Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo S. J. ir S. P. nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, o E. P. BK 93 straipsnio pagrindu, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis, E. P., S. P. ir S. J. iš anksto susitarę, panaudodami fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą – įvykdė plėšimą, o būtent 2014-04-19 apie 02:30 val. iš anksto sutarę ir veikdami bendrai grupėje tikslu pagrobti automobilį, E. P. paskambinus nukentėjusiajam R. G. ir paprašius, kad pastarasis parvežtų namo, bei jį pakvietus susitikti prie teniso kortų, esančių adresu, (duomenys neskelbtini), o R. G. sutikus bei atvykus automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą, jai stebint aplinką, S. J. spyrus automobilyje sėdinčiam R. G., S. P. ir M. L. ištempus nukentėjusįjį iš automobilio bei sudavus dar apie 10 smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant nukentėjusiajam R. G. odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, t. y. nežymiai sutrikdant R. G. sveikatą, užvaldė nukentėjusiajam R. G. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo palikti automobilio dokumentai bei užvedimo raktelis, juodos spalvos rankinė už 60 litų, mobilaus ryšio telefonas „Nokia Clasic“, 300 litų vertės, akiniai nuo saulės, 50 litų vertės, bei akiniai skirti regėjimui, 200 litų vertės, automobilio kuro bake buvo 5 litrai degalų, už 23,20 litų, iš viso pagrobė turto už 1 633,20 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistasis iš esmės prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teigia, kad nebuvo išankstinio susitarimo daryti plėšimą bei, kad nei vienas iš jų nežinojo, kokie daiktai yra automobilyje.

Nors apeliantas teigia, kad tarp jo ir kitų bendrininkų – E. P., S. J. bei S. P. nebuvo jokio išankstinio susitarimo daryti plėšimą, tačiau tokius M. L. parodymus paneigia E. P., S. J. bei S. P. teisme duoti parodymai. E. P., S. J. bei S. P. pripažino, kad išgertuvių metu pas M. L. sugalvojus pasivažinėti automobiliu, visi nusprendė jog, jei atvažiavęs E. P. parvežti namo, nukentėjusysis atsisakys juos pavėžinti savo automobiliu, jie automobilį atims jėga. E. P., S. J. bei S. P. taip pat nurodė, kad po to, kai nukentėjusysis atsisakė juos nuvežti už 20 Lt, S. J. atsisėdęs į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės išstūmė iš automobilio nukentėjusįjį, o S. P. ir M. L. pastarąjį sumušė, po to, palikę nukentėjusįjį, visi susėdo į pastarojo automobilį ir nuvažiavo pas S. J. tetą. Be to, E. P. nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam atsisakius juos vežti, automobilis bus atimtas jėga, jie kalbėjosi prieš įvykį. Pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metru apeliantas pripažino, kad iš anksto buvo sugalvoję atimti R. G. automobilį. Iš nukentėjusiojo R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jam atsisakius kaltinamuosius nuvežti už 20 Lt, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas – jėga jis buvo ištemtas iš savo automobilio ir spardomas. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamieji iš anksto susitarė, jog nukentėjusiajam atsisakius juos pavėžinti savo automobiliu, jie jėga paims automobilį, tokį susitarimą kaltinamieji ir įgyvendino, todėl pagrįstai skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis ir E. P., S. P. bei S. J. nusikaltimą padarė iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje. Be to, iš E. P., S. J. bei S. P. teisme duotų parodymų matyti, kad jie matė pagrobtame automobilyje mobiliojo ryšio telefoną bei rankinuką su dokumentais. E. P. nurodė, kad automobilyje buvusį rankinuką apžiūrinėjo M. L.. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, kaip ir kiti jo bendrininkai, žinojo, kokie daiktai yra pagrobtame automobilyje. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atgavęs pagrobtą automobilį, jame neberado akinių nuo saulės, o akiniai skirti regėjimui buvo sulaužyti. Dėl to R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltiems asmenims pareiškė civilinį ieškinį tiek dėl patirtos 1000 Lt neturtinės žalos, tiek dėl 250 Lt turtinės žalos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajam nebuvo grąžinti visi iš jo pagrobti daiktai, todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad nukentėjusiajam buvo grąžinti visi daiktai.

Nuteistasis mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis davė nuoširdžius parodymus, gailisi padaręs nusikaltimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. M. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, nuo 2013-11-06 neberegistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkų turto pagrobimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas 2 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, LITEKO duomenimis 2010-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Naujas nusikalstamas veikas M. L. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo terminą (bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas 2014-04-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi). Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25, 2014-09-12, 2014-09-19 ir 2014-09-25 nuosprendžiais yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2014 m. sausio, vasario, gegužės mėnesiais (2014-07-25 ir 2014-09-25 nuosprendžiai dar nėra įsiteisėję). Iš nuteistojo teistumų skaičiaus ir nusikalstamų veikų pobūdžio, akivaizdu, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes apeliantas įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. L. paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesne bausme – areštu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą veiką paskirta žymiai mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis bausmė, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. L. 2 metų laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors M. L. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, laisvės apribojimo bausmė bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio.