Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-666-797/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
2-666-797/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04708-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
B. O., B. O. U.
Atsakovas
S. A., E. A.
Advokatai
Violeta Savickienė, Diana Latotina Micevičė
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 666-797/2011,Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04708-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 116.4 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovės B. O. U. atstovei advokatei Violetai Savickienei, atsakovų S. A. ir E. A. atstovei advokato padėjėjai Dianai Latotinai Micevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. U. ieškinį atsakovams S. A. ir E. A. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų S. A. ir E. A. priešieškinį ieškovei B. O. U. dėl turto atsidalijimo natūra ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo atidalinti tarp šalių paveldėtą turtą tokiu būdu: ieškovei B. O. U. priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, SB „Berželis" 66 sk., ir žemės sklype esantį pastatą - sodo namelį 31 300 Lt vertės. Prašo atsakovams S. A. ir E. A. priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste 80000 vertės ir priteisti ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. po 25000 Lt piniginę kompensaciją.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad ginčas kilo 2008-05-12, kai mirė ieškovės vyras A. A., kuris turėjo 2 pilnamečius vaikus, kurie gyveno atskirai. Po mirties liko turtas, kuris testamentu buvo paliktas ieškovei. Ieškovė pripažino S. A. teisę į privalomąją turto dalį, todėl visi trys paveldėtojai turi tam tikras dalis. Turtą sudaro: žemės sklypas Vyturių g. soduose ir sodo namelis bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ieškovė valdo 65/128 dalis, S. A. ir E. A. po 3/16 dalis. Atstovė nurodo, kad mirus ieškovės vyrui, santykiai tarp šalių pablogėjo, ieškovė norėjo geruoju pasidalinti paveldėtą turtą, bet į pasiūlymus atsakovai nereagavo, nedalyvavo derybose. Buvo įvertintas turtas, įvertinimo atsakovai neginčijo, nepateikė dokumentų, kad turto vertė yra kitokia. Tarp abiejų atsakovų ginčo nėra, jų pozicijos suderintos. Prašo natūrinio atidalijimo. Yra du nekilnojamo turto objektai ir nesant ginčui tarp atsakovų, bet esant konfliktinei situacijai tarp ieškovės ir atsakovų, objektus būtina atidalinti taip, kad konfliktinė situacija netrukdytų nei vienai iš šalių disponuoti savo turtu. Atsakovai trukdo ieškovei disponuoti visu turtu: pakeistos buto durų spynos, namelio durų užraktai, dėl ko nepateko į pastatus. Net turto įvertinimo negalima buvo atlikti patenkant į patalpas. Atsakovai jos atžvilgiu naudojo fizinį – psichinį smurtą, grasino užmušti, tai patvirtina komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovams buvo siūlyta nupirkti paveldėto turto dalį, prašoma pateikti savo pasiūlymus, tačiau atsakymas negautas. Jeigu būtų padarytas turto dalijimas, kaip prašo atsakovai, tai ieškovė neturės galimybės disponuoti paveldėtu turtu, neturės teisės jo realizuoti, o nustačius naudojimosi tvarką, realiai naudotis turtu nebus galima, nes yra konfliktinė situacija su atsakovais. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovė šiuo metu išvykusi į užsienį pas dukrą, ji paskyrusi įgaliotą asmenį V. K. tvarkyti jos dokumentus Lietuvoje ir davusi pinigų šioms išlaidoms, todėl dokumentuose matyti, jog išlaidas ieškovės vardu mokėjo jos įgliotas asmuo ieškovės lėšomis, todėl laiko, kad tai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovų atstovė priešieškinį palaiko ir prašo nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tvarką tokiu būdu: abiems atsakovams priklauso 39,06 kv.m. viso buto ploto, kurio plotas sudaro 57,05 kv.m., todėl atsakovams turi atitekti didysis kambarys (2-7/18.46 kv.m.), visas balkonas (2-8/3.60 kv.m.) ir teisė naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis: koridoriumi (2-1/10.03 kv.m.), virtuve (2-6/8.06 kv.m.), vonia (2-2/4.02 kv.m.), tualetu (2-4/1.37 kv.m.), iš viso 2 asmenims priklausytų ir realiai galėtų naudotis 37,71 kv.m., tuo tarpu ieškovei priklauso 17,99 kv.m., todėl jai turėtų atitekti naudotis: mažasis kambarys (2-5/11.51 kv.m.) ir teisė naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis: koridoriumi (2-1/10.03 kv.m.), virtuvė (2-6/8.06 kv.m.), vonia (2- 2/4.02 kv.m.), tualetu (2-4/1.37 kv.m.), iš viso vienam asmeniui priklausytų 19,34 kv.m. Ieškovei prašo priteisti visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, SB „Berželis" 66 sk., ir žemės sklype esantį sodo namelį. Atsakovai nesutinka su 25000 litų kompensacija, nes bute liktų gyventi ne vienas atsakovas, liktų du savininkai. Nors tarp jų ginčo nėra, tačiau esant dviems savininkams turto vertė ženkliai mažesnė, nei esant vienam savininkui. Be to pateikta pažyma, kad imant 15000 litų paskolą reikės sumokėti virš 6000 litų palūkanas. Jeigu būtų paskola 25000 litų, tai atsakovams tektų permokėti virš 10000 litų palūkanų. Atsakovai mano, kad yra per didelė permoka už butą. Jie nesutinka mokėti kompensacijos, prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką ir mano, kad turtu naudotis trims savininkams įmanoma. Ieškovei tektų vienas kambarys, atsakovams tektų kitas kambarys. Atsižvelgiant į atsakovo S. A. finansinę padėtį, jo sveikatos būklę, tai racionalus padalijimo būdas. Atsakovas negyvena bute, nes nori susitvarkyti visus teisminius reikalus. Šiuo metu jis gyvena pas buvusią žmoną, kuri jį priėmė, kol išsispręs visi klausimai. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė neįrodė, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes sumokėta kito asmens.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovei B. O. U. ir atsakovams S. A. ir E. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, SB „Berželis" 66 sk., jame esantis pastatas - sodo namelis ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, kurį pagal paveldėjimo teisės liudijimą šalys įgijo, mirus A. A. (1 t., b. l. 5, 11, 12, 13, 75-78). S. A. priklauso 39/128 buto ir žemės sklypo bei sodo pastato. E. A. nuosavybės teise valdo 3/16 dalis buto, žemės sklypo ir sodo pastato, o 65/128 dalis šių nekilnojamųjų daiktų valdo ieškovė B. O. U. (t. 1, b. l. 75-78).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsidalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalys tik sutaria dėl žemės sklypo ir sodo pastato atidalijimo. Ieškovė prašo du nekilnojamojo turto objektus atsidalinti natūra, jai išmokant kompensaciją pinigais už atsakovams tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovai pripažįsta turto atsidalijimą natūra tik į žemės sklypą ir sodo pastatą, bet nesutinka su buto atsidalijimu natūra ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką butu tarp trijų bendraturčių, nepriteisiant kompensacijos ieškovei, nes atsakovai turi imti paskolą iš banko, kurios palūkanos sudaro apie 10 000 Lt. Ieškovė reikalavimą pareiškė dėl atidalijimo (CK 4.80 str.), o atsakovai ir dėl atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.80 ir 4.81 str.).

Dėl atsidalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė pareiškimais atsakovams siūlė spręsti bendrosios dalinės nuosavybės panaikinimo klausimą: siūlė pirkti jos dalį buto, žemės sklypo ir sodo pastato, siūlė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš atsakovų nesulaukusi galimų sprendimo variantų, kreipėsi į teismą dėl turto atidalinimo natūra (b.l. 49-57, t. 1). Iš atsakovų pozicijos matyti, jog iš dalies ieškinį pripažįsta, nes priešieškinyje taip pat prašo priteisti ieškovei žemės sklypą su sodo pastatu.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo nuostatoje išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti pagal interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principus.

Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai.

Šioje byloje yra trys bendraturčiai ir du nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas su sodo nameliu laikytinas vienu objektu), todėl galimas yra atsidalijimas natūra. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovų ginčo dėl atsidalijimo būdo nėra, yra kilęs ginčas tik su ieškove dėl atsidalijimo būdo ir naudojimosi tvarkos.

Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismo pareiga pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Tvirtinama atidalijimo tvarka turi užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti žalos turto paskirčiai (LAT nutartis 2007-04-18, 2006-10-30).

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinį patenkinus, ieškovei pasibaigs bendroji dalinė nuosavybė ir ji galės laisvai disponuoti savo turima nuosavybe, atsakovams sumažės bendraturčių skaičius ir bus lengviau įgyvendinama bendroji nuosavybės teisė. Teismo nuomone, priešieškinyje siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, o ne atsidalijimas natūra, pažeistų visų trijų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp šalių yra konfliktinė situacija ir ieškovei nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisės turinį, jei butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, būtų nustatyta naudojimosi tvarka tarp trijų bendraturčių. Teismas taip sprendžia atsižvelgdamas į tai, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių ir tai matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 2009-12-07 ir 2009-12-08 ieškovė kreipėsi į policiją dėl atsakovų netinkamo elgesio ir nors atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. ir 140 str. 1 d., bet ieškovei išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir tai įrodo, jog tarp šalių tvyro įtampa, baimė, kad grąsinimai gali pasikartoti, todėl sprendžiant byloje tarp šalių kilusį ginčai dėl turtinių nesutarimų šie įrodymai teisme turi didelę reikšmę (b.l. 58-60). Teismas atsižvelgia ir į atsakovų interesus ir sprendžia, kad būtent ieškinio, o ne priešieškinio tenkinimas nepažeis ir atsakovų interesų, priešingai, jie du valdys vieną vertingesnį nekilnojamąjį objektą, tarp atsakovų yra giminystės ryšys, jie yra broliai ir tarpusavyje sutaria, o teismo posėdžio metu atstovės išsakyta nuomonė, kad atsakovas E. A. ketina mokėti už savo neįgalų brolį kompensaciją tai tik įrodo, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas yra optimaliausias variantas visiems trims bendraturčiams. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas dar į tai, kad patys atsakovai siūlė tokį variantą, nurodydami, jog būtina butą atidalinti natūra (b. l. 126 t.1), bet vėliau pakeitė savo poziciją, kadangi nusprendė, jog kompensaciją mokėti būtų jiems nenaudinga, nes imant paskolą iš banko, jiems susidaro didelės palūkanos. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad byloje buto atsidalijimo tarp trijų bendraturčių reikalavimas nepareikštas, tik prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Atsakovai savo nesutikimą dėl ieškovės pareikšto atidalijimo būdo grindžia tuo, kad jiems reikės mokėti kompensaciją ir imti paskolą iš banko. Teismas atsižvelgia į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas (šiuo atveju ieškovės atžvilgiu) turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į daiktą ir yra susijęs su interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais, todėl vieno savininko buvimas gali optimaliau atitikti atidalijamų savininkų interesus, sumažinti bendraturčių skaičių arba panaikinti bendrąją dalinę nuosavybę ir ieškovė įrodė, kad jos siūlomas atidalijimo būdas yra priimtinas ir nepažeidžia kitų bendratučių teisių ir interesų, todėl ieškinys tenkintinas, priešieškinį atmetant (CPK 178, 185, CK 1.5, 4.80 str.).

Dėl kompensacijos priteisimo. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Svarbu yra tai, kad bendraturtis sutinka gauti kompensaciją pinigais. Šiuo atveju ieškovė prašo 25 000 Lt kompensacijos už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes ji gauna mažesnės vertės turtą, o jos valdomo turto dalis yra didesnė, negu ji gauna. Atsakovai sutiktų su mažesne kompensacija ir tai nurodė savo procesiniuose dokumentuose bei siūlomose taikos sutarties variantuose. Tai įrodo, kad iš esmės atsakovams būtų priimtini ieškovės reikalavimai, jeigu kompensacija būtų mažesnė. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas S. A. gauna mažas pajamas-šalpos pensiją, bet turi nekilnojamojo turto (b. l. 98, 75-78 t. 1). Atsakovas E. A. pateikė pažymą, jog bankas įvertinęs kliento mokumą ir gerą kreditavimo istoriją, suteiktų E. A. 30 000 Lt paskolą, o imant paskolą 15 000 Lt, palūkanos, administravimo mokesčiai sudarytų 3 metams 6335,75 Lt (b. l. 65, t. 1, b. l. 28 t. 2). Atsakovai neginčijo, kad turto vertė mažesnė. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė paaiškino, kad tarp atsakovų preliminariai sutarta, jog E. A. dengtų ir S. A. dalį (b. l. 171 t.1). Iš šių įrodymų visumos matyti, jog atsakovai pajėgūs sumokėti 25 000 Lt kompensaciją, ji atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę ir daikto rinkos kainą (b. l. 14-48, t. 1), todėl iš atsakovų priteistina 25 000 Lt ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams vertingesnis turtas priklausys bendrosios nuosavybės teise, ši kompensacija priteistina iš abiejų po 12 500 Lt (CPK 178, 185, CK 1.5 str., 4.80 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų turėjusi išlaidas, nes pinigai sumokėti kito žmogaus. Ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė suteikė įgaliojimą V. K. ir davė jai pinigus tvarkyti jos reikalus Lietuvoje, kadangi ji šiuo metu gyvena užsienyje ir neturi galimybės tai padaryti. Teismo nuomone, esant ieškovės suteiktam įgaliojimui ir ieškovės atstovei patvirtinus, kad pinigai buvo ieškovės, tik įgaliotas asmuo sumokėjo už ieškovę, tai laikytina ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog sąskaitos faktūros išrašytos ieškovės vardu, o ieškovė yra suteikusi teisę įgaliotam asmeniui jos vardu sumokėti pinigus (b.l. 9-16, t. 2). Todėl iš atsakovų priteistinos pagrįstos rašytinais įrodymais 4362 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 178, 88, 93 str.).

Šalims buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę ir šiuo reikalavimu neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, todėl toks šalių ginčas yra neturtinis. Atsižvelgiant į tai, taikytinos CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytas žyminis mokestis (nutartis 2010-09-28 3K-3-362/2010). Kadangi ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas, todėl žyminis mokestis, kuris šalims buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, priteistinas valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 84, 88, 93, 96 str.).

Pritaikytos laikinosios aspsaugos priemonės, kuriomis padaryti įrašai viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo išsprendžiamos CPK 150 str. 4 ir 5 d. nustatyta tvarka.

Kadangi ieškinys tenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos pagal Šiaulių 2010-06-18 nutartį, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o taikytos pagal teismo 2010-10-04 nutartį, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti tarp šalių paveldėtą turtą tokiu būdu:

Ieškovei B. O. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, SB „Berželis" 66 sk., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklype esantį pastatą - sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 31 300 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų litų) vertės.

Atsakovams S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras buto plotas 57,05 kv. m.,) 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) vertės.

Priteisti ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. piniginę kompensaciją po 12 500 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-18 nutartį, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-04 nutartį, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti ieškovei B. O. U. iš atsakovų S. A. ir E. A. po 2 181 Lt (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų S. A. ir E. A. po 134,10 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus, 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė