- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- 1-354-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41402-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.6Paleidimas iš suėmimo (BPK 309 str.)
sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei, Vilmai Janonienei, Dalei Juškevičienei, Almai Kazlauskienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" fasuotoja, anksčiau teismo neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 metų rugsėjo 26 dieną apie 23:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - nepilnametės globotinės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiavo per kojas, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios K. B. sveikatą.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kaltinamoji D. D. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. ji su G. D. namuose po darbo šventė vardadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po to į namus atėjo K. B. ir E. D. ir sakė, kad jos kažkur važiuos. G. D. prašymu K. B. ir E. D. nuvažiavo pirkti degtinės. Parvežę alkoholinius gėrimus K. B. ir E. D. tarėsi važiuoti į miestą. Ji neleido K. B. važiuoti. Po kiek laiko iš namų išėjo G. D. ir tarp jos ir K. B. kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji pradėjo triukšmauti, leido garsiai muziką. Ji nuėjo K. B. raminti, o ši ją puolė, vos nenustūmė nuo laiptų, griebė už kompiuterio ir grasino jai ką nors padaryti. Po to ji nuėjo miegoti ir gulėdama išgirdo, kad nukentėjusioji lipa laiptais. Nulipusi laiptais K. B. atidarė duris ir pasakiusi, kad ji ją sutvarkys, išbėgo pro duris. Po kiek laiko į namus atėjo nukentėjusioji, E. D. ir mergina iš (duomenys neskelbtini), kurios vardo ji nežino. E. D. sakė, kad iškvies policiją, nes ji byra neblaivi. Kieme merginos ją įžeidinėjo, tai girdėjo kaimynai. Ji merginas vos išstūmė iš kiemo ir liepė joms eiti. Ji nuėjo į namus ir užsirakinusi namo duris, užmigo. Pabudusi nuo triukšmo pamatė išlaužtą namo langą ir policijos pareigūnai užlaužę rankas, jai uždėjo antrankius. Policijos pareigūnai sakė, kad ji jų neįsileido į namo vidų ir kad sumušė globotinę. Nurodo, kad ji nukentėjusiajai K. B. nesudavė per koją prailgintojo laidu, bei jos atžvilgiu nevartojo fizinio smurto. Prašo ją išteisinti, kadangi nepadarė jokio nusikaltimo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. B. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. vakarą jos mama D. D. kartu su G. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to į namus atėjo E. D.. G. D. jos paprašė nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti alkoholinių gėrimų. Ji su E. D., G. D. priklausančiu automobiliu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ir nupirko butelį degtinės. Po to nuvažiavo pas E. D. draugę E. Č. ir visos kartu grįžo pas D. D. į namus. Kiek pabuvusi E. D. išėjo namo, o ji nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko į jos kambarį atėjo D. D. ir kalbėjo, kad pasiilgo tėčio, kad pavargsta darbe, kad jai nepatinka jos draugas. Pokalbio metu jos susipyko, pradėjo rėkti viena ant kitos, ji puolė į ašaras. Kaltinamoji iš jos bandė atimti kompiuterį ir temdama kompiuterio pakrovėją, netyčia jai su kabeliu sudavė per koją. Kadangi pas ją kambaryje labai žemos lubos, ji imdama kompiuterį su galva trenkėsi į lubas ir susimušė galvą. Atsitrenkus į lubas jai galvoje atsirado guzas. Apie 23.00 val. ji išėjo iš namų ir nuėjo pas E. D. į namus ir pasakė, kad susipyko su D. D.. Po to ji, E. D. ir E. Č. nuėjo pas ją į namus. Namuose ji norėjo pasiimti daiktus ir eiti miegoti pas E. D. į namus. Jai renkantis daiktus besikalbėdamos E. D. ir D. D. susipyko, ir D. D. jas stūmė iš kiemo. Eidama savo draugėms pasakė, kad ją D. D. mušė. Ji draugėms parodė koją, nors jai ten buvo suduota netyčia. Po to pagalbos telefonu Nr. 112 paskambino E. D.. Paskambinus E. D. pagalbos telefonu, ji pareigūnui kaip vėliau ir visiems kitiems sakė, kad ją sumušė D. D.. Ji pyko ant D. D., todėl pasakė, kad pastaroji ją mušė. Policijai ji pasakė, kad jai kaltinamoji trenkė su kabeliu. Nurodė, kad D. D. joms laukiant policijos lauke, užsirakino namus ir užmigo. Atvykus policijos pareigūnams ji skambino D. D., kad ji atidarytų duris, bet ji miegojo ir durų neatidarė. Ji labai pyko ant D. D., todėl policijai papasakojo kitokias sužalojimo aplinkybes, nei buvo iš tiesų.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ji dirbo Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoja ir buvo gautas iškvietimas dėl sumuštos nepilnametės. Kelintą valandą buvo gautas iškvietimas neprisimena, tačiau jau buvo nakties metas. Ji kartu su vairuotoju paramediku R. A. važiavo į (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, o nukentėjusioji laukė su dviem draugėmis lauke. Nukentėjusioji nurodė, kad jos mama yra užsirakinusi namuose ir jos į namus neįleidžia. Nukentėjusioji jai pasakė, kad ją mama sumušė su laidu, buvo susijaudinusi, išsigandusi. Po pokalbio nukentėjusiąją nusivedė į automobilį, kadangi mama buvo užsirakinusi namuose, o lauke buvo šalta. Automobilyje ji apžiūrėjo nukentėjusiąją ir ant jos kairės šlaunies matė mušimo laidu žymę, kuri atrodė kaip juosta. Nukentėjusioji taip pat kažką minėjo dėl sužeidimo viršugalvyje, bet ji ten nieko nematė. Nukentėjusioji minėjo, kad jai galvoje yra guzas, tačiau ji nieko nepastebėjo. Dėl ko tas guzas jai atsirado ji nesakė. Greitosios medicinos pagalbos automobilyje nukentėjusioji elgėsi ramiai, sakė, kad ji yra įvaikinta nuo tada, kai dar buvo maža. Nukentėjusioji kitų nusiskundimų neturėjo, todėl jai buvo pamatuotas kraujospūdis, pulsas. Nusprendus, kad nėra tikslinga vežti į gydymo įstaigą nukentėjusioji perduota vaikų teisių tarnybai.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. D. paaiškino, kad kaltinamoji D. D. yra jos kaimynė. 2019 m. rugsėjo 26 d. vakarą jos mama buvo pas D. D., nes kažką šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi ji buvo paruošusi čili sriubą, tai jos mama G. D. paprašė ją atnešti paragauti. Nuėjusi į D. D. namus, rado mamą G. D. ir D. D. sėdinčias virtuvėje, kurios nebuvo labai girtos, nes buvo dar tik pradėjusios išgėrinėti. Atnešusi maisto produktus, juos paliko virtuvėje ir nuėjo pas K. B. į antrame aukšte esantį jos kambarį. Vėliau jos mama G. D. ir kaimynė D. D. paprašė nupirkti dar degtinės ir abi padavė jai pinigų. Ji su K. nuvažiavo su jos mamos automobiliu į parduotuvę esančią (duomenys neskelbtini), kur pirko degtinę. Nupirkusi alkoholio, ji kartu su K. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti draugės E. Č.. Po to grįžo iki savo namų ir palikusi mamos automobilį, nuėjo pas D. D. į namus. Grįžusi rado savo mamą G. D. ir D. D. sėdinčias prie stalo, kurios buvo išgėrusios visą turėtą alkoholį, bet nebuvo labai girtos. Padėję nupirktą alkoholį ant stalo, visos trys nuėjo pas K. B. į kambarį, kur pabuvo, pakalbėjo, pažaidė su jos šunimi. K. B. pasakė, kad eina maudytis ir ji su E. Č. išėjo namo. Jos mama G. D. dar liko toliau švęsti su D. D.. Ji girdėjo kaip jos mama G. D. grįžo į namus kažkur po pusvalandžio, pavalgė ir nuėjo atsigulti, nes kitą dieną jai reikėjo į darbą. Po to ji su E. Č. nusiprausė ir nuėjo miegoti. Kai jos jau gulėjo lovoje, K. B. jai paskambino ir paprašė atidaryti duris. Ji greitai nusileido į pirmą aukštą ir atidarė jai duris. Atidariusi duris pamatė, kad K. B. buvo tik su maikute, šortukais, basa. Tuo metu lauke buvo šalta ir ji ją pakvietė užeiti į vidų. K. B. verkė, sakė, kad ji susipyko su savo globėja D. D., kuri ją sumušė laidu. K. B. jai nesakė, kiek D. D. jai sudavė smūgių. Ji matė, kad nukentėjusiajai ant kojos apatinės dalies – blauzdos yra sužalojimai, kurie atrodė lyg būtų suduota ir paraudę. Tai galėjo būti nuo laido likę žymės. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ir pakaušyje. Ji suprato, kad K. B. skauda dėl to, jog jai sutrenkė galvą jos globėja D. D.. Apie 23 val. jai parašė D. D. ir paprašė, kad ateitų su ja pasikalbėti, iš pradžių paklausus, ar pas ją yra jos dukra K. B.. Ji parašė SMS žinute jai, kad negalima taip elgtis su savo vaiku. Tuomet su E. Č. ir K. B. nuėjo pas D. D.. Tuo metu kol jos kalbėjo su D. D., nukentėjusioji pasiėmė kuprinę su savo daiktais, kadangi norėjo nakvoti pas ją. Kalbantis iš pradžių viskas buvo gerai, kaltinamoji pavadino jas protingomis mergaitėmis ir panašiai. Po to viskas persivertė į tai, kad jos yra šlykščios, nieko nesupranta. D. D. buvo pakėlusi balsą ant jos ir E. Č., jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to D. D. pasakė, ko jos čia atėjo, liepė eiti iš jos namo ir jas išvarė. Lauke vėl buvo visokie apsižodžiavimai, jos dar bandė gražiai kalbėti su D. D.. Ji pasakė, kad jai kaltinamoji toliau taip elgsis, ji iškvies policijos pareigūnus. Tuomet į lauką išėjo K. B., kuriai ji pasakė, kad taip elgtis negalima, tai yra ne pirmas kartas ir pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus ir nukentėjusioji sutiko. Ji paskambino policijos pareigūnams ir papasakojo visą situaciją, o tuomet policijos pareigūnai paprašė duoti K. B. pakalbėti, ką ji ir padarė. K. B. kalbėdama su policijos pareigūnais, pasakė, kad nebereikia, kad jie atvyktų, bet pareigūnai pasakė, kad čia rimta situacija ir jie atvyksta. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaltinamoji buvo namuose užsirakinusi duris. Policijos pareigūnų lauke jos laukė visos trys. Ji yra girdėjusi iš pačios K. B., kad prieš ją D. D. yra smurtavusi ir ankščiau, bet ji to pati nėra mačiusi.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. D. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 19.00 val. ji su D. D. grįžo į namus iš darbo, buvo jos vardo diena, todėl nusipirko butelį degtinės. Nuėję į virtuvę vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu kol ji vartojo su D. D. alkoholį, tarp jos ir K. B. nebuvo jokių konfliktų, viskas buvo labai gerai, jos abi gražiai bendravo. Tą vakarą ji skambino savo dukrai E. D. ir prašė jos atnešti čili troškinį pas D. D. į namus. Apie 20.00 val. ji paprašė dukros E., kad ši nupirktų alkoholinių gėrimų. Su jos automobiliu dukra E. ir K. B. nuvažiavo į parduotuvę. Po kiek laiko dukra grįžo iš parduotuvės su K. B. ir dukra atnešė nupirktą alkoholį. Nepamena, ar tą vakarą matė pas D. D. kartu su jos dukra atvažiavusią E. Č.. Po to ji grįžo į namus ir nuėjo miegoti, nes ryte reikėjo į darbą. Ji pabudo apie 6.00 val. valandą ryto ir atėjusi į kambarį dukra E. papasakojo, kas naktį įvyko tarp D. D. ir K. B.. Dukra pasakojo, kad atbėgo K. B. pas jas į namus po 24.00 valandos ir jai sakė, kad K. nuskriaudė D. D.. Jos dukra E., K. B. ir E. Č. iškvietė policiją. Dukra E. pasakojo, kad K. B. mušė D. D. su laidu ir sudavė nukentėjusiajai per kojas. Dar dukra pasakojo, kad jai naktį paskambino kaltinamoji, kad dukra ateitų pas ją pasikalbėti, tačiau kokiu tikslu nežino. Nurodo, kad čia buvo pirmas kartas, kad K. B. būtų atbėgusi pasiskųsti pas jas į namus dėl D. D. elgesio.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos G. D. parodymų matyti, kad ji su D. D. yra bendradarbės, iki įvykio draugavo. 2019-09-26 vakare, abi grįžusios iš darbo užsuko pas D. D. pasisėdėti, simboliškai išgerti, pažymėti jos vardadienį. Grįždamos iš darbo užsuko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur D. D. nupirko butelį degtinės 0,5 litro talpos. Į D. D. namus grįžo apie 19.00 val., namuose buvo D. D. globotinė K., kurią D. vadina M.. Ji su D. virtuvėje gėrė, K. virtuvėje nebuvo. Neužilgo pas D. D. į namus atėjusi jos dukra E. D., kurią ji pati pakvietė telefonu, atnešė troškinio ir nuėjo į K. kambarį, ar K. atėjo į virtuvę, dabar neatsimena. Išgėrusios nusipirktą alkoholį, abi paprašė E. nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti dar. E. sutiko ir su K. išvažiavo jos mašina. Maždaug po 20 min. grįžo E. su klasioke E. ir K., joms padavė nupirktą 0,5 litro talpos degtinės butelį. Ar E., E. su K. nuėjo į K. kambarį, ar dukra su drauge E. išėjo į namus, neatsimena. Su D. D. virtuvėje toliau gėrė, matė, kad K. iš vonios rūsyje, apsirengusi chalatą, nuėjo į savo kambarį antrame aukšte. Dar kiek pasėdėjusi su D. D., išėjo į namus. Grįžusi namo gal apie 23.00 val., tiksliai laiko nepamena, nuėjo iš karto miegoti į savo kambarį antrame aukšte. Ar dukra buvo tuo metu namuose nežiūrėjo, neatsimena, ar buvo tą vakarą su ja susitikusi namuose, dėl buvusio girtumo. Kol buvo D. D. namuose, jokio pykčio, jokių kivirčų, konfliktų tarp D. D. ir jos globotinės K. nebuvo. Ryte dukra papasakojo, kad į jų namus naktį buvo atėjusi basa verkianti K. ir sakė, kad ją mušė mama, kaip ir kuo mušė, dukra neminėjo. Ji pati negirdėjo, kada K. buvo atėjusi, nes miegojo, o jos dukra nežadino. E. sakė, kad jai D. parašė SMS, kviesdama dukrą ateiti pakalbėti, kad ji, jos draugė ir K. buvo nuėjusios, kas vyko joms nuėjus D. D. namuose, dukra nepasakojo. Dar dukra sakė klaususi K. ką daryti - kviesti policiją ar ne, K. atsakius, kad kviesti, E. paskambino ir iškvietė (t. 1, b. l. 65-67).
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Č. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., iš anksto susitarus, pas ją atvažiavo E. D. su K. B.. Iš namų ji su E. D. ir K. B. nuvažiavo pas E. D. į namus. Važiuojant E. D. pasakojo, kad ji su K. B. prieš tai buvo parduotuvėje ir mamoms pirko alkoholinius gėrimus. Jos parvažiavusios į E. namus paliko automobilį ir nuėjo pas K. į namus, kur virtuvėje pamatė neblaivias D. D. ir G. D.. K. B. nuėjo į savo kambarį, o E. D. padavė joms nupirktą alkoholį. Tada ji su E. D. nuėjo į antrą aukštą pas K. B. į jos kambarį. Apie 23.00 val. jos ėjo namo pas E. D., nes kitą dieną reikėjo joms į mokyklą. Grįžusios į E. D. namus jos ruošėsi eiti miegoti. Ji jau nuėjo miegoti, E. D. dar nebuvo nuėjusi miegoti, kai kažkas pradėjo belsti į duris. E. D. nusileido ir atidarė duris. K. B. buvo atbėgusi basa, tik su pižama ir buvo apsiverkusi. K. B. pasakojo, kad ją sumušė mama D. D. su prailgintojo laidu per kojas. Ji skundėsi, kad jai galvoje yra guzas, o ant kojos matėsi žaizda. Tada D. D. parašė trumpąją SMS žinutę E. D. ateiti pasikalbėti. Jos visos trys, tai ji, K. B. ir E. D. nuėjo iki D. D. namo durų. Kai D. D. atidarė duris, K. nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų, pasiėmė striukę, batus, kuprinę, nes ruošėsi likti pas E. D. namuose. Ji kalbėdamasi su D. D., jos paklausė, kodėl taip pasielgė su K. B., o ji atsakė, kad jos namai ir ji gali elgtis su savo vaiku, kaip ji nori ir tai ne jos reikalas. Tuomet ji dar ją šiek tiek pastūmė, kad ji išeitų iš jos namų. Po to, kai jos pasakė D. D., kad jos iškvies policiją, ji pasakė ,,kvieskit‘‘. Policijos pareigūnams atvykus, ji ir E. D. jiems papasakojo apie įvykį. Po to, policijos pareigūnai pasikvietė ir K. B. pasikalbėti. Policijos pareigūnai nepateko į namus pas D. D., todėl žiūrėjo per langus, nes ieškojo, kur yra D. D.. K. B. buvo pakviesta apžiūrai pas medicinos darbuotojus į automobilį. Atvykę ugniagesiai atidarė langą, pro kurį į namo vidų įlipo policijos pareigūnai ir atrakino iš vidaus duris. Daugiau kaltinamosios D. D. nematė. Ji ir E. D. išėjo pas E. D. į namus. Matė vaiko teisių apsaugos darbuotojus, jie bendravo su nukentėjusia K. B..
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. A. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo jo budėjimo pamaina ir buvo gautas iškvietimas, kad yra įvykis (duomenys neskelbtini), ir yra smurtas artimoje aplinkoje prieš nepilnametį vaiką ir įtariama, jog yra neblaivi globėja. Į įvykio vietą jis atvyko su kolege I. T., kurie pas medikus paklausė, kur yra mergaitė. Nukentėjusi sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, buvo susijaudinusi. Po to jis klausė medikų apie mergaitės stovį, kurie nurodė, jog mergaitė kalbėjo apie galvoje esantį kažkokį smurto ženklą, kuris galėjo būti galimai padarytas būtent to smurto atveju, ir dar minėjo apie ant kojos esančius sužalojimus. Medikai nurodė, jog mergaitę namuose mušė globėja. Apie tai, kad ant nukentėjusios mergaitės šaukė neblaivi jos globėja mergaitė jiems paminėjo keletą kartų. Mergaitė sakė, kad ją mušė neblaivi globėja ir kad ant jos rėkė. Pabendravus, prie mergaitės liko kolegė I. T., o jis nuėjo link namo, kur buvo du policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai stengėsi patekti į namą, nes jų niekas neįleido. Pamena, kad apėjus namą iš vidinės pusės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kažką darė prie lango, matomai, jie ruošėsi išimti langą ir per jį patekti į namo vidų. Jis paklausė policijos pareigūno, kas čia įvyko, jie pasakė, kad jiems paskambino mergina ir nurodė, kad yra fizinis smurtas, jiems atvykus į įvykio vietą jų niekas neįsileidžia. Bekalbant su policijos pareigūnu atėjo kitas policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jau atidarė namo duris. Tuomet per namo įėjimą jie įėjo į vidų. Eidama namo koridoriumi nukentėjusi mergaitė jiems visiems einantiems sakė, kad ją mušė globėja ir sakė, kad ji išsisuko nuo smūgio, todėl globėja pataikė į sieną, bei minėjo, kad globėja naudojo kažkokį baltą laidą. Tuomet vienas iš policijos pareigūnų nuėjo į patalpą į kurią jį nusivedė mergaitė ir po to grįžo su baltos spalvos prailgintojo laidu. Toliau paėjus koridoriumi pasirodė globėja ir prasidėjo keletas klausimų, tiek policijos pareigūnai, tiek jis jos klausė. Matėsi, kad ji akivaizdžiai neblaivi, kadangi strigo jos kalba, matėsi emocionalus fonas, dažnas temų keitimas. Su nukentėjusiąja mergaite ir kaltinamąja D. D., kuri yra nukentėjusios mergaitės globėja, namo viduje bendravo daugiau policijos pareigūnai. Paklausus nukentėjusios mergaitės globėjos D. D., ar ji mušė mergaitę, ji jiems atsakė, kad išvedė ją iš kantrybės ir gal kokį vieną kartą sudavė mergaitei ir po to peršoko į kitą temą, bei atgal prie šios temos negrįžo. Kieme, prie namo, buvo mergaitės dvi draugės, kiek suprato, kaimynės. Tos dvi mergaitės sakė, kad nukentėjusi mergaitė atbėgo pas jas mušama globėjos ir iš tų draugių buvo kviečiama policija. Tai girdėjo jis, jo kolegė ir kaimynės. Jie klausė nukentėjusios mergaitės nuomonės, kur ji galėtų būti saugioje aplinkoje ir ji norėjo nakvoti pas gretimai esančią kaimynę, tačiau jie įvertinę aplinkybes, kad tai gali praeiti ilgesnis laiko tarpas nutarė išvežti ją toliau nuo namų. Mergaitę jie vežė į (duomenys neskelbtini). Vykstant į (duomenys neskelbtini) mergaitė pasakojo, kad jos ir globėjos santykiai paskutiniu metu buvo šiek tiek įtempti ir dėl kažko jos abi tarpusavyje nesutarė, konfliktavo. Buvo tokie mergaitės pasakymai, jog globėja D. D. jai siūlė žudytis, kad jai būtų mažiau su ja problemų.