Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2786-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
1-2786-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00027-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
M. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2786-957/2014Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00027-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1, 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Miglės Suchankienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. P. (M. P.), a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., 2014 m. sausio 3 d. apie 22.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.40 promilės girtumo laipsnis), konflikto su žmona J. P. metu, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, kumščiu vieną kartą sudavė jai per galvą, tris kartus spyrė į galvą ir tris kartus į šonus, taip, smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. sausio 4 d., apklausiamas įtariamuoju, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog 2014 m. sausio 3 d., nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, su žmona J. P. apie 20.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išėjo į šalia esančią parduotuvę ir nupirko keturias skardines alaus. Kuomet su žmona alų išgėrė, į parduotuvę išėjo J. P., kuri nupirko dar dešimt skardinių alaus. Prie jų prisijungė ir kaimynė I. J., kuri nuomoja kambarį tame pačiame bute. Begeriant alų, apie 22.00 – 22.30 val., žmona J. P., I. J. akivaizdoje, ėmė jį įžeidinėti, dėl ko jis labai supyko ir trenkė jai kairės rankos delnu, o ji, atsitrenkusi į sieną, matyt, susimušė pakaušį. Žmonai trenkė kaire ranka, kadangi prieš mėnesį susilaužė dešinės rankos pirštą ir ranka įvykio metu buvo sugipsuota. Smūgis nebuvo stiprus. Žmonos neįžeidinėjo, daugiau nei rankomis, nei kojomis nemušė (b. l. 30). 2014 m. rugpjūčio 22 d., papildomai apklausiamas įtariamuoju, M. P. savo kaltę pripažino visiškai, patikslino, jog neatsimena, dėl kokios priežasties kilo konfliktas su žmona. Jis, supykęs, vieną kartą kumščiu sudavė žmonai į galvą, tačiau ranka nuslydo ir jis pataikė J. P. į veidą, šalia kairės ausies, vėliau dar tris kartus koja spyrė žmonai į galvą ir tris kartus į dešinį šoną. Su J. P. yra susituokęs nuo 2013 m. vasario 2 d. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 31).

Nukentėjusioji J. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. sausio 4 d., parodė, kad 2014 m. sausio 3 d., į nuomojamą butą, esantį Taikos g. 113-7, Vilniuje, apie 19 val. grįžo jos neblaivus vyras M. P.. Būdamas bute ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22.15 val. vyras ėmė prie jos kabinėtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji jam nieko neatsakė, todėl vyras dar labiau įsiuto. Konflikto metu jis kumščiu sudavė jai per galvą, po to tris kartus spyrė koja į galvą ir tris kartus į šonus. Ji iškvietė policiją. Tokio pobūdžio konfliktas ne pirmas, vyras ją mušė ir anksčiau, tik ji nesikreipdavo į policiją. Su M. P. yra susituokusi nuo 2013 m. vasario 2 d. Vyras niekur nedirba, girtuokliauja (b. l. 14). Papildomos, 2014 m. sausio 20 d., apklausos metu nukentėjusioji patikslino, jog įvykus konfliktui, vyras jai vieną kartą sudavė kumščiu per galvą – pataikė į veidą kairėje pusėje, prie ausies, taip pat tris kartus sudavė į galvą koja – du kartus pataikė į pakaušį ir vieną kartą į kaktą bei tris kartus koja sudavė į dešinį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jokių žymių nuo smūgių ant kūno neliko. Į gydymo įstaigas ji nesikreipė (b. l. 16). 2014 m. rugpjūčio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji papildomai parodė, jog su M. P. yra susitaikiusi, vyras daugiau jos atžvilgiu nesmurtauja (b. l. 17).

