- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-410/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PASTATŲ VYSTYMAS“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Axis Industries“
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas, Agnė Tuzovaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „PASTATŲ VYSTYMAS“ ir akcinės bendrovės „Axis Industries“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PASTATŲ VYSTYMAS“ ieškinį atsakovui akcinės bendrovės „Axis Industries“ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), patirtų prieš terminą dėl nuomininko kaltės nutraukus nuomos sutartį, atlyginimo.
Ieškovas UAB „PASTATŲ VYSTYMAS“ ir atsakovas AB „Axis Industries“ 2008 m. kovo 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas atsakovui penkeriems metams išnuomojo negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 9 390 EUR (plius pridėtinės vertės mokestis) dydžio nuomos mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų pagal sutartį privalomų mokėjimų, todėl ieškovas 2009 m. birželio 25 d. sutartį nutraukė vienašališkai. Ieškovo teigimu, nutraukus sutartį, teko ieškoti naujų nuomininkų, tačiau iki ieškinio pareiškimo jų rasti nepavyko. Dėl šios priežasties ieškovas dėl atsakovo kaltės negauna pajamų. Negautos pajamos už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. iki 2010 m. kovo 29 d. siekia 302 182,07 Lt. Kadangi ieškovui garantas sumokėjo 114 800 Lt, likusi negautų pajamų suma – 187 382,07 – priteistina iš atsakovo. Ieškovui taip pat priteistinos 8,28 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 93 691 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat 8,28 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai vykdė savo iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio. Dėl šios priežasties ieškovas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo. Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl šių veiksmų ieškovas negavo pajamų, kurios buvo numatytos iš anksto ir kurių pagrįstai buvo tikėtasi gauti. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad negautos pajamos yra sąlygotos išimtinai ieškovo veiksmų, nes ieškovas, nutraukdamas nuomos sutartį, atsisakė tolesnės veiklos, o negautų pajamų atlyginimo gali tikėtis tik įrodęs, kad ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Teismo nuomone, iš šalių derybų dėl nuomos sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovas sutiko leisti atsakovui subnuomoti patalpas, taip pat siūlė 20 procentų sumažinti nuomos kainą ir kartu įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus nuomos mokesčio įsiskolinimo, bus priverstas imtis kitų teisėtų savo teisių gynimo būdų.
Teismas nurodė, kad ieškovo teismui pateikto detalaus patirtų nuostolių apskaičiavimo matyti, kad grynieji nuostoliai už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro 302 182,07 Lt. Atsakovas šių įrodymų nepaneigė. Nepaisant to, teismas nurodė, kad jam įstatymas suteikia teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo dėl pasunkėjusios finansinės situacijos, geranoriškai dalyvavo derybose dėl sutarties nutraukimo, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas neužkerta ieškovui kelio susirasti kitą nuomininką, priteistinų nuostolių atlyginimą sumažino 50 procentų – iki 93 691 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 2 811 Lt žyminio mokesčio ir 1 016 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 3 827 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „PASTATŲ VALDYMAS“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo 187 382,07 Lt nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiai argumentais:
1. Teismas, sumažindamas priteistinų nuostolių atlyginimą, netinkamai taikė CK 6.251 straipsnį, netinkamai įvertino įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal teismų praktiką visiško nuostolių atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnyje, yra vienas iš pagrindinių žalos atlyginimo principų, nuo kurio gali būti nukrypstama tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje teismas vienareikšmiškai pripažino, kad ieškovas patyrė 187 382,07 Lt dydžio nuostolius. Be to, ieškovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų sumažinti patiriamus nuostolius. Dėl šios priežasties teismo sprendimas sumažinti nuostolių atlyginimą prieštarauja visiškam nuostolių atlyginimo principui ir civilinės atsakomybės esmei. Be to, CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato galimybę mažinti nuostolius tik tuomet, kai dėl šioje normoje nurodytų aplinkybių nuostolius atlyginančiai šaliai atsirastų sunkių pasekmių. Tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš šių aplinkybių (atsakomybės prigimtis, šalių tarpusavio santykiai, šalių turtinė padėtis) nebuvo nustatyta, o atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad dėl nuostolių atlyginimo jam atsirastų sunkių pasekmių. Priešingai, atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis privalo atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius.
2. Teismas nepagrįstai priteisė tik 1 016 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendime nemotyvuota, kaip buvo apskaičiuota nurodyta suma. Ieškovo turėtos aptariamo pobūdžio išlaidos sudarė 3 484,80 Lt ir jos neviršija leistino maksimalaus atlygintino dydžio. Be to, byla buvo sudėtinga, vyko kitame mieste nei yra advokatės darbo vieta, dėl ko buvo patirtos kelionės išlaidos ir laiko sąnaudos.
Apeliantas (atsakovas) AB „Axis Industries“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tam faktui, kad sutartis buvo nutraukta atsakovui nesumokėjus dviejų nuomos mokesčio įmokų. Sureikšmindamas šį faktą ir juo pateisindamas ieškovo iniciatyvą dėl sutarties nutraukimo, teismas nevertino kitų reikšmingų faktinių aplinkybių. Vedant derybas dėl sutarties nutraukimo, iniciatyva konstatuoti derybų pabaigą ir tuo pagrindu nutraukti sutartį kilo iš ieškovo pusės. Teismas nepagrįstai paneigė sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva faktą ir paties ieškovo prisidėjimą prie netiesioginių nuostolių atsiradimo.
2. Teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės šioje situacijoje pagal įstatymo analogiją taikyti CK 6.480 straipsnį. Pagal šį straipsnį nekilnojamųjų daiktų neterminuotos nuomos atveju abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Būtent šis trijų mėnesių terminas laikytinas protingu susirasti kitą nuomininką, ir atsakovo atsakomybė dėl ieškovo negautų pajamų gali atsirasti tik už šį laikotarpį. Sprendime taip pat neįvertintas ieškovo – nekilnojamojo turto nuomos verslininko – statusas ir su šiuo statusu susijęs padidintos rizikos prisiėmimas.
3. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią sutartis gali nustatyti ribotą atsakomybę. Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad, ieškovui nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, atsakovui bus sumokėta trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio garantija (114 800 Lt), kaip ieškovo patirtų nuostolių atlyginimas. Ši suma ieškovui buvo sumokėta.
4. Teismas nepasisakė dėl priemonių, kurių ėmėsi ieškovas siekdamas sumažinti nuostolius, tinkamumo ir pakankamumo. Imtis tokių priemonių ieškovą įpareigoja CK 6.259 straipsnyje įtvirtinta nuostolių mažinimo doktrina. Šią pareigą ieškovas vykdė labai formaliai. Tarpininkavimo paslaugų sutarties su nekilnojamojo turto agentūra sudarymas nereiškia pakankamų pastangų.
5. Teismas neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį ieškovui priteistos negautos pajamos. Ieškinyje nurodyta, kad 302 182,07 Lt dydžio nuostoliai susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2010 m. kovo 29 d., o teismo sprendime – už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ši aplinkybė yra svarbi, nes ieškovas yra nurodęs, kad sieks prisiteisti negautas pajamas už visą nuomos laikotarpį – iki 2013 m. birželio 26 d.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Axis Industries“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nes teigia nesutinkąs su jame keliamais reikalavimais.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „PASTATŲ VALDYMAS“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Akcentuoja, kad dėjo visas pastangas sutarčiai išsaugoti, o nepavykus, siekdamas išvengti dar didesnės žalos atsiradimo dėl į valstybės biudžetą mokėtino labai didelio pridėtinės vertės mokesčio, ją nutraukė. Nurodo, kad atsakovas taip pat yra verslininkas, todėl šalių statusas civiliniuose santykiuose yra lygiavertis. Atsakovas, nemokėdamas nuomos mokesčio bei kitų mokėjimų, kurie kas mėnesį sudarė ieškovui ženklias sumas, aiškiai suvokė, kad ieškovui nepalieka jokio kito kelio, kaip tik sutarties nutraukimą, o taip pat, kad naujo nuomininko suradimas, esant recesijai nekilnojamojo turto rinkoje, bus labai sudėtingas. Dėl šios priežasties buvo pagrįstai neatsižvelgta į prašymą priteisti nuostolius tik už trijų mėnesių laikotarpį po sutarties nutraukimo ir ieškovo statusą. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisingai supranta teismo sprendimą – teismas sumažino atlygintinus nuostolius. Tuo tarpu sutartyje buvo numatyti tik minimalūs nuostoliai, ir jais nėra ribojama atsakovo atsakomybė. Ieškovas pripažįsta, kad sprendime, nurodant negautų pajamų laikotarpį, padarytas rašymo apsirikimas, bei nurodo pateikiąs prašymą dėl jo ištaisymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl negautų pajamų priteisimo. Susiklosčiusi situacija leidžia daryti išvadą, kad nurodytų nuostolių atsiradimą sąlygojo dvi aplinkybės: pirma, nuomos santykių tarp šalių pasibaigimas ir, antra, naujo nuomininko nesuradimas. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, būtina įvertinti šalių įtaką minėtoms aplinkybėms.
Dėl nuomos santykių pasibaigimo
Nuomos santykiai pasibaigė ieškovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį. Nutraukimo pagrindas – nuomos mokesčio nemokėjimas. Byloje ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra. Nepaisant egzistavusio pagrindo nutraukti santykius, būtina vertinti, ar toks sprendimas buvo adekvatus susiklosčiusioje situacijoje ir gali pateisinti ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas.
Nuomos sutarties objektu buvo komercinės paskirties negyvenamosios patalpos. Pasaulinės ekonominės krizės padariniai, palietę ir nekilnojamojo turto rinką, egzistavo tiek sutarties sudarymo, tiek ir jos nutraukimo metu. Dėl šios priežasties ieškovas, kurio profesinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto nuoma (b. l. 50), privalėjo suprasti, kad, nutraukdamas nuomos sutartį, jis rizikuoja nesurasti kito nuomininko. Kad rizika buvo reali, patvirtina vėliau susiklosčiusi situacija. Kita vertus, atsakovas, kaip verslo subjektas, taip pat privalėjo įvertinti, kad, nutraukus nuomos sutartį dėl jo kaltės, ieškovas realiai gali patirti nuostolių ir pareikalauti juos atlyginti. Tai, kad atsakovas suprato realią tikimybę šiems ieškovo nuostoliams atsirasti, patvirtina jo siūlymai sumokėti kompensaciją, lygią kelių mėnesių nuomos mokesčiui, jei šalys nutartų nutraukti nuomos santykius bendru sutarimu (b. l. 161, 166).
Minėta, sutarties nutraukimo pagrindas buvo nuomos mokesčio nemokėjimas. Ieškovas teigia, kad atsakovo finansinė padėtis buvo ir yra gera (b. l. 195). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, esant aukščiau minėtai situacijai, ieškovas savo pažeistas teises galėjo ginti teisme reikalaudamas tarpinio įsiskolinimo priteisimo, o ne nutraukdamas sutartį. Taigi pripažinti, kad nuomos sutarties nutraukimas buvo ultima ratio, nėra pagrindo. Tačiau negalima konstatuoti ir to, kad ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas apskritai buvo nepagrįstas. Atsakovas, nemokėdamas nuomos mokesčio, pažeidė esminę savo pareigą (CK 6.487 str. 1 d.). Ieškovas siūlė atsakovui penktadaliu sumažinti nuomos mokestį, taip pat surasti kitą nuomininką, tačiau šiais pasiūlymais atsakovas nepasinaudojo (b. l. 35).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga perkelti visą nuostolių naštą ant vienos iš šalių pečių. Susiklosčius aptartai situacijai, atsiradusius nuostolius turėtų prisiimti abi šalys, kas, kolegijos įsitikinimu, atitiktų ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.). Teisinis pagrindas mažinti atsakovo atsakomybę yra ieškovo nesiėmimas galimų priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.).