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojo M. J. A. parodymų matyti, kad 2019-09-27 naktį, 00:20 val., gautas iš Kauno VPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi globėja namuose užsirakinus ir kad smurtavo prieš nepilnametę globotinę, kuri šiuo metu išėjusi iš namų. Atvykus nurodytu adresu kieme stovėjo greitoji medicinos pagalba, gaisrinė. Lauke buvę policijos pareigūnai, medikai bandė patekti į namo vidų, kuriame buvo užsirakinusi nukentėjusiosios mergaitės globėja. Paklausus, kur nukentėjusioji mergaitė, jam pasakė, kad greitosios automobilyje. Prieš kalbant su mergaite, jis bendravo su medikais, kurie sakė apžiūrėję nukentėjusiąją mergaitę, jos galvoje užčiuopė gumbą ir kad jiems mergaitė pasakojo, ką ją mušė globėja. Su kolege I. T. priėjus prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame buvo mergaitė, ir paklausus kas atsitiko, ji pasakė, kad ją mušė neblaivi globėja, ant jos šaukė. T. liko su mergaite, o jis nuėjo pasikalbėti su policijos pareigūnais, pažiūrėti, kaip sekasi patekti į namo vidų. Policijos pareigūnas paaiškino, kad, patekus į namo vidų, globėjai bus nustatytas girtumas ir ji bus sulaikyta, o mergaitė negalės čia likti. Grįžus prie greitosios pagalbos automobilio, jau buvo atėjusi mergaitės kaimynė, draugė, kuri pasakė, kad K. atbėgo patyrusi smurtą iš globėjos. Tuo metu priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad atidarytos namo durys ir galima patekti į vidų, kur jis įėjo su policijos pareigūnu ir K., kuri parodė kur viskas vyko, o policijos pareigūnas fotografavo. K. sakė, kad ją globėja mušė prailgintuvo laidu, per kurias kūno vietas, daugiau pasakojo policijos pareigūnams. K. bendraujant su policijos pareigūnais, jis bendravo su globėja D. D.. Ji buvo labai emociali, jos dėmesys šokinėjo, kalba buvo nenuosekli. Paklausus ar ji mušė K., atsakė truputį nesusivaldžiusi. Kai to paties paklausė policijos pareigūnai, jau sakė, kad nemušė. Matė, kad policijos pareigūnas išėjo iš kito kambario su mergaite ir nešėsi baltos spalvos laido prailgintuvą. Lauke kalbant su K. ir paaiškinus, kad čia pasilikti ji negali, mergaitė išreiškė norą likti pas draugę, tačiau nuspręsta, kad ji bus laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Medikai patvirtino, kad su laido prailgintoju mergaitei buvo suduota per kojas, ką jie ir parašė anketoje, tą patį sakė ir K., kai viską rodė policijos pareigūnui. Kiek mergaitei buvo suduota smūgių, jis neužfiksavo, taip pat neužfiksavo, iš kur atsirado guzas galvoje. Policijos pareigūnai įrašė anketoje D. D. neblaivumo laipsnį. Jis su kolege ir mergaite išvyko į (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnai ir medikai dar liko. Važiuojant K. pasakojo, kad paskutiniais mėnesiais globėja ant jos dažnai šaukė, rėkavo, tačiau fizinį smurtą panaudojo pirmą kartą, pasakojo, kad jai globėja siūlė žudytis, žalotis, nes jai nuo to su ja bus tik mažiau problemų (t. 1, b. l. 145-147).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tą dieną, jie vyko į kažkokį šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus jau buvo atvykę priešgaisrinės tarnybos pareigūnai ir policijos pareigūnai. Kieme stovėjo dvi merginos ir nukentėjusi mergina. Prie jų priėjo policijos pareigūnai ir jam išlipus iš automobilio jie pasakė, kad yra nukentėjusi mergaitė. Matėsi, kad nukentėjusi mergaitė buvo išsigandusi, verkianti, stresinėje būsenoje. Mergaitė krūpčiojo, buvo šalta ir pasiūlė jai eiti į automobilį, kur ją apžiūrėjo kolegė J. G.. Mergaitės, kurios palydėjo nukentėjusią mergaitę, jam pasakė, kad nukentėjusi mergaitė galimai sumušta prailgintojo laidu savo globėjos. Kol kolegė apžiūrinėjo mergaitę, jis nuėjo užvesti automobilio variklį, tam, kad automobilyje būtų šilta. Jis negirdėjo ką jo kolegė ir nukentėjusi mergaitė kalbėjo, kadangi užvedęs automobilio variklį vėl išlipo į lauką. Automobilyje yra langelis, tai tuo metu kol užvedė automobilio variklį nugirdo, kaip jo kolegė prašė nukentėjusios mergaitės parodyti, ar jai yra padaryti kokie nors sužalojimai. Ką mergaitė atsakė jo kolegei negirdėjo, kadangi tuo metu išlipinėjo iš automobilio. Po to prisistačius policijos pareigūnams sakė, kad yra asmuo užsidaręs name ir gali reikėti pagalbos, todėl jis liko lauke. Priešgaisrinės tarnybos pareigūnai daužė į namo langus, ieškojo kaip patekti į namą, kadangi asmuo buvo užsirakinęs namo viduje ir jų neįsileido. Po to ar išlupo, ar atidarė namo langą nematė, tik matė, kad policijos pareigūnai išėjo iš namo per duris. Kai buvo atidarytos namo durys jis į vidų įėjęs nebuvo. Kai jo kolegė paprašė atidaryti duris tada su vaikų teisių specialistais mergaitė nuėjo į namo vidų pasiimti savo daiktų, kartu su vaikų teisų specialistais ir policijos pareigūnais. Jis matė mergaitės globėją D. D. išeinančią iš namo į kiemą, bet tai buvo tamsus paros metas ir jos gerai neįsidėmėjo.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojo R. A. parodymų matyti, kad 2019-09-27 apie 00.23 val. su bendrosios praktikos slaugytoja J. G. gavo iš BPC iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kur sumušta 17- metė mergina. Atvykę nurodytu adresu rado priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnus, kieme stovėjo 3 merginos. Jiems išlipus iš automobilio, priėjęs pareigūnas R. A. parodė nukentėjusią merginą. Matėsi, kad mergina išsigandusi, kiek pamena, ji buvo apsirengusi džinsais, džemperiu, jis pats ant jos sužalojimų nematė, jos neapžiūrinėjo, apžiūrą atliko J. G.. Pareigūnas R. J. dar paaiškino, kad viduje užsirakinusi nukentėjusiosios mergaitės globėja nieko neįsileidžia, todėl buvo iškviesti gaisrininkai. Jis su J. G. nukentėjusią merginą atsivedė į greitosios pagalbos automobilį, kur mergina buvo apžiūrėta. Paklausus ką skauda, kokiu daiktu mušė, kiek smūgių, per kurias kūno vietas sudavė, mergaitė sakė, kad mušė prailgintojo laidu, kad juo gavo per galvą ir koją. Kiek smūgių buvo suduota mergina neminėjo, jis neužfiksavo, per kurią koją buvo suduoti smūgiai laidu. Atvykus Vaiko teisių tarnybos darbuotojams, dar pareigūnai ir gaisrininkai į namo vidų nebuvo patekę, bandė pro langą. Pareigūnai per langą patekę į vidų atrakino duris, vidun suėjo visi, išskyrus slaugytoją J. G., ji su mergaite sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Vėliau nukentėjusioji mergaitė, kiek pamena, buvo užėjusi pasiimti savo daiktų su Vaiko teisių tarnybos darbuotoja. Mergaitės globėją jis matė iš toli, vaikščiojančią po kambarius, jai pagalbos nereikėjo, ar ji buvo neblaivi, pasakyti negali, nes nematė, tik mergaitė sakė, kad globėja buvo išgėrusi. Kadangi Vaiko teisių tarnybos darbuotoja pasiėmė mergaitę ir dėl jos sveikatos būklės nebuvo jokio pagrindo ją vežti į gydymo įstaigą, jie išvyko (t. 1, b. l.133-135).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. jis dirbo su reagavimo skyriaus tyrėju R. J. ir gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad globėja yra sumušusi savo globotinę. Kai jie atvyko į įvykio vietą, atvyko medikai, vaikų teisių tarnybos atstovai, ir vėliau jie dar išsikvietė į pagalbą ugniagesius. Prieš patenkant į namo vidų nukentėjusi mergaitė sakė, kad prieš ją smurtauja jos globėja ir nurodė, kad jai globėja sudavė su prailgintojo rozete į galvą. Ji nurodė, kad jos globėja yra namuose. Pirmos namo durys buvo užrakintos, jis į jas pabeldė ir išgirdo, kad globėja užsirakino ir antras namo duris. Pabeldęs į duris, jis prisistatė kas toks yra, ir iš kur yra, bei nurodė atidaryti duris, tačiau durų jam niekas neatidarė. Jie nusprendė iškviesti ugniagesius ir tuomet pateko į namo vidų pas ją per langą. Jiems patekus į namo vidų ten rado moterį, kuri gynėsi, kad ji nieko globotinei nepadarė, ji buvo neblaivi. Kaltinamosios D. D. girtumas buvo tikrinamas įvykio vietoje patekus į namus, pasiėmus alkotesterį. Jai buvo nustatytas girtumas iki 1,5 promilės. Jis su kolega kaltinamosios namuose rado prailgintojo laidą su sulaužyta rozete su kuriuo, kaip nukentėjusioji nurodė, buvo mušama. Globėja skundėsi globotinės blogu elgesiu, ji aiškino, kad ji vėlai negrįžta namo, rūko ir kitaip blogai elgiasi. Kaltinamąją sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintų liudytojo A. K. parodymų matyti, kad 2019-09-26 dirbant su vyresniuoju tyrėju R. J., apie 23:15 val. iš Kauno VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globėja sumušė globotinę. Nuvykus nurodytu adresu, juos prie namų pasitiko nukentėjusi mergaitė su drauge, ar buvo kokia draugė, neprisimena. Nukentėjusi mergaitė pasakė, kad ją neblaivi globėja, kurios vardo, pavardės neatsimena, sumušė prailgintuvo laidu, suduodama per kojas, galvą. Ar mergaitė minėjo smūgių kiekį, nepamena. Jis sužalojimų nežiūrėjo, tą atliko medikai. Nukentėjusioji mergaitė pasakojo, kad išbėgo iš namų, o globėja užsirakino. Su kolega R. J. priėję prie lauko durų beldė, prašė atrakinti, tačiau viduje buvusi moteris jų neįleido, girdėjo, kaip ji iš vidaus užrakino dar vienas duris. Jie vaikščiojo aplink namą, beldė į visas duris, langus, kadangi viduje buvusi moteris nereagavo, išsikvietė ugniagesius, kad padėtų patekti į vidų. Prieš atvykstant ugniagesiams, jau buvo atvykę medikai, kurie bendravo su nukentėjusiąją, atvyko ir Vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Ugniagesiams pastačius kopėčias, jie pasilipę žiūrėjo pro langus - pro užtrauktas užuolaidas matėsi, kad moteris vaikšto kambaryje. Jie ir toliau reikalavo atidaryti duris, tačiau moteris visiškai nereagavo. Ugniagesiams atidarius langą, pirmas įlipo kolega R. A., jis paskui jį. Viduje buvusi moteris pribėgusi prie atidaryto lango paklausė, ką jie čia daro, kas jiems leido atidaryti langą. Su R. J. įlipus į kambarį, moteriai paaiškinta, kad ji bus sulaikyta, paaiškinta už ką ir kad jai bus uždėti atrankai. Moteris priešinosi antrankių uždėjimui ir sulaikymui. Patikrinus alkotesteriu, moteriai nustatytas 1,23 promilių girtumas. Laido prailgintojas buvo rastas pirmo aukšto kambaryje, jis paimtas ir pridėtas prie bylos. Nukentėjusioji mergaitė su Vaiko teisių darbuotojais buvo atėjusi vidun susirinkti daiktų. Moteriai buvo leista apsirengti, su ja buvo elgiamasi tinkamai. Moteris minėjo, kad su globotine nesusitvarko, kad ji grįžta vėlai į namus ir ji ant jos už tai būna pikta. Atlikę įvykio vietoje procesinius veiksmus, užrakino namus, uždarė langus ir su įtariamąja išvyko į (duomenys neskelbtini), o nukentėjusi mergaitė perduota Vaiko teisių specialistams. (t. 1, b. l.152-154).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.00 val. jie buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), esantį namą, kadangi gavo pranešimą, kad policijos pareigūnams reikia padėti įeiti į namo vidų. Į įvykio vietą atvyko su kolega E. Č.. Jiems atvykus į įvykio vietą ant kiemo stovėjo policijos pareigūnai ir trys merginos. Policijos pareigūnai nurodė, kad moteris, esanti namo viduje, sumušė merginą ir jiems reikia patekti į namo vidų. Merginos pasakė, kad namo durys yra dvigubos ir sunku jas bus išlaužti. Jie buvo užvedę benzopjūklą norėdami pagąsdinti namuose užsidariusią moterį, kad bus pjaunamos durys, kadangi kartais tai suveikia ir žmonės išsigandę, kad bus sugadintas jų turtas, patys atidaro duris. Policijos pareigūnas stovėjo prie durų, kad moteris neišeitų pro duris, o jie tuo metu atidarinėjo langą. Prieš atidarant namo langą su laužtuvu, jie ir policijos pareigūnai švietė į namo vidų, bet nieko viduje nematė. Jie surado mažiausią namo langą, kur priėjimas būtų iš kiemo pusės ir su laužtuvo pagalba atidarė langą, bei įleido policijos pareigūnus į namo vidų. Namo viduje policijos pareigūnai rado pasislėpusią moterį, kurią išvedė. Kiek suprato buvo atvykę ir darbuotojai iš vaikų teisių tarnybos. Jie buvo įėję į namo koridorių, kadangi jiems reikėjo moters asmens duomenų, bet juos nurodė policijos pareigūnai. Per atstumą matė kaltinamąją namo viduje, ji atrodė pasimetusi, greičiausiai buvo išgėrusi. Su kaltinamąja nieko nekalbėjo. Gavę reikalingus duomenis jie išvyko.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. kartu su kolega A. N. gavo pranešimą, kad turi padėti policijos pareigūnams patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą rado policijos pareigūnus kurie pasakė, kad namo viduje yra užsirakinęs žmogus. Įvykio vietoje be policijos pareigūnų buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, vaiko teisų apsaugos tarybos specialistai. Taip pat įvykio vietoje matė dvi ar tris mergaites. Iš policijos pareigūnų suprato, kad namo viduje yra užsirakinusi namo šeimininkė ir neįsileidžia mergaitės į namo vidų. Su A. N. atidarė namo langą ir į namo vidų įleidę policijos pareigūnus, išvažiavo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. paaiškino, kad pradžia buvo dar 2005 metais. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), tuo metu dar (duomenys neskelbtini). Į jų kabinetą iš (duomenys neskelbtini) atvyko D. D. su savo vyru A. ir paklausė gal yra rajone vaikų, kuriems jie galėtų tapti globėjais. Jiems suteikė visą informaciją ir tuomet D. D. su savo vyru nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur nuo 2003 metų gyveno K. B.. Mergaitė buvo paimta į ligoninę iš girtaujančios motinos Ž. D. ir A. B., kai jai buvo maždaug 1 metukai. K. B. metus gyveno (duomenys neskelbtini). D. D. susitvarkė dokumentus ir buvo laikinai paskirta mergaitės globėja. Vėliau 2005 m. buvo ribota tėvų valdžia abiems sugyventiniams, tai A. B. ir Ž. D.. Nuo 2005 m. teismas nustatė nuolatinę globą K. B.. Vykdavo į šeimą gyvenančią (duomenys neskelbtini), teko ne kartą matyti gyvenimo sąlygas, buitį, gyvenamąjį namą, aplinką. K. B. vadino jau mirusį D. D. vyrą tėčiu, o D. D. mama. Buvo labai šeimyninė globa. Problema buvo labai netikėta, kai 2019 m. liepos mėnesį paskambino į telefoną pati globėja D. D. ir K. B., ir paklausė ką joms daryti, nes jos labai nesutaria ir pasakė, kad jos pačios atvyksta pas juos į tarnybą. Atvykus D. D. ir K. B. paaiškėjo, kad jų nesutarimų priežastis K. B. vaikinas, kadangi mergaitė norėdavo daugiau laiko praleisti su vaikinu, o D. D. dėl to pykdavo. Po šio pokalbio pasiūlė lankyti psichologo konsultacijas, buvo suderintas laikas su (duomenys neskelbtini) šeimos namų psichologe I. U. ir duotos globėjai ir globotinei jos koordinatės. 2019 m. rugsėjo mėnesį grįžusi po atostogų rado informaciją, kad šeimoje buvo užfiksuotas atvejis, jog K. B. kreipėsi pagalbos, nes jos globėja D. D. buvo neblaivi. Mergaitė, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus grėsmės lygį, buvo paimta iš šeimos ir jai suteikta krizių įveikimo pagalba (duomenys neskelbtini). Vėliau bendravo su globos namų atstovu N. R. ir pamatė, kad problema prasidėjo vasarą ir ji vis kartojasi, todėl buvo nutarta spręsti klausimą, ar mergaitė gali grįžti atgal pas savo globėją D. D.. Buvo surengtas susirinkimas globos namų karito patalpose, kur atvyko vaikų globos namų direktorė R. K., vaikų globos namų darbuotojas N. R., globėja D. D., pati globotinė K. B., vaiko teisių skyriaus atstovai R. G. ir ji. Išdiskutavus buvo atskirai išklausyta K. B. nuomonė, kad ji nori sugrįžti gyventi pas globėją D. D., kurią vadino mama. Kalbant išryškėjo D. D. ir K. B. savotiški nesuderinamumai, kadangi D. D. norėjo, jog daugiau jos bendrautų, mergaitė mažiau naudotųsi telefonu, ankščiau eitų miegoti, apie valandą laiko skirtų pokalbiui su D. D.. K. B. net raštu verkdama parašė, kad ji jau nori namo pas D. D. ir sutinka mažiau naudotis telefonu, klausyti D. D., laiku eiti miegoti. Joms ir vėl buvo pasakyta, kad rūpybai ir visai eigai šeimoje reikalinga specialistų pagalba, kadangi išryškėjo savotiški nesuderinamumai, nes K. B. paauglystės laikotarpiu turi savotišką požiūrį į savo jaunystę, o kaltinamoji D. D. tikėjosi, kad mergaitė bus ir toliau prieraiši prie jos ir mažiau bendraus su aplinka. Rugsėjo mėnesį K. B. išvažiavo su globėja D. D. į (duomenys neskelbtini). Jie turėjo informaciją, kad K. B. keičia mokymo įstaigą, nes baigė (duomenys neskelbtini) 10 klasę ir pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Ji pasidomėjo, ar būtų galimybė jai gyventi bendrabutyje ir tokia galimybė buvo, bet mergaitė nurodė, kad norės važinėti į mokyklą iš namų. 2019 m. rugsėjo 27 d., į savo duomenų sistemą, gavo informaciją, kad nepilnametė K. B. buvo paimta iš nesaugios aplinkos ryšium su globėjos D. D. neblaivumu, bei galimu smurtu ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto panaudojimo ir mergaitei K. B. bus atlikta teismo medicininė ekspertizė Kaune. Ryte K. B. turėjo nuvykti į Kauno teismo medicinos tarnybą. Mergaitė pareiškė, kad ji turi artimų giminaičių (duomenys neskelbtini) ir buvo nutarta palydėti ją į (duomenys neskelbtini)ir bandyti susisiekti su K. B. nurodytomis tetomis, tai V. L. ir A. P.. Vykstant į (duomenys neskelbtini), kelis kartus telefonu kalbėjo su A. P. su kuria aiškinosi, kad vyksta į ekspertizę, o vėliau atvyks pas ją ir pasižiūrės, ar bus galimybė teisės aktų nustatyta tvarka mergaitę perduoti A. P.. Pasiekus teismo ekspertų darbo vietą, ją pasitiko ekspertas, mergaitė buvo apžiūrėta. Tuo metu susisiekė su Kauno miesto specialistais, kurie vertina fizinius asmenis norinčius globoti nepilnamečius vaikus šeimoje. Specialistė pasakė, kad A. P. neatitinka reikalavimų, kadangi jų išvada jau pasenusi ir rizikinga palikti vaiką tokioje krizinėje situacijoje, nes reikia naujo įvertinimo. Su K. B. buvo nutarta nuvykti pas A. P., kad jos pasikalbėtų, mergaitė nurimtų. Po ekspertizės nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno A. P.. Nuvykus A. P. pasitiko K. B. ir pasisodinusi ją virtuvėje paklausė, kas atsitiko ir kur ją sužalojo D. D.. Pokalbio metu K. B. buvo sukelti plaukai ir pasakė, kad jai galvoje yra guzas, bet sužalojimas nėra didelis. K. B. pasakė, kad ji vyksta į globos namus, kadangi prieš tai ji jai buvo pasakiusi, kad ji negalės likti pas A. P., nes jos dokumentai nėra sutvarkyti. Grįždama K. B. žiūrinėjo socialinius tinklus ir pyko, kad jau buvo kažkas paskleidęs informaciją apie tai, kad ją sumušė globėja D. D.. Ji sakė, kad pas globėją D. D. ji negrįš ir važiuoja į (duomenys neskelbtini). Buvo suderinta, kad ją (duomenys neskelbtini) patalpose pasitiks psichologė I. U. ir K. B. suteiks psichologinę pagalbą, kadangi jai ta diena buvo labai įtempta. Joms grįžus iš (duomenys neskelbtini) su K. B. jos globos namų patalpose jau laukė psichologė I. U.. Ji trumpai paaiškino jai situaciją, kad mergaitė sutinka grįžti į (duomenys neskelbtini). Tą dieną mergaitė buvo įsitempusi, audringa, suirzusi, visą laiką naudojosi telefonu, tikrino informaciją, kas apie ją rašoma. K. B. sulaukė pilnametystės gyvendama (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Su K. B. teko bendrauti 2020 m. sausio mėnesį, ji sakė, kad norėtų sugrįžti atgal pas savo globėją D. D., su ja susitaikyti. Jos žiniomis mergaitė toliau mokosi. Sulaukus pilnametystės K. B. vaiko teisių tarnyba savo priežiūrą nutraukė.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), ankščiau jie buvo vaikų globos namai. K. B. ji pažįsta nuo 1 metukų amžiaus, kadangi jie augino ir jos brolį, bei seseris, lankėsi šeimoje ir vėliau K. B. pakliuvo į jų vaikų globos namus. Nuo 2 metukų K. B. buvo perduota globai į D. D. šeimą. 2019 m. balandžio mėnesį išgirdo apie D. D. šeimą, kadangi globos koordinatorius lankėsi šioje šeimoje. 2019 m. liepos mėnesį jai paskambino iš vaiko teisų tarnybos V. K. ir pasakė, kad pas juos atveža K. B., kurią lydi D. D., nes joms reikia vienai nuo kitos pailsėti. K. B. tada liko pas juos, o D. D. ją apsikabinusi, apsiverkusi išvažiavo. Mergaitė labai daug kalbėjo, ji pasakojo, kad yra įsimylėjusi, turi draugą, bet jos globėja D. D. tam prieštarauja. K. B. visoms darbuotojoms šeimos namuose apie tai pasakojo. Mergaitė pasakojo, kad su globėja D. D. nesutaria ir kad ji ją mušė. Tai skambėjo labai neįtikinamai, kadangi K. B. už globėją yra fiziškai stipresnė ir aukštesnė ir kai ji pasakojo, kad D. D. ją mušė, partrenkė ant grindų ir apipylė vandeniu, o po to išėjo parūkyti ir jai liepė gulėti, kol ji grįš, jiems pasirodė keista. Tai buvo pirmas fiksuotas atvejis 2019 m. liepos mėnesį. Vėliau vakare D. D. su K. B. susiskambino ir D. D. atvažiavusi pasiėmė K. B.. Antras atvejis buvo, kai 2019 m. rugpjūčio mėnesį atvežė K. B. pas juos. Tuomet paaiškėjo, kad K. B. negrįždavo į namus ir sakė, kad jai globėja D. D. leisdavo būti pas drauges, o pati globėja D. D. nurodė, kad ji visiškai su K. B. nesusitvarko. Buvo surengtas posėdis, kuriame dalyvavo nepilnamečių inspektorė I. B., Vaiko teisių atstovai, institucinio bendradarbiavimo koordinatorė N. B. ir buvo kalbama kaip padėti ir išspręsti problemą, kadangi K. B. reikėjo pradėti lankyti mokyklą, nes rugsėjo 1 d. jau buvo praėjusi ir buvo pasiūlyta psichologo pagalba. Prieš tai psichologo pagalba buvo