Liudytoja I. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo draugais Jurgita ir Mečislovu gyvena numojame bute, adresu Vilniuje, Taikos g. 113-7. 2014 m. sausio 3 d. ji buvo namuose ir ruošė maistą virtuvėje. J. su M. taip pat buvo virtuvėje. Tarp jų kilo konfliktas. Iš pradžių jie barėsi, o vėliau ji matė, kaip M. P. sudavė J. P. vieną kartą per galvą. Daugiau smūgių ji nematė, kadangi buvo nusisukusi. Negalėjo atsiminti, kad J. P. būtų nukritusi ant grindų. Toks atvejis tarp J. ir M. buvo pirmas, nors ji su jais gyvena jau du metus. M. P. po šio įvykio prieš žmoną smurto nebevartoja (b. l. 19).

Liudytojas N. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos vyresniuoju patruliu. 2014 m. sausio 4 d. jis patruliavo kartu su patruliu M. K.. Apie 0.30 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Taikos g. 113-7 esančiame bute, vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi J. P., kuri paaiškino, jog apie 0.20 val. jos neblaivus vyras M. P. konflikto metu mušė ją per galvą ir šonus. Akivaizdžių žymių pas J. P. nesimatė. M. P. buvo pristatytas į Vilniaus miesto Šeštąjį PK. M. P. jiems paaiškino, kad mušė žmoną „už reikalą“, tačiau, už ką konkrečiai, nepaaiškino (b. l. 18).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina aplinkybę, jog 2014 m. sausio 4 d. 0.28 val. užregistruotas pranešimas, kad adresu Taikos g. 113-7, Vilniuje, namuose, mušasi vyras (b. l. 7).

Iš 2014 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnus kvietė J. P., kuri nurodė, kad jos vyras M. P., būdamas girtas, sukėlė konfliktą, kurio metu ėmė mušti ją į galvą ir šonus. M. P. įvykio vietoje fakto, jog mušė žmoną, neneigė (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

2014 m. sausio 5 d. pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje J. P. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 1).

Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2014 m. sausio 4 d. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, patvirtina, kad J. P. kreipėsi į policiją, teigdama, jog ją sumušė vyras. Antrame plane girdisi vyriškas balsas su keiksmažodžiais, jog policijos dar nereikia. Garso įrašas įrašytas į CD laikmeną, kuri pridėta prie bylos (b. l. 10-12).

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, kad 2014 m. sausio 4 d., 01.26 val. M. P. nustatytas 1.40 promilės girtumo laipsnis (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis pripažino, kad 2014 m. sausio 3 d., būdamas neblaivus, nuomojame bute, vieną kartą kumščiu sudavė žmonai į galvą, tačiau ranka nuslydo ir jis pataikė J. P. į veidą, šalia kairės ausies, vėliau dar tris kartus koja spyrė žmonai į galvą ir tris kartus į dešinį šoną. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji J. P., kuri paaiškino, kad išties toks įvykis buvo, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, įvykus konfliktui, jai vieną kartą sudavė kumščiu per galvą – pataikė į veidą kairėje pusėje, prie ausies, taip pat tris kartus sudavė į galvą koja – du kartus pataikė į pakaušį ir vieną kartą į kaktą bei tris kartus koja sudavė į dešinį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno N. R. tarnybinis pranešimas bei šio pareigūno parodymai, kuriuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir nukentėjusiosios parodymuose. Tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš žmoną, taip pat patvirtina liudytojos I. J. parodymai, kuriuose ji teigia mačiusi, kaip M. P. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį ranka į galvos sritį. Aplinkybę, kad įvykio metu M. P. buvo neblaivus, pagrindžia byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma. Teismas konstatuoja, kad šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą. Tiek M. P., tiek J. P. patvirtino, kad yra susituokę. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – M. P. žmonos atžvilgiu smurtavo spontaniškai, be menkiausios objektyvios priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. P. – teistas, teistumas neišnykęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 38), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 46), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 45). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama. Kartu taikytinas ir įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose ir nevartoti alkoholio.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam M. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. P. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 4 d. 1.10 val. iki 2014 m. sausio 4 d. 15.15 val. (viena diena) (b. l. 24, 26).

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį kas dieną būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose bei per bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį kas dieną būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose bei per bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 4 d. 01.10 val. iki 2014 m. sausio 4 d. 15.15 val. (vieną dieną), prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. P., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius