Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam V. A. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. T. 2025 m. birželio 13 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir iš pirmosios eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą bei ketindamas apsisukti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Harley–Davidson FLHRXS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. A., su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi ir parodė, kad buvo pasistatęs automobilį prie parduotuvės aikštelės, veterinarijoje nupirko šuniui vaistų, paėmė atsigerti ir grįžęs į automobilį išsisukinėjo, prieš tai apsižiūrėjęs ar nieko nėra. Greičio tuo metu nebuvo, pasisukus buvo bumbtelėjimas ir į jo automobilį atsitrenkė motociklas. Išlipęs pamatė, kad motociklininkas yra susižeidęs, iškvietė greitąją, atvažiavo policija, atliko matavimus bei nurodė, kad viską atlygins draudimas. Kadangi nukentėjusysis sėdėjo greitojoje, tai su juo kontakto neturėjo, o iš pradžių iš policijos negavo jo telefono numerio. Vėliau susisiekė gavęs telefono numerį iš nukentėjusiojo tėvo ir sužinojo, kad šiam bus atlikta operacija. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino bylinėjimosi išlaidas, jo dar kartą atsiprašo.

Kaltinamojo J. T. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Iš 2025 m. birželio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė, motociklas „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Savininkas V. A., drausta (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b. l. 50–65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1673/2025 (02) matyti, kad V. A. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kairės rankos stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimai, padaryti kietais bukais daiktais ir paviršiais bei galėjo gautis užduotyje nurodyto eismo įvykio metu ir laiku, tai yra 2025 m. birželio 13 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 101–103).

Iš 2025 m. birželio 14 d. vyriausiosios patrulės E. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 13 d., patruliuojant nustatytame maršrute iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo, apie 11.59 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 1 min. gatvėje susidūrė automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su motociklu. Nukentėjo motociklo vairuotojas, skauda ranką, jam (duomenys neskelbtini). Praneša pravažiuojantis, nelauks vietoje. Informacija apie AVPK, GMP. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apsisukinėdamas iš pirmos juostos į kairę kliudė antra juosta važiuojantį motociklą „Harley–Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo motociklą „Harley–Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su V. A., jis nurodė, kad važiuojant antra eismo juosta iš dešinės pusės apsisukinėjantis automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir nustūmė į priešpriešinio eismo pirmą juostą, jis nukrito nuo motociklo. Po smūgio V. A. pajuto, kad jam pradėjo skaudėti kairę ranką. Atvyko GMP 1583 brigada, apžiūrėjo V. A. ir suteikę pirmąją pagalbą išvežė į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205, patikrinimo sertifikato Nr. 2359350, V. A. ir J. T. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Subraižyta eismo įvykio vietos schema, paimtas paaiškinimas iš J. T., kadangi V. A. dėl sveikatos būklės išvežė į gydymo įstaigą, nebuvo galimybės iš jo paimti paaiškinimo dėl eismo įvykio. Patikrinus aplink teritoriją, vaizdo stebėjimo kameros nebuvo pastebėtos, užfiksuotos įvykio nuotraukos. Užregistruotas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini) (b. l. 115–116).

2025 m. lapkričio 27 d. V. A. pateikė pareiškimą dėl susitaikymo, kuriame jis patvirtina, kad J. T. dėl patirtų sužalojimų pretenzijų neturi. Sutinka, kad J. T. atlygintų patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėdamas 1000 Eur kompensaciją. Turtinę ir neturtinę žalą šioje byloje privalo atlyginti draudimo bendrovė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20735-25 būtų nutrauktas pagal BK 38 straipsnį. Patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidas atlygino J. T., sumokėdamas 1000 Eur. Kartu pridedamas J. T. raštas, kuriame jis atsiprašo nukentėjusiojo V. A. ir siūlo 1000 Eur sumą advokato išlaidoms padengti, tikėdamasis, kad tai padės atkurti teisingumo jausmą ir leis jiems taikiai susitarti ir užbaigti nemalonią situaciją. Prašo įvertinti šį pasiūlymą geranoriškai ir jei sutinka, pasirašyti trumpą susitaikymo pareiškimą, kuris leistų teismui (ar pareigūnui) nutraukti bylą pagal BK 38 straipsnį (b. l. 160–161).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Paties kaltinamojo J. T. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais ir specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. T. 2025 m. birželio 13 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti ir iš pirmosios eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą bei ketindamas apsisukti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 104 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti ir prieš persirikiuodamas neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam motociklui „Harley–Davidson FLHRXS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. A., su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais kaltinamasis J. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. T. dėl vairavimo kelių transporto priemonę pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiojo apklausos protokole, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose bei specialisto išvadoje.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo J. T. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

2025 m. lapkričio 27 d. teismui pateiktas tarp kaltinamojo J. T. ir nukentėjusiojo V. A. sudarytas rašytinis pareiškimas dėl susitaikymo, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėdamas jam 1000 Eur kompensaciją. Nukentėjusysis atleido kaltinamajam, pareiškė su juo susitaikantis, pretenzijų dėl patirtų sužalojimų neturi.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Šiuo atveju J. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, apie savo padarytą nusikalstamą veiką davė teisingus ir neprieštaringus parodymus, besąlygiškai pripažino nustatytas esmines faktines ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiojo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų matyti, kad J. T. laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas (b. l. 131–132). Kaltinamasis yra pensininkas, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (b. 1. 139, 140).

Iš rašytinio pareiškimo dėl susitaikymo, sudaryto tarp kaltinamojo J. T. ir nukentėjusiojo V. A., matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokėdamas jam 1000 Eur kompensaciją. Nukentėjusysis tai patvirtino, nurodė, kad sutinka, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygos. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, ir tai, kad jis laikomas anksčiau neteistu, naujų nusikalstamų veikų po šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo neįvykdė, taip pat, jog dėl savo poelgio išreiškė nuoširdų apgailestavimą ir atsiprašė nukentėjusiojo, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals.

Tuo remiantis J. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo V. A. atstovas advokatas Mindaugas Normantas pareiškė 4000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniam atsakovui „ERGO Insurance SE“ (2 t., b. 1. 1–10). Civiliniame ieškinyje detalizuojamos teisiškai reikšmingos aplinkybės apie nukentėjusiojo V. A. patirtus sužalojimus ir jų liekamuosius reiškinius, kurios nebuvo žinomos ir į jas nebuvo atsižvelgta nustatant išmokėtinos neturtinės žalos dydį – 6000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. vasario 27 d. tarp nukentėjusiojo V. A. ir civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad galutinis ir neginčijamas draudimo išmokos dydis dėl 2025 m. birželio 13 d. eismo įvykio patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra 8500 Eur bei nukentėjusysis įsipareigoja ateityje draudikui nereikšti jokių pretenzijų dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio ir kitų klausimų susijusių su įvykiu, darytina išvada, kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje jau yra išspręstas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju V. A., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti J. T., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu J. T. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. A. atstovo advokato Mindaugo Normanto pareikšto civilinio ieškinio dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.