pasiūlyta liepos mėnesį ir į vieną konsultaciją buvo nuėjusi K. B., bet vėliau ji pasakė, kad jai konsultacijų nereikia, o globėja D. D. konsultacijų atsisakė. Rugsėjo pradžioje buvo pasiūlyta, kad konsultuos ne jų psichologė, nes suprato, kad globėja nepasitiki jų psichologe. Buvo sutarta, kad K. B. konsultuos Kauno pedagoginės tarnybos psichologė, o D. D. nurodė, kad ji turi psichologą su kuriuo galėtų pabendrauti. Trečias atvejis buvo fiksuotas 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte, kai jai atėjus į darbą auklėtojos pranešė, kad naktį į šeimos namus atvežė K. B.. Jai iš vaiko teisų apsaugos tarnybos paskambino I. K. paprašė paklausti pas K. B. kas naktį atsitiko. Ji nuėjo į K. B. kambarį, ją pažadino ir paklausė, kas nutiko. K. B. pasakė, kad ją sumušė globėja, parodė koją ant kurios buvo matyti raudonas dryžis ir guzą galvoje, kuris atsirado trenkiant D. D. jai su prailgintojo laidu. Vėliau tyrėja G. S. paskambino ir paklausė, ar yra pas juos K. B., nes ją reiks vežti atlikti teismo ekspertizei. Ji nurodė socialinio darbuotojo padėjėjui, kad K. B. jis palydėtų į (duomenys neskelbtini). Palyginus su tuo, kaip liepos mėnesį K. B. visiems pasakojo apie tai, kad ji nesutaria su globėja D. D., šiuo atveju ji sunkiai apie tai kalbėjo.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. P. paaiškino, kad 2019 metų rugpjūčio 29 d. iš policijos buvo gautas pranešimas, kad neblaivi globėja veja iš namų globotinę. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), sodų teritoriją, rasta neblaivi globėja D. D.. Policija nustatinėjo neblaivumą, kuris buvo nustatytas virš vieneto. D. D. sakė, kad specialiai pavartojo alkoholio, kad K. B. išvežtų iš namų, nes mergaitė jos neklausė, bendravo su pavojingais žmonėmis. Globėja D. D. pasakojo, kad kai ji išeina į darbą, tai K. B. prisikviečia draugų, nors jai tai draudžiama. Taip pat pasakojo, kad K. B. turi draugą, kuris galimai gali būti jai pavojingas. Globėja D. D. akcentavo, kad K. B. jos neklauso ir niekaip negali suvaldyti jos elgesio. Kadangi D. D. buvo neblaivi, tai jie turėjo išgabenti K. B. į globos namus, nes niekas kitas ja negalėjo pasirūpinti. K. B. vežė į (duomenys neskelbtini), apie ką kalbėjosi važiuojant, nepamena.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos I. T. parodymų matyti, kad 2019-09-27 naktį, 00:20 min., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi globėja smurtavo prieš nepilnametį globojamą vaiką. Į vietą nuvyko su M. J. A.. Atvykę sužinojo, kad D. D. užsirakinusi namuose, jos globotinė K. B. buvo medicinos pagalbos automobilyje. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir gaisrinės gelbėtojai, kurie bandė patekti į vidų. Ji nuėjusi į GMP automobilį bendravo su nukentėjusiąją K. B. ir GMP darbuotojais. K. B. papasakojo, kad santykiai tarp jos ir globėjos pastaruoju metu įtempti, bet buvo jaučiamas pagerėjimas, kad globėja konflikto dieną vartojo alkoholinius gėrimus, vėl pradėjo priminti K. visas jos išdaigas ir žodinis konfliktas virto į fizinį smurtą prieš ją. Pasakojo, kad globėja prailgintuvo laidu jai sudavė per koją, per kurią, nepamena, ji to sužalojimo ant kojos nematė, tą faktą paliudijo medikai. Kiek sudavė smūgių laidu globėja K. per koją, nežino, neatsimena. Medikai minėjo, kad K. galvoje yra guzas, kaip jis atsirado, pati K. nepasakojo, tačiau ji tą guzą jos galvoje užčiuopė liesdama ranka galvą. K. pasakojo, kad ji pabėgo basa su pižama pas netoliese gyvenančią kaimynę, kuri ją aprengė. Greitosios medicinos darbuotoja pasakė, kad su K. reikia kažką daryti, nes ji kalbėjo apie savižudybę, tačiau jai tą K. paneigė, paaiškinusi, kad nusižudyti pasiūliusi pati globėja D. D.. Mergaitė teigia, kad ant jos globėja rėkia dažnai, dažnai jos barasi, tačiau fizinį smurtą ji patyrė pirmą kartą. Ir pareigūnams bei gaisrinės gelbėtojams atidarius namo duris, į namo vidų nuėjo K., kuri pareigūnams parodė, namo pirmame aukšte, kurioje vietoje viskas vyko ir parodė laidą, kuriuo ją mušė. Globėja taip pat buvo patalpoje, rėkavo. Ji viską matė stebėdama iš tolo. Kadangi jai nebuvo tikslo daugiau ten būti, nes viskas, kas jai priklauso, buvo atlikta, paėmė K. ir išvyko į (duomenys neskelbtini), kur ji laikinai apgyvendinta. Pirmą kartą į šią šeimą t. y. pas D. D. ji vyko 2019 metų rugpjūčio 29 dieną, nes 21:55 val. buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad D. D. yra neblaivi ir nepriima globotinės K. B. į namus. K. B. ir šiuo atveju buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad įvykis buvo seniai, todėl negali visko detaliai prisiminti, nes darbas vyksta naktį, analogiškų įvykių būna daug, kasnakt, per kiekvieną budėjimą. Jei ji pasirašė 2019-09-27 tarnybiniame pranešime dėl atvejo (duomenys neskelbtini), vadinasi tai tiesa. Patikslina, kad tą naktį budėjo su M. J. A.. Prieš persiunčiant visus dokumentus, informaciją, visus įvykius pagal rajonus, su dokumentais susipažįsta abu darbuotojai, vykę į įvykį. Jeigu informacija netiksli, vienas iš įvykyje dalyvaujančių darbuotojų nepasirašytų (t. 1, b. l. 137-139).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir paimtas prailgintuvas (t. 1, b. l. 7-11).
2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pranešime užfiksuoti smurtą patyrusios K. B. sužalojimai, pažymėta, kad ji labai susijaudinusi, smurtu įtariama D. D. - akivaizdžiai neblaivi (t.1, b. l. 14-15).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio metu rastas elektrinis prailgintuvas (t. 1, b. l. 17-19).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje, odos pažeidimo kairėje blauzdoje K. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 27).
BPC Klaipėdos skyrius pateikto pranešėjos - abonento nr. (duomenys neskelbtini) skambučio skaitmeninio garso įrašo stenograma nustatyta, kad pokalbio su operatoriumi metu skambinęs asmuo pranešė, kad K. B. neblaivi mama tampė už plaukų ir mušė prailgintoju (t. 1,b. l. 64-66).
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone informacija apie K. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. dėl rūpintojos neblaivumo bei smurto prieš K. B., mergina paimta iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kreiptasi į teismą leidimo dėl vaiko paėmimo ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo (t. 1, b. l. 71-72).
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, kad nustatytas antras lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų (t.1, b. l. 95-102)
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad įtariamajai D. D. 2019 m. rugsėjo 27 d. (01.17 val.) nustatytas 1,23 promilių girtumas (t. 2, b. l. 2).
