- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- eI-5475-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Audito
- Pareiškėjas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ober-haus nekilnojamasis turtas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. Č., atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms I. G. ir R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ober-haus nekilnojamasis turtas“, dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015-11-26 sprendimą Nr. GT-17(15)-S dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo (toliau – Sprendimas), 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 26065 VAT_2014 TJO VHAN (toliau – Ataskaita). Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai bei neteisėtai, o nagrinėjant drausmės bylą buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 punktai. Be to nurodo nesutinkantis su aplinkybe, kad vertinimo metu netinkamai pasirinko palyginamuosius objektus.
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2014-07-28 sutarties su vertinimo užsakovu AB „Lesto“ pagrindu įvykdė užsakymą ir įvertino pastatą – Transformatorinę, kurios naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,59 m², adresas - (duomenys neskelbtini) (toliau –Transformatorinė) bei Ataskaitą. Turtas buvo vertinamas rinkos vertės pagrindu, kuris atitinka vertinimo tikslą – turto rinkos vertės nustatymas nuosavybės teisės perleidimo tikslu. Buvo 2014-12-15 nustatyta Transformatorinės rinkos vertė – 26 000 Lt. Pareiškėjas nurodo Ataskaitą parengęs vadovaudamasis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau - Įstatymas), Turto vertinimo metodika (toliau - Metodika), Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, Tarptautiniais turto vertinimo standartais (toliau - TVS 2013), Europos turto vertinimo standartais (toliau - EVS), Turto vertinimo priežiūros tarnybos nurodymais, universaliais teisės principais, nusistovėjusia tarptautine vertinimo praktika, tarptautiniais šaltiniais bei kitais verslo vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Ataskaita buvo perduota užsakovui AB „Lesto“, kuris ją priėmė, pretenzijų nereiškė. Transformatorinė buvo vertinama kaip pastatas be įrangos. Ši aplinkybė yra neginčijama, ji patvirtinta Užsakovo bei konstatuota Garbės teismo posėdžio metu (garso įrašo 3.50 min 3.59 min.). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2015-07-03 gavo Vilijampolės socialinės globos namų paklausimą, kuriuo buvo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tarnyba teikė paklausimus pareiškėjui, vertinimo įmonei, VĮ „Registrų centras“ dėl atsakymų pateikimo ir, gavusi atsakymus, kartu su Tarnybos išvada Nr. GT-26(15)-I dėl pareiškėjo veiksmų rengiant Ataskaitą, Garbės teismui 2015-10-21 pateikė teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Garbės teismo 2015-10-29 parengiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Garbės teismo posėdyje 2015-11-26, kuriame pareiškėją atstovavo jo įgaliotas atstovas S. V., buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Pagrindinis kaltinimas pareiškėjui buvo - netinkamas palyginamųjų objektų parinkimas vertinant Transformatorinę. Tuo pačiu iš posėdžio eigos pareiškėjui susidarė įspūdis, kad, siekiant sumenkinti pareiškėjo kvalifikaciją bei pagrįsti drausminės nuobaudos paskyrimą, buvo kelti klausimai, visiškai nesusiję su Ataskaita, vertinimo procesu, t. y. „egzaminuojant“ pareiškėjo atstovą dėl mokestinės vertės, dėl statybos žinių ir pan. Pareiškėjas Transformatorinę (be įrangos) lygino su garažais (paskirtis - garažų) bei boilerinėmis (paskirtis – gamybos, pramonės), laikydamas vienarūšiais objektais, kuriuos lengva palyginti tarpusavyje, nes jie vienodai atitinka potencialių pirkėjų poreikius ir juos nesunku pritaikyti tiek pagal esamą paskirtį, tiek ir alternatyviai veiklai. Pareiškėjas nurodo, kad Garbės teismas neatsižvelgė į paaiškinimus ir nusprendė, kad pareiškėjo pasirinkti palyginamieji objektai nelaikytini analogiškais ir/arba panašiais vertinamam turtui.
