- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- I-4224-790/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–9), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-51, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Įrengimų tarnybos vadovu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. VTEK skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pagal kurią asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus; 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją; 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, tokiems asmenims, be kita ko, priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. LNOBT yra biudžetinė įstaiga, tačiau administravimo įgaliojimų sąvokos įstatymų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte, šis terminas nėra aiškus, todėl nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, administravimo įgaliojimų turinys, jų apimtis ir svarba. Todėl nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėjas, eidamas tam tikras pareigas LNOBT, turi administravimo įgaliojimus Įstatymo prasme. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus, vadovaujantis viešojo administravimo proporcingumo principu ir atsižvelgus į normos neatitikimą teisinio aiškumo principui, jis privalėjo būti įspėtas apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir, tik šios pareigos neįvykdžius, galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas. Iš skundžiamame sprendime pacituotų pareiškėjo pareiginėje instrukcijoje nustatytų funkcijų matyti, kad šias pareigas einantis asmuo „valdo, tvarko ką nors“, tačiau nėra nustatyta jokių įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, pavyzdžiui, priimti ar atleisti pavaldžius darbuotojus, sudaryti sutartis ar jų nesudaryti, leisti įsakymus ar jų neleisti ir pan. Pareiškėjas yra atsakingas už veiklos (ūkinio pobūdžio) organizavimą ir kontrolę vykdant kitų atsakingų asmenų priimtus sprendimus, o ne už pačių sprendimų, kuriuos būtų galima laikyti „administravimo įgaliojimais“ Įstatymo kontekste, priėmimą. Įstatymų leidėjas nustato pareigą deklaruoti privačius interesus ne visiems darbuotojams, kurie ką nors valdo ar tvarko, o tiems, kurių veikla gali būti siejama su LNOBT, kaip biudžetinės įstaigos, sprendimų priėmimu. Sprendimai turi būti susiję ne su bet kokių vidinių ūkinių (veiklos) funkcijų atlikimu, o su LNOBT veikla tenkinant viešąjį interesą, t. y. sprendimai, kuriuos dažniausiai priima biudžetinės įstaigos organai ar juos pavaduojantys asmenys, nes tik toks sprendimų priėmimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. LNOBT neatlieka nei vienos iš Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo funkcijų, nėra nei viešojo administravimo subjektas, nei viešojo administravimo įstaiga. VTEK skundžiamame sprendime terminą „administravimo įgaliojimai“ aiškino plečiamai, taikoma priemonė perteklinė ir neprotinga. VTEK nevertino „administravimo įgaliojimų“ sampratos teisės principus įtvirtinančių teisės normų kontekste, nesiaiškino, ar pareiškėjo įgaliojimai atliekant tas funkcijas turi reikšmės viešajam interesui, ar tokias funkcijas einantį asmenį protinga, tikslinga ir proporcinga laikyti turinčiu administracinius įgaliojimus ir dėl to privalančiu deklaruoti privačius interesus. VTEK, priimdama sprendimą, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika nagrinėjant baudžiamąsias bylas. VTEK, aiškindama „administravimo įgaliojimų“ terminą, netaikė daugelio galimų teisės aiškinimo metodų, kuriuos galėjo taikyti, rėmėsi iš esmės tik lingvistiniu metodu. Skundžiamo sprendimo atveju nei sisteminis, nei teleologinis aiškinimo metodas neparemia VTEK išvados, o pagal metodų pirmumo taisyklę turi būti pasirenkami būtent sisteminio ir teleologinio aiškinimo rezultatai. Pirmenybė teikiama tam aiškinimo metodui, kurį taikant neaiški teisės norma būtų aiškinama taip, kad aiškinimo rezultatas būtų kuo teisingesnis ir sąžiningesnis. Ribojant biudžetinių įstaigų darbuotojų teisę į privatumą, būtina „administravimo įgaliojimų“ terminą aiškinti palankiau būtent šių darbuotojų atžvilgiu. Teisės aiškinimo metodų taikymo nepakankamumas ir netinkamumas rodo, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas, argumentuotas. VTEK netinkamai susiejo teisės normas su faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į pareiškėjo faktiškai atliekamas pareigas, jų mažą svarbą viešiesiems interesams, apimtį, galimų sprendimų pobūdį, formaliai analizavo pareiškėjo atliekamas funkcijas, netinkamai aiškino teisės normas, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Buvo pažeistas viešojo administravimo lygiateisiškumo principas, nes vienu metu atlikdama tyrimą ne tik pareiškėjo, bet ir kitų LNOBT darbuotojų atžvilgiu, VTEK akivaizdžiai nusitaikė į vienos įstaigos (LNOBT) darbuotojus, tokie veiksmai laikytini diskriminaciniais. VTEK taikomos priemonės neatitinka proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių komisijos narys, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis komisijos narys.