Akistatos tarp liudytojo M. J. A. ir įtariamosios D. D. protokolu nustatyta, kad liudytojas M. J. A. patvirtino, jog D. D., paklausus, ar mušė globotinę, pasakė truputį nesusivaldžiusi, įtariamoji teigė liudytoją matanti pirmą kartą ir su juo bendrauti jai neteko (t. 2, b. l. 77-79).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji D. D. pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta liudytojų E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., M. J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.
Apklaustos teisiamojo posėdžio metu liudytojos E. D. ir E. Č. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. vakare į E. D. gyvenamąjį namą atėjo apsiverkusi nukentėjusioji K. B., kuri sakė, kad ją laidu mušė globėja D. D.. Nukentėjusioji skundėsi, kad galvoje yra guzas, o ant jos kojos matėsi mušimo laidu žymės. Liudytoja G. D. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte dukra E. D. sakė, kad vakare K. B. nuskriaudė D. D., kuri sudavė nukentėjusiajai prailgintojo laidu per kojas. Liudytoja J. G. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ji su kolega R. A. buvo atvykę pagal iškvietimą dėl sumuštos nepilnametės į (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą rado nuketėjusiąją, kuri verkė, buvo susijaudinusi, skundėsi, kad ją laidu sumušė mama, jos šlaunies srityje matėsi mušimo žymės. Liudytojas R. A. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis buvo atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ir matė nukentėjusiąją mergaitę, kuri verkė, buvo išsigandusi, stresinėje būsenoje. Įvykio vietoje buvę mergaitės sakė, kad nukentėjusiąją prailgintojo laidu sumušė globėja. Liudytojas M. J. A. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir pagal iškvietimą buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl fizinio smurto vartojimo nepilnametės atžvilgiu. Įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji sakė, kad ją laidu mušė globėja. Name matė kaltinamąją, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, sakė, kad jai trūko kantrybė ir ji galėjo suduoti globotinei. Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. dirbo reagavimo skyriuje ir buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl globėjos smurto prieš globotinę. Įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji nurodė, kaip ją sumušė globėja, taip pat namo viduje rado prailgintojo laidą, kurio buvo mušama nukentėjusioji. Liudytojai A. N. ir E. Č. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. naktį jie buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) esantį namą, nes buvo gautas pranešimas, kad policijos pareigūnai negali patekti į namą. Įvykio vietoje su laužtuvu atidarė namo langą ir policijos pareigūnai name rado pasislėpusią moterį. Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir atėjusi į darbą iš K. B. sužinojo, kad ją sumušė globėja D. D. bei parodė koją, ant kurios buvo matyti raudonas dryžis ir guzą galvoje, kuris atsirado trenkiant kaltinamajai su prailgintojo laidu. Liudytoja I. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. naktį buvo nuvykusi pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, kur K. B. pasakojo, kad ją prailgintojo laidu mušė globėja D. D.. Liudytoja E. P. paaiškino, kad 2019 m. kovo 27 d. naktį pagal iškvietimą buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), nes policijos pareigūnai pranešė, kad neblaivi globėja veja globotinę iš namų. Nuvykusi namuose rado neblaivią globėją. Kadangi globėja buvo neblaivi, globotinė buvo išvežta į (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad liudytojai E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., M. J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. siektų apkalbėti kaltinamąją D. D. ar ją nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kad K. B. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku.
Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai K. B. konstatuota kraujosruva kairėje šlaunyje, odos pažeidimas kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje teismo medicinos specialistas nurodė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių, todėl ši aplinkybė laikytina objektyvia ir neginčytina.
Kaltinamosios D. D. aiškinimas, kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 metų rugsėjo 26 dieną apie 23:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nesudavė nepilnametei globotinei K. B. prailgintojo laidu per koją neatitinka tikrovės ir vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad D. D. kaltė dėl nežymaus K. B. sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta ir tai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis). Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji D. D. būdama neblaivi, panaudodama prieš savo globotinę nukentėjusiąją K. B. fizinį smurtą – elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiuodama per kojas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dėl patirtų sužalojimų nežymiai sutrikdė sveikatą. Tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo globotinei fizinį skausmą sukėlė žodinio konflikto metu, smurtiniai veiksmai pasireiškė elektros prailgintojo laidu suduodant ne vieną smūgį per kojas, kas rodo, kad kaltinamoji tuo momentu buvo neigiamai nusistačiusi prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad smurtaudama suvokė, kad jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, nurodydama, jog buvo tik žodinis konfliktas, jokių smūgių su prailgintojo elektros laidu nukentėjusiajai K. B. nėra sudavusi, tačiau ištirti įrodymai: liudytojų E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., M. J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji D. D. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. B.. Teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojų E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., M. J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji D. D., kuri yra jos globėja, sudavė jai netyčia, nes jos tą vakarą labai pykosi, o policijos pareigūnams pasakė, kad ją kaltinamoji mušė, nes ant jos labai pyko, tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusios K. B. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jos santykiai sąlygojami artimais ryšiais su kaltinamąją. Nukentėjusiosios K. B. norą padėti išvengti kaltinamajai D. D. baudžiamosios atsakomybės patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji K. B., dar nepradėjus bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nedavus jai parodymų 2019 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai įrodo, kad kaltinamoji yra kalta dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai K. B.. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios K. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamoji D. D. nemušė nukentėjusiosios, o ji susižalojo kai D. D. tempė kompiuterio pakrovėją ir netyčia su kabeliu sudavė jai per koją, kaip norą padėti kaltinamajai D. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti rašytinai įrodymai ir liudytojų parodymai.
D. D. buvo pareikštas kaltinimas, kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 metų rugsėjo 26 dieną apie 23:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - nepilnametės globotinės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra tampė už plaukų ir elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiavo per kojas, plastmasiniu prailgintuvo antgaliu pataikydama į galvą, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios K. B. sveikatą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamoji D. D. 2019 metų rugsėjo 26 dieną apie 23:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia tampė nukentėjusiąją už plaukų ir plastmasiniu prailgintuvo antgaliu pataikė jai į galvą. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad D. D. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 metų rugsėjo 26 dieną apie 23:15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - nepilnametės globotinės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiavo per kojas, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios K. B. sveikatą. Šie aukščiau išvardinti įrodymai sudaro pagrindą D. D. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Kaltinamoji D. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta(Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra ta, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji anksčiau teismo neteista, bausta administracine tvarka dėl globėjo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, turi galiojančių nuobaudų, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (t. 2 , b. l. 38–39, 42). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnija dėl kaltinamosios D. D. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 2, b. l. 44), dėl psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo, įskaitoje neįrašyta (t. 2, b. l. 47).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pirmą kartą teisiamai kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis šio straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus bei šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įpareigojimus. Laivės apribojimo bausme skiriamų įpareigojimų bei draudimų tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, be kita ko, pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, tai yra savo tikslų ateityje siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. D. skirtinas įpareigojimas: nustatytu laiku būti namuose, kuris padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, laiką kurį D. D. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 1.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.21 val. įskaityti į laisvės apribojimo bausmės laiką (t. 2, b. l. 8, 20).
Iki įsiteisės teismo nuosprendis D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. B., paliktina nepakeista, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektros prailgintuvo laidas saugomas Kauno AVPK aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas D. D. (t. 1, b. l. 20–23).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nepilnametės nukentėjusiosios K. B. apklausa ir CD su skambučio įrašu iš BPC, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 56, 66).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. liepos 1 d.) 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. D. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 1.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d.15.21 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. B., palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektros prailgintuvo laidą saugomą Kauno AVPK aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. D..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nepilnametės nukentėjusiosios K. B. apklausa ir CD su skambučio įrašu iš BPC, esančius prie baudžiamosios bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).