Pareiškėjas teigia nepadaręs nurodyto pažeidimo, kadangi palyginamuosius objektus pasirinko pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu teigia, kad nagrinėjant jo drausmės bylą ir priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Garbės teismo 2015-11-26 posėdyje be Garbės teismo narių taip pat dalyvavo ir Tarnybos atstovai, t. y. I. V. ir S. D., kurie nėra Garbės teismo nariai. Nuostatų 27 p. aiškiai nurodyta, jog kiti asmenys, dalyvaujantys garbės teismo posėdyje, turi teisę tik teikti informaciją, dokumentus ar kitus įrodymus, bet ne uždavinėti klausimus. Pagal Nuostatų 29 punktą teisę užduoti klausimus tiek vertintojui, tiek kitiems procese dalyvaujantiems asmenims turi tik Garbės teismo nariai. Pareiškėjas teigia, kad iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog aktyviausias Garbės teismo posėdžio dalyvis, klausimų uždavinėtojas bei asmuo, labiausiai suinteresuotas pareiškėjo nubaudimu drausmine tvarka buvo Tarnybos atstovas S. D.. Jis drausmės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovui uždavinėjo klausimus, reiškė savo neigiamą požiūrį į atsakymus, menkino pareiškėjo kvalifikaciją, įžeidinėjo, pertraukinėjo net ir Garbės teismo narių pasisakymus, jo klausimų bei pasisakymų tonas atrodė žeminantis, menkinantis pareiškėją, jo atstovą bei rodantis išankstinį nusistatymą, neigiamą požiūrį tiek į teikiamus atsakymus, tiek į patį pareiškėją, t. y. pagal S. D. pasisakymus buvo aišku, kad jais nesiekiama išsiaiškinti situacijos, o iškart aišku, kad pareiškėjas bus nubaustas. Pareiškėjo nuomone, toks aktyvus, tačiau neleistinas ir neteisėtas Tarnybos atstovo dalyvavimas drausmės bylos posėdyje ženkliai įtakojo priimtą Sprendimą. S. D. užduodamų klausimų tonas, pobūdis, intensyvumas ir turinys galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui S. V. ar bet kuriam pašaliniam Garbės posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, jog Atsakovo atstovas prisiima Garbės teismo narių funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinasi pažeidimų padarymo aplinkybes, kadangi tikriesiems Garbės teismo nariams S. D. net neleido iki galo pasakyti minties. Mano, kad toks Tarnybos atstovo dalyvavimas rodo jo šališkumą bei pažeidžia Nuostatuose įtvirtintas taisykles – garbės teismo posėdžio procedūrą. Nei Garbės teismo posėdžio pirmininkė, nei posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė ir tokį elgesį toleravo, kas leidžia manyti, jog į jo išreikštas mintis bus išimtinai atsižvelgta priimant galutinį sprendimą pareiškėjo drausmės byloje. Pareiškėjo teigimu, neteisėtas S. D. Garbės teismo nario funkcijų vykdymas lėmė drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimą. Pareiškėjas nurodo, kad rašytiniame Garbės teismo posėdžio protokole S. D. pasisakymų, klausimų bei pareiškėjo atsakymų beveik nėra, nors būtent tai užėmė didžiąją dalį drausmės bylos nagrinėjimo iš esmės laiko: pareiškėjo atstovo atsakymai į S. D. klausimus bei pasisakymus užėmė apie 7 minutes (t. y. nuo maždaug 09:00 min iki maždaug 14:40 min, nuo maždaug 16:30 iki maždaug 17:50 min.) viso Garbės teismo posėdžio, kuris, neskaitant įžanginės (maždaug iki 2:55 min) ir rezoliucinės (nuo maždaug 17:50 min.) dalių, truko apie 15 minučių. Pareiškėjas nurodo, kad apie 09:30 min. Tarnybos atstovas S. D. menkina pareiškėjo statybos žinias; apie 13:20 min. Tarnybos atstovas S. D. pats pradeda diskusiją apie mokestinę vertę, nepaisant to, jog mokestinė vertė visiškai nesusijusi su drausmės byla, jog posėdžio metu nebuvo apie ją kalbama (prieš tai kalbėta apie masinį vertinimą), kas tik patvirtina, jog siekiama egzaminuoti, įžeisti pareiškėją bei sumenkinti jo žinias; apie 13:46 min. Tarnybos atstovas S. D. pertraukia pareiškėjo atstovo pasisakymą, menkindamas, jog pastarasis nežino, ką kalba, nors pats yra pradėjęs diskusiją apie mokestinę vertę, kuri su drausmės byla neturi jokio ryšio ir egzaminavimas apie tokią vertę jokiais būdais negali atskleisti vertinimo rengimo aplinkybių; apie 14:23 min. Tarnybos atstovas S. D. pertraukia Garbės teismo pirmininkės pasisakymą, pakartotinai įžeidinėdamas pareiškėją, konstatuodamas, jog „šioje vietoje reiktų konstatuoti, jog jūs jau nežinote nei kaip mokestinė vertė nustatoma, nei <...>“, nors pats ir yra pradėjęs diskusiją apie mokestinę vertę, kuris su drausmės byla neturi jokio ryšio; apie 16:40 min. Tarnybos atstovas S. D. pertraukia Garbės teismo narį K. K., primygtinai siūlydamas savo nuomonę, akivaizdžiai besiskiriančią nuo Garbės teismo nario nuomonės.