Dėl naujo nuomininko paieškų
Priteisti negautas pajamas iš esmės prašoma už devynių mėnesių laikotarpį. Atsakovo nuomone, toks laikotarpis yra per ilgas, o ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių kitam nuomininkui surasti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas laikotarpis, už kurį gali būti prašoma priteisti negautas pajamas, nagrinėjamu atveju įstatymo nėra reglamentuotas ir turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Sutiktina su atsakovu, kad neterminuotos nuomos atveju atskaitos tašku galėtų būti trijų mėnesių terminas (CK 6.480 str.), tačiau šiuo atveju susiklostė terminuotos nuomos santykiai, kurie, užuot tęsiasi penkerius metus, buvo nutraukti po vienerių metų (b. l. 30-31, 35-36). Taigi pagal analogiją taikyti nurodyto reglamentavo nėra jokio pagrindo. Atsakovas taip pat yra neteisus, teigdamas, kad nuomos sutartimi jo atsakomybė buvo apribota trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžiu. Nuomos sutarties 5.1 punkte aiškiai numatyta, kad nurodyta suma laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais, todėl pastarasis turi teisę reikalauti atlyginti ir ją viršijančius nuostolius.
Nutraukęs nuomos sutartį, ieškovas sudarė su nekilnojamojo turto agentūra sutartį dėl kito nuomininko paieškų (b. l. 40). Atsakovas, teigdamas, kad ši priemonė nebuvo pakankama ir kitomis papildomomis priemonėmis buvo galima greičiau susirasti nuomininką, šių teiginių nepagrindė įrodymais, nors tokia pareiga teko būtent jam (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties kolegija neturi galimybės jų įvertinti. Kita vertus, tenka pastebėti, kad pats atsakovas, šalims derantis dėl nuomos sutarties nutraukimo bendru sutarimu, nesugebėjo surasti ieškovui kito nuomininko, nors ir teigė jo ieškantis (b. l. 161).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad devynių mėnesių laikotarpis, už kurį prašoma priteisti negautas pajamas, šioje situacijoje laikytinas protingu ir dėl to negali būti trumpinamas.
Dėl ieškovui atlygintinų nuostolių dydžio
Byloje nėra ginčo dėl ieškovo patirtų negautų pajamų – 302 182,07 Lt – apskaičiavimo teisingumo. 114 800 Lt iš šios sumos ieškovui yra atlyginęs garantas (b. l. 68-70). Atsižvelgiant į tai, kad nuostolius turėtų prisiimti abi šalys, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti kitos nuostolių dalies – 187 382,07 Lt – atlyginimą per pusę – iki 93 691 Lt laikytinas teisingu. Iš viso ieškovui atlygintina nuostolių dalis – 208 491 Lt – nėra nei aiškiai per didelė, nei aiškiai per maža.
Sutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistiną nuostolių atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, nes atsakovas neįrodė šios normos taikymui būtinos aplinkybės – atsakovui nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagrindas mažinti ieškovui priteistinų nuostolių atlyginimą, minėta, yra CK 6.259 straipsnio 2 dalis. Tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos teismo sprendimo teisingumui.
Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų apie turėtas išlaidas (b. l. 6, 172-173) ir skundžiamo sprendimo, ieškovui iš esmė buvo priteista pusė bylinėjimosi išlaidų – tokia pati proporcija, kokia buvo tenkintas ieškinys (CPK 93 str. 2 d.). Taigi procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 328 str.). Dėl šios priežasties skundai atmestini, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinius skundus, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingiausia būtų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims (CK 3 str. 1 d., 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.