam artimą asmenį – mažametę draugę, ją buvo ne kartą sumušęs, o ši dėl patirtų sužalojimų net du kartus gydėsi ligoninėje. Išžaginimo metu A. R., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, panaudojo netgi įrankį – metalinį žarsteklį, juo, o taip pat kumščiais smogė jai devynis kartus į įvairias kūno vietas, pataikė ir į galvą, dėl ko buvo sukrėstos smegenys bei padaryti kiti sužalojimai. Kolegija pastebi, kad teismas reikiamai neatsižvelgė į itin neigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką: jis teistas net 8 kartus, iš kurių du kartus už smurtinius nusikaltimus, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes, bet išėjęs į laisvę ir vėl nusikalsdavo, kas rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei ir nenorą pasitaisyti. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad A. R. buvo nuteistas trumpalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis ir turėjo realią galimybę įrodyti, jog pateisins teismo pasitikėjimą ir laikysis BK 41 str. įtvirtintų nuostatų. Vadovaujantis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į jame iškeltus uždavinius: atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nuteistajam už visas nusikalstamas veikas skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytą vieną A. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į neigiamus asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas 8 kartus, nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, girtavo), nusikaltimo padarinius, kad liko neatlyginta nukentėjusiosioms didelė žala, jam skirtinos prokuroro skunde nurodytos laisvės atėmimo bausmės, išskyrus bausmę už išžaginimą.

Iš naujo įvertinus tai, kad nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnias laisvės atėmimo bausmes. A. R. skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu viršijančios įstatyme numatytus bausmių vidurkius tik už 2 nusikalstamas veikas (LR BK 140 str. 2 d., 161 str. 2 d.); už veikas, numatytas LR BK 181 str. 1 d., 2 d., skirtinos laisvės atėmimo bausmės tokio dydžio, kokios yra nurodytos prokuroro skunde (jos yra mažesnės už sankcijų vidurkius), o už išžaginimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijoje nurodytam vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrinamos jas apimant ir iš dalies sudedant (LR BK 63 str. 6 d.).

Tenkinamas prokuroro prašymas pripažinti A. R. pavojingu recidyvistu, kadangi jis, darydamas nusikaltimus, už kuriuos yra pripažintas kaltu ir nuteistas, jau buvo recidyvistas. Vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d. nuostata, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 2003-10-22 A. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d.; 2006-02-15 Klaipėdos apygardos teismo ir 2006-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais A. R. buvo nuteistas vėl už tyčinius nusikaltimus – LR BK 140 str. 1 d., 238 str. 1 d., 140 str. 1 d. Teistumai už minėtų nusikaltimų padarymą nėra išnykę ar panaikinti. A. R., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas – labai sunkus (LR BK 149 str. 4 d.). Vadovaudamasi LR BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d., kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti A. R. pavojingu recidyvistu. Šis sprendimas priimamas įvertinus itin neigiamus A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (jie buvo aptarti auksčiau), į tai, kad būdamas 8 kartus teistas, vėl padarė 5 nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus, vienas sunkus, du – apysunkiai, visi nusikaltimai padaryti prieš mažametę. Nusikaltimų pobūdis, A. R. neigiama asmenybė rodo, kad jis nesiekia pasitaisyti ir daro vis sunkesnius nusikaltimus.

Kadangi prokuroras tik apeliacinio skundo motyvuose nurodė, jog ,,turto prievartavimo atveju nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto prieš mažametę (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.“), tačiau neprašė šią aplinkybę pripažinti sunkinančia ir tokio prašymo neišreiškė teismo posėdyje, todėl kolegija tokį prokuroro skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, byla buvo patikrinta tiek, kiek to prašoma prokuroro ir nuteistojo A. R. apeliaciniuose skunduose bei neviršijant apeliacinių skundų ribų.

Dabar kolegija aptars prokuroro argumentą dėl nukentėjusiosios K. Š. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Iš baudžiamojoje byloje esančio civilinio ieškinio matyti, kad K. Š. yra pareiškusi prašymą priteisti iš A. R. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 41-42). Teismas, sumažinęs ieškinio dydį, priteisė K. Š. 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš nuosprendžio, neturtinės žalos dydis buvo sumažintas atsižvelgus į tai, kad teismas pripažino nukentėjusiosios elgesį rizikingą. Su tokia išvada kolegija nesutinka ir, tenkindama prokuroro prašymą priteisti pareikštą civilinį ieškinį – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lengvinančios aplinkybės pagrindu sumažino K. Š. pareikštą civilinį ieškinį.

Aukštesnės instancijos teismui panaikinus A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 6 p., nukentėjusiosios K. Š. pareikštas civilinis ieškinys 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Kolegija, tenkindama ieškinį, įvertina tai, kad A. R. prieš K. Š. smurtavo ilgą laiko tarpą – (buvo ją sužalojęs taip, kad ši du kartus gydėsi ligoninėje), galiausiai ją išžagino, tačiau ir po to persekiojo bei grasino jai. Būtina atsižvelgti, kad A. R. padarė net 5 nusikaltimus prieš mažametę, iš kurių vienas – labai sunkus, 1 – sunkus, 2 - apysunkiai.

Nukentėjusioji, patyrusi A. R. žiaurumą, smurtą, jo išžaginta, jautėsi pažeminta, labai pergyveno, gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas ir galima nerimo somatizacija. Ji skundėsi baime, miego sutrikimu, buvo sustiprėjęs vidinis nerimas, todėl lankėsi pas vaikų psichiatrą ir psichologą (t. 1, b. l. 59-60). Nusikaltimų padariniai gali daryti neigiamą įtaką tolimesniam mažametės vystimuisi ir socializacijai.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. Š., konstatuoja, kad priteista nedidelė neturtinės žalos suma (7000 Lt) bei mažametės patirtas žiaurumas, sveikatos sutrikdymas, skausmas, dvasiniai išgyvenimai, stresas yra akivaizdžiai neadekvatūs, neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Nustatant neturtinės žalos dydį yra įvertinama nuteistojo turtinė padėtis, nusikalstamų veikų padariniai, nukentėjusiosios interesai. Kolegijos nuomone, vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijais, nukentėjusiajai K. Š. pagrįstai priteistina jos prašoma suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl rizikingo nukentėjusiosios ir jos motinos elgesio.

A. R., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 140 str. 2 d., 181 str. 1 d., 181 str. 2 d., 149 str. 4 d., 161 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimo bausmes:

pagal LR BK 140 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams;

pagal LR BK 181 str. 1 d. – 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 181 str. 2 d. – 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal LR BK 149 str. 4 d. – 10 (dešimčiai) metų;

pagal LR BK 161 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant ir apimant ir A. R. paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 2 p., A. R. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 7000 Lt neturtinės žalos priteisimo K. Š. bei kitos ieškinio dalies atmetimo ir priteisti iš A. R. 20000 Lt K. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Viktoras KažysElena Vainienė