Tuo pačiu pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos atstovo S. D. pasisakymai Garbės teismo posėdyje iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, kad pareiškėjas neva kažko neįvertino, tačiau atstovas taip ir nenurodė, kokį konkrečiai pažeidimą padarė pareiškėjas vertindamas Turtą ir nustatydamas jo rinkos vertę, kuri aktuali ne specialiajam subjektui (tokiam kaip AB „Lesto“), tačiau bet kuriam potencialiam pirkėjui. Pareiškėjui neaišku, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu S. D. nusprendė, kad pareiškėjas turėjo įvertinti turtą tik tokia verte, kuri būtų aktuali specialiajam subjektui. Posėdžio pradžioje buvo aiškiai konstatuota ir patvirtinta tiek AB „Lesto“, tiek Vilijampolės socialinės globos namų, kad vertinamas turėjo būti pastatas, nustatant jo rinkos vertę (Metodikos 56 p.), o ne atkuriamąja verte, kuriai nustatyti būtų taikomas išlaidų (kaštų) metodas. Teigia, kad nėra ginčo dėl to, kad buvo pasirinktas netinkamas vertinimo metodas, todėl mano, kad šie Tarnybos atstovo kaltinimai yra pagrįsti tik jo subjektyvia nuomone, tačiau negali būti pagrindu baudimui. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant jo drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Garbės teismo nuostatų 27-29 punktai, kas neleidžia laikyti Garbės teismo procedūros nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą nešališka objektyviąja prasme.
Pareiškėjas teigia vertindamas Transformatorinę kaip pastatą be įrangos ir nustatydamas rinkos vertę pagrįstai palyginamaisiais objektais pasirinkęs objektus pagal galimą potencialų geriausią panaudojimą, kuriuos laiko analogiškais ir/ar panašiais. Tuo atveju, jeigu vertė būtų buvusi nustatinėjama specialiajam subjektui (pvz. AB „Lesto“), tuomet įranga būtų aktuali ir ji galėtų sukurti pridėtinę vertę, tačiau kiti potencialūs pirkėjai pastatą gali naudoti ne tik transformatorinės veiklai, tačiau ir gamybai, garažams, sandėliavimui, pramonei ir pan., todėl tokiu atveju, šie potencialūs pirkėjai neturėtų „permokėti“ už atviroje rinkoje parduodamą turtą vien todėl, kad AB „Lesto“ yra pasirengęs mokėti daugiau už specifines turto savybes. Transformatorinė kaip pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys. Pagal Įstatymo 2 str. 10 d., šiuo atveju, rinkos vertės nustatymui specialieji pirkėjo poreikiai neturi būti vertinami kaip pridėtinė turto vertė, kadangi jie aktualūs ne visiems rinkos dalyviams ir, vertę skaičiuojant priešingai, būtų iškreiptas rinkos vertės apibrėžimas, o už turtą būtų permokėta. Pareiškėjas nurodo sąmoningai nesirinkęs transformatorinių pardavimo sandorių iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės turto rinkos vertei nustatyti, kadangi iš joje pateikiamos informacijos nėra galimybės nustatyti, ar šiais sandoriais transformatorinės parduotos su įranga, ar be jos, o nuo šio fakto sandorių kaina skirtųsi, todėl šių sandorių nelaikė patikimais šaltiniais. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime cituojant Ataskaitos 10 psl. yra tendencingai vertinama tik dalis pareiškėjo nurodyto sakinio, visiškai ignoruojant sakinio pabaigą, kas, pareiškėjo nuomone, taip pat lėmė Sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, Ataskaitos turinys turi būti vertinamas kaip visuma, o ne išrenkant atskiras dalis, kurios, pasak Atsakovo, patvirtina jo kaltinimus, nevertinant dalių, kurios yra palankios pareiškėjui. Tuo pačiu nurodo, kad teisės aktai nenumato analogiško ar panašaus turto apibrėžimo, atitinkamai Sprendimu Atsakovas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo galimybes taikant lyginamąjį metodą, įpareigodamas rinktis palyginamuosius objektus išimtinai tik pagal tipą, paskirtį ir vidaus įrangą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vertinimo metodas buvo pasirinktas tinkamai, kadangi buvo nustatinėjama turto rinkos vertė, o ne atkuriamoji vertė. Rengdamas Ataskaitą, pareiškėjas pasirinko lyginamąjį vertinimo metodą, pagal kurį rinkos vertė nustatyta palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Vertinimo metodas parinktas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė geriausiai rodė Transformatorinės vertę atviroje rinkoje. Metodikos 56 p. nustatyta, kad „lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė“, todėl mano, kad vertinimo metodas buvo pasirinktas tinkamai.