Atsiliepimas
Atsakovas VTEK atsiliepimu į skundą (b. l. 23–26) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas šioje įstaigoje eina Įrengimų tarnybos vadovo pareigas, todėl vien šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjui visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos, seka ne tik iš formalaus jo pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jam deleguotų tarnybinių pareigų – vadovauti teatro mechanikos, energetikos ir elektronikos skyriams, kontroliuoti scenos įrengimų bei pastato inžinerinių sistemų remonto bei patikrinimų vykdymą ir pan. Pareiškėjas, būdamas LNOBT Įrengimų tarnybos vadovu, pagal kompetenciją užtikrina LNOBT viešųjų paslaugų teikimą visuomenei. Todėl pagal einamas LNOBT pareigas pareiškėjas nėra eilinis darbuotojas. Skundo argumentas, kad pareiškėjo tarnybinės funkcijos yra nereikšmingos viešojo intereso požiūriu – subjektyvi ir nepagrįsta nuomonė. Pats pareiškėjas VTEK paaiškino, jog pareigą deklaruoti privačius interesus įvykdė pavėluotai, tačiau kai tik apie šią prievolę buvo informuotas, privačius interesus 2017 m. balandžio 14 d. deklaravo. Todėl VTEK nesuprantama pareiškėjo pozicija ginčyti faktą, kad jis yra Įstatymo nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių subjektas. Pareiga pareiškėjo statusą turintiems asmenims deklaruoti privačius interesus buvo nustatyta LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“. Remiantis teismų praktika, Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti formaliuosius požymius, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaikė šiame įstatyme jam nustatytų prievolių, nagrinėjamu atveju – nustatytais terminais deklaruoti privačius interesus. Pareiškėjo pareiga deklaruoti interesus tiesiogiai išplaukia iš jo pareigybės aprašymo ir LNOBT teisinio statuso. VTEK pareigos įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus nenumato jokie teisės aktai, tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams. Pareiškėjas nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Tai, kad VTEK vertino ne tik pareiškėjo, bet ir kitų jo kolegų iš LNOBT elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, jokiems teisės aktams neprieštarauja. VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs pirmininko pareigas, buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilo ginčas dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-51 „Dėl D. B.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą nustatyta tvarka nedeklaravęs privačių interesų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas 2006 m. kovo 15 d. darbo sutarties Nr. 2178 pagrindu (b. l. 35–39) nuo 2006 m. kovo 15 d. dirbo LNOBT Scenos įrengimų ir konstravimo skyriaus vadovo pareigose, nuo 2008 m. sausio 1 d. perkeltas į Įrengimų ir techninių priemonių aprantavimo tarnybos vadovo pareigas, nuo 2009 m. kovo 10 d. perkeltas į generalinio direktoriaus pavaduotojo plėtrai pareigas, nuo 2012 m. vasario 1 d. perkeltas į Scenos įrengimų techninės tarnybos vadovo pareigas, nuo 2012 m. gegužės 2 d. pareiškėjui pavesta eiti generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į Įrengimų tarnybos vadovo pareigas. Reikalavimus pareiškėjo užimamoms pareigoms ir atliekamas funkcijas nustatė Įrengimų tarnybos vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (b. l. 40–41).
VTEK 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje, susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie LNOBT padalinių vadovus, kurie nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, nusprendė pradėti šių asmenų elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams tyrimus, kreipėsi į LNOBT administraciją, prašydama pateikti dokumentus ir informaciją (b. l. 53–54).
2017 m. gegužės 24 d. įvykusio VTEK posėdžio metu, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo D. B. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms (b. l. 59–71). Pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. paaiškinime VTEK nurodė, kad interesų konfliktas jo darbo metu LNOBT niekada nebuvo kilęs, LNOBT Personalo skyriui 2011 m. buvo pateikęs privačių interesų deklaraciją, apgailestauja dėl neapsižiūrėjimo (b. l. 29). Privačių interesų deklaraciją pareiškėjas elektroninėmis priemonėmis pateikė 2017 m. balandžio 6 d. (b. l. 27–29). VTEK nariai vienbalsiai nutarė pripažinti, kad LNOBT Įrengimų tarnybos vadovas D. B., teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 70) ir priėmė skundžiamą 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-51 „Dėl D. B.“ (b. l. 11–13).
Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus. Sąvokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje: asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, pretenduojančius į pareigas valstybinėje tarnyboje, ir asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą), privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jis neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, kadangi neturi administravimo įgaliojimų. Šios bylos kontekste nustatant, ar pareiškėjas priskirtinas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, ir ar turi prievolę deklaruoti privačius interesus, iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvokos darytina išvada, kad asmuo turi atitikti du požymius: dirbti biudžetinėje įstaigoje ir turėti administravimo įgaliojimus. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai nagrinėjamu atveju nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo prasme, bet ir su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvavimu įstaigos vidinės veiklos organizavimo procesuose, teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog asmenims biudžetinėje įstaigoje vykdant tokius įgaliojimus, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai būtų priimami nešališkai.
Kaip minėta, pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į Įrengimų tarnybos vadovo pareigas (b. l. 35–39). Iš LNOBT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija) (b. l. 47–51), 1 punkto matyti, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – aukščiausiu meniniu lygiu organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių, koncertų ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą. Iš LNOBT struktūros schemos (b. l. 52) matyti, kad Įrengimų tarnyba yra LNOBT struktūrinis padalinys, kuriam pavaldūs Informacinių technologijų ir elektronikos skyrius, Energetikos skyrius, Mechanikos skyrius. Įrengimų tarnybos vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (b. l. 40–41), 3 punktas nustato Įrengimo tarnybos vadovui keliamą pagrindinį uždavinį – užtikrinti tarnybos skyriams priskirtų scenos įrengimų ir pastato inžinerinių sistemų kokybišką darbą, o 5 punktas nustato, kad Įrengimų tarnybos vadovas atlieka šias funkcijas: vadovauja teatro Mechanikos, Energetikos ir Elektronikos skyriams, kontroliuoja scenos įrengimų bei pastato inžinerinių sistemų einamojo remonto bei planinių patikrų vykdymą, dalyvauja teatro rekonstrukcijos investicinių projektų ruošime ir įgyvendinime (pareiginės instrukcijos 5.1, 5.2, 5.4 punktai). Įrengimų tarnybos vadovas turi teisę teikti generalinio direktoriaus pavaduotojui siūlymus dėl tarnybos darbo organizavimo tobulinimo, tarnybos darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo, tikrinti, kaip vykdomi generalinio direktoriaus įsakymai naujų įrengimų įdiegimo bei repertuaro eksploatacijos klausimais (pareiginės instrukcijos 6.1 ir 6.2 punktai). Įrengimų tarnybos vadovas atsako už tarnybos darbo organizavimą (pareiginės instrukcijos 7.3 punktas).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas LNOBT Įrengimų tarnybos vadovo pareigose, turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo pavaldžių darbuotojų, skyrių darbą, turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl darbuotojų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo, tikrinti priimtų įsakymų vykdymą priskirtos kompetencijos srityje. Kadangi pareiškėjas dirbo biudžetinėje įstaigoje – LNOBT, ir turėjo administravimo įgaliojimus, jo statusas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką, todėl jis turėjo pareigą nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Tokią pareiškėjo pareigą, be kita ko, patvirtina ir LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. S1-219 (b. l. 31), kuriuo LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių asmenų deklaracijas, bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 ,,Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“ (b. l. 55), kuriuo LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigojami nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Nors pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. LNOBT Personalo skyriui buvo pateikęs privačių interesų deklaraciją (b. l. 30), tačiau Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., kuomet pradėjo eiti LNOBT Įrengimų tarnybos vadovo pareigas, neįvykdė, privačių interesų deklaraciją nustatyta tvarka pateikė tik 2017 m. balandžio 14 d. (b. l. 32–34), VTEK jau pradėjus tyrimą. Todėl pripažintina, kad jis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas ir VTEK pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad VTEK privalėjo jį įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kitų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, kad VTEK įteiktų įspėjimą asmenims, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo įspėtas apie pareigą deklaruoti privačius interesus, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde nurodoma, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, kaip nurodyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnis nustato, kad VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai, komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad VTEK 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai, dalyvaujant keturiems nariams, nusprendė pradėti tyrimus dėl vienuolikos administravimo įgaliojimus turinčių LNOBT darbuotojų elgesio (b. l. 57–58). Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“ (b. 1. 59–71). Todėl pripažintina, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.