Pareiškėjas teigia pilnai įgyvendinęs Metodikos 57 p., 58.2 p. nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenumato analogiško ar panašaus turto apibrėžimo, todėl analogiškų objektų palyginimui parinkimas yra kiekvieno vertintojo diskrecija. Todėl Sprendime nepagrįstai susiaurintos pareiškėjo galimybės rinktis palyginamuosius objektus, t. y. konstatuojama, kad vertintojas turi teisę palyginamuosius objektus rinktis išimtinai tik pagal tipą, paskirtį, vidaus įrangą, kadangi niekur tokia pareiga vertintojui nenustatyta. Parinkęs palyginamuosius objektus, vertintojas, atsižvelgdamas į objektų skirtumus su palyginamuoju objektu, taiko pataisas, remdamasis ekspertiniu skaičiavimo metodu, t. y. pagal savo žinias, patirtį, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų duomenis, tuo išreikšdamas savo nuomonę apie turto vertę. Sprendime konstatuojama, kad vertinamas pastatas nėra tipinis, be to, ir Garbės teismo posėdžio metu ne kartą buvo pasisakyta, jog tai yra specialusis turtas, kurį vertindamas vertintojas turėjo imtis kažkokių kitų vertinimo taisyklių, tačiau, nebuvo konkretizuota, kodėl pastatas be įrangos yra specialusis ar išskirtinis bei kokių konkrečių pareigų nesilaikė pareiškėjas. Pareiškėjas mano, kad drausminė nuobauda jam pritaikyta pasiremiant atsakovo prielaidomis bei deklaratyvia nuomone, neparemta teisės aktų reikalavimais, taip ir nepaneigiant vertintojo paaiškinimų, kodėl nebuvo lyginama su Transformatorinėmis (t. y. kad iš duomenų bazės neaišku, ar buvo parduota su įranga, ar be jos). Pareiškėjas teigia tinkamai pasirinkęs palyginamuosius objektus, kad patikimi lyginamieji objektai būtų kuo panašesni į vertinamą turtą tiek vietos požiūriu, tiek ir fizinėmis savybėmis. Gamybos, pramonės pastatai savo fizinėmis ir eksploatacinėmis charakteristikomis iš esmės nesiskiria nuo garažų paskirties pastatų, t. y. panaši pastato konstrukcija, išplanavimas, inžinierinis aprūpinimas ir gali būti laikomi vienarūšiais objektais, kuriuos lengva palyginti tarpusavyje ir kurie yra tam tikri substitutai, kas lemia tai, jog jie vienodai atitinka potencialių pirkėjų poreikius ir juos nesunku pritaikyti tiek pagal esamą paskirtį, tiek ir alternatyviai veiklai. Mano, kad šie objektai atitinka analogiško ir/ar panašaus turto sąvoką, turto paskirtis (gamybos, pramonės, garažo) bei tipus (transformatorinė, garažas, boilerinė, išskyrus garažo boksus) laiko panašiais ir lygintinais. Tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ 2014-12-10 įsakymas Nr. V-285 „Dėl nekilnojamojo turto masinio vertinimo 2014 metų duomenų ir vietovės pataisos koeficientų pagal turto paskirtį ir vietovę tvirtinimo nuo 2015 m. sausio 1 d.“, kuriame gamybos, pramonės paskirties turtas sugrupuotas su sandėliavimo, garažų (išskyrus garažų boksus), transporto, specialiosios paskirties turtu. Teigia nepažeidęs Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 57 ir 58.1 p. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su skundu nesutinkanti. Teigia, kad Tarnybos atstovas S. D. nepažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – Nuostatai) 27 punkto, nes užduodamas klausimus pareiškėjui tarnybos atstovas Garbės teismui pateikė informaciją, susijusią su nagrinėjama drausmės byla. Nurodo, kad Nuostatų 27 punkte nenumatyta forma, kaip kiti asmenys, dalyvaudami garbės teismo posėdyje, turi teisę teikti informaciją, kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Nurodo, kad Tarnybos atstovui paklausus Garbės teismo narių, ar jis galėtų pareiškėjo atstovui užduoti klausimus, garbės teismo nariai tai daryti leido. Tuo pačiu teigia, kad Tarnyba yra subjektas, atliekantis išsamų vertintojų veiksmų, rengiant vertinimo ataskaitą, tyrimą, o esant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 str. 2 d. pagrindui, inicijuojantis kreipimąsi į Garbės teismą, todėl mano, kad Tarnybos atstovų dalyvavimas Garbės teismo posėdyje ir klausimų pateikimas vertintojui Garbės teismo posėdžio metu padeda Garbės teismui visapusiškai išanalizuoti visas drausmės bylos aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą. Be to, nurodo, kad Tarnybos atstovas turi vertintojo kvalifikaciją, kuri leidžia vertintojo atstovui suformuluoti su vertintojo veiksmais rengiant ataskaitą susijusius pagrįstus klausimus. Teigia, kad Tarnybos atstovas inicijavo kreipimąsi į Garbės teismą dėl pareiškėjo veiksmų, rengiant Ataskaitą, palaikė Tarnybos išvadoje Nr. GT-26(15)-I nustatytus ir pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus bei uždavinėjo klausimus, susijusius su galimais Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. ir Metodikos 62.4 p. reikalavimų pažeidimais, kurie ir buvo nurodyti minėtoje išvadoje.
Nurodo, kad Garbės teismo posėdyje vyko diskusija tarp visų posėdyje dalyvavusių asmenų, t. y. Garbės teismo narių, pareiškėjo atstovo ir Tarnybos atstovo. Pareiškėjo atstovui buvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, o galutinį sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos priėmė Garbės teismo nariai, paskirdami pačią švelniausią Įstatymo 29 str. 4 d. numatytą nuobaudą – pastabą. Teigia, kad pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta laikantis visų Garbės teismo veiklos principų (Nuostatų 3 p.) ir nepažeidžiant Garbės teismo procedūros priimant galutinį sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos dydžio (Nuostatų 33-42 p.).
Tuo pačiu nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Transformatorinės vertinimui pasirinktų lyginamųjų objektų analogiškumo. Teigia, kad vertinamas turtas yra gamybos, pramonės paskirties transformatorinės pastatas, kuriame vertės nustatymo dieną – 2014-12-15 – buvo sumontuota aparatinė įranga, todėl pagal pastato tipą, paskirtį bei vidaus įrangą pasirinkti lyginamieji objektai ir vertinamas turtas nėra lygintini tarpusavyje. Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju pasirinkti lyginamieji objektai nuo vertinamo objekto skiriasi net trimis savybėmis, t. y. paskirtimi, pastato tipu ir vidaus įranga, todėl jų negalima laikyti analogiškais ir panašiais vertinamam turtui. Sprendimo 2 psl. aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad Ataskaitoje pareiškėjas pasirinkdamas lyginamuosius objektus, kurie nelaikytini analogiškais ir (arba) panašiais vertinama objektui, nesilaikė Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 57 ir 58.1 p. reikalavimų. Sprendime nurodytas faktinis ir teisinis pareiškėjo padarytų pažeidimų pagrindas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ober-haus nekilnojamasis turtas“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Pateiktame prašyme nurodė su pareiškėjo skundu sutinkantis, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas P. Č. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015-11-26 sprendimo Nr. GT- 17(15)-S, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 4 d. 1 p. nustatyta drausminė nuobauda – papeikimas - teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas kaip UAB „Ober-haus nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertintojas 2014-12-15 parengė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 26065 VAT_2014 TJO VHAN. Tarnyba 2015-07-03 gavo Vilijampolės socialinės globos namų raštą, kuriame buvo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atlikusi tyrimą ir gavusi papildomus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, Tarnyba 2015-10-21 perdavė Garbės teismui išvadą dėl vertintojo veiksmų rengiant Ataskaitą ir teikimą iškelti drausmės bylą. Drausmės byla pareiškėjui buvo iškelta Garbės teismo 2015-10-29 parengiamajame posėdyje. Drausmės byla buvo išnagrinėta ir nuobauda paskirta Garbės teismo 2015-11-26 posėdyje, apie kurį pareiškėjui buvo iš anksto pranešta ir kuriame pareiškėjas nedalyvavo, tačiau dalyvavo pareiškėjo atstovas S. V..
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi Garbės teismo posėdžio garso įrašą bei susipažinusi su posėdžio protokolu, sprendžia, kad 2015-11-26 posėdyje nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, dalyvavo Tarnybos atstovai S. D., I. V., jie buvo pristatyti Garbės teismo posėdyje dalyvavusiam pareiškėjo atstovui.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą Garbės teismo posėdyje jam klausimus be Garbės teismo narių uždavinėjo ir posėdyje dalyvavęs Tarnybos atstovas S. D.. Tai patvirtina ir byloje esantis garso įrašas, iš kurio girdėti, kad Garbės teismo posėdyje dalyvavęs Tarnybos atstovas drausmės bylos nagrinėjimo metu uždavinėjo klausimus pareiškėjo atstovui, išreikšdavo savo požiūrį į pareiškėjo atstovo atsakymus, net jų nesulaukęs, teikė savo samprotavimus ir nuomonę.
Nuostatų 27 p. nustatyta teisė kitiems Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims teikti informaciją, kuria patvirtinamas arba paneigiamas drausmės bylos dalykas, ir dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla. Tuo pačiu pagal Nuostatų 29 p. Garbės teismas išklauso vertintoją ir kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus. Aiškinat šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad klausimus užduoti turi teisę tik Garbės teismo nariai. Tuo atveju, jeigu jiems reikalinga kitų dalyvaujančių Garbės teismo posėdyje asmenų turima informacija, Garbės teismo nariai ją gali sužinoti taip pat užduodami klausimus kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jokiems kitiems Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims teisė užduoti klausimus nėra suteikta. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad užduodamų klausimų forma Tarnybos atstovas siekė pateikti Garbės teismui informaciją nagrinėjamoje drausmės byloje. Tuo atveju, jeigu Garbės teismo nariams būtų reikėję tam tikros informacijos, jie turėjo teisę ją sužinoti, kaip jau minėta, patys užduodami klausimus Tarnybos atstovams. Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnybos atstovo užduodamų klausimų tonas, pobūdis intensyvumas, galėjo sudaryti pareiškėjo atstovui ir bet kuriam Garbės teismo posėdyje dalyvavusiam asmeniui įspūdį, kad Tarnybos atstovas prisiėmė Garbės teismo nario funkcijas ir lygiomis teisėmis su tikraisiais Garbės teismo nariais aiškinasi pažeidimo padarymo aplinkybes. Garbės teismo posėdyje dalyvavę nariai Tarnybos atstovui jokių pastabų nedavė, tokį jo elgesį toleravo.
Iš šių nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą, buvo pažeisti objektyvumo, nešališkumo principai bei Nuostatų 27 ir 29 punktai, pažeista pareiškėjo teisė į nešališką ir objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Garbės teismo proceso nagrinėjant pareiškėjo drausmės bylą nešališku ir objektyviu, todėl ginčijamas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015-11-26 sprendimas Nr. GT-17(15)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo“ naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų Sprendime vertinant pareiškėjo Ataskaitą teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. 127 str., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti.
Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015-11-26 sprendimą Nr. GT-17(15)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. G. skyrimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.