- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- I-1859-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01301-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- V. Z., D. Z.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
2017 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams V. Z. ir D. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų V. Z. 15,84 Eur ir D. Z. 15,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – „Kūrybinės dirbtuvės“, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tik 2017 m. iš viešojo registro gavo duomenis, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, 2012 m. naudojosi turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2013 m. yra sudaryta šio objekto nuomos sutartis ir vietine rinkliava nuo 2013 m. apmokestinta minėtų patalpų nuomotoja UAB „KLAIPĖDOS DALIA“. Atsakovams Mokėjimo pranešimas dėl vietinės rinkliavos išsiųstas 2017 m. vasario mėn. Pažymi, jog iš atsakovų nereikalauja vietinės rinkliavos už ankstesnį laikotarpį dėl senaties termino. Prašo tenkinti pateiktą prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovai V. Z. ir D. Z. (toliau – ir atsakovai) pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nenormalu, jog pareiškėja tik po 5 metų siunčia mokėjimo pranešimą ir reikalauja mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovai pažymi, jog minėta patalpa daug metų naudojasi UAB „KLAIPĖDOS DALIA“, yra sudaryta patalpų nuomos sutartis, bendrovė pagal gautus mokėjimo pranešimus moka vietinę rinkliavą. Jie neprisimena, ar yra sumokėję vietinę rinkliavą už šį turto objektą už 2012 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų V. Z. ir D. Z. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos 15,87 Eur priteisimo iš atsakovo V. Z. (administracinė byla Nr. I-1859-386/2017) ir 15,87 Eur priteisimo iš atsakovės D. Z. (administracinė byla Nr. I-1860-583/2017). Atsakovų prašymu šios abi bylos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą ir nustatytas bylos Nr. I-1859-386/2017 (b. l. 13-14, 64-65, 78-79)
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 5, 72) nustatyta, kad 1996-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui V. Z. ½ ir atsakovei D. Z. ½ Negyvenamosios patalpos – Kūrybinių dirbtuvių (bendras plotas 53,62 kv. m.), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2013-01-02 sudaryta šios 53,62 kv. m. patalpos nuomos sutartis su UAB „KLAIPĖDOS DALIA“, nuomos sutarties terminas nuo 2013-01-02 iki 2017-12-31.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 5, 72) ir atsakovų pateiktos 2013-01-02 Patalpų nuomos sutarties Nr. 20130102/1 (b. l. 47-48, 112-113) ir 2013-01-02 Patalpų priėmimo – perdavimo akto (b. l. 49 ir 114) matyti, kad ši Nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai pateikė 2002-09-22 Patalpų panaudos sutartį, kuria V. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), perdavė panaudos gavėjui UAB „KLAIPĖDOS DALIA“ 53,62 kv. m. patalpą, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panaudos sutarties terminas nuo 2002-09-22 iki 2012-12-30 (b. l. 50 - 52, 115 - 117).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.478 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. CK 6.478 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 6.6478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tos pačios įstatymų nuostatos galioja ir nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartims, taigi ir atsakovų pateiktai Panaudos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, konstatuojama, jog atsakovai V. Z. ir D. Z. nuosavybės teise bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., valdė nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, o pareiškėja teisėtai ir pagrįstai atsakovams apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą.
2017-10-10 Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1511 (b. l. 4) patvirtina, kad atsakovo V. Z. vietinės rinkliavos įsiskolinimas už ½ minėto turto objekto (26,81 kv. m.) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 15,84 Eur. Iš 2017-10-10 Pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1512 (b.l. 71) matyti, kad atsakovės D. Z. įsiskolinimas už ½ minėto turto objekto (26,81 kv. m.) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 15,84 Eur.
Dėl senaties termino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1715-492/2016 ).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Kaip jau nurodyta, pareiškėja į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 16 d., todėl, atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, iš atsakovų gali būti priteista vietinė rinkliava už 2012 m.
Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto nuosavybės objektą ir jo paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovai nesumokėjo vietinės rinkliavos už pareiškėjos nurodytą objektą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti pilnai.
Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovės D. Z. 15,84 Eur (penkiolika eurų 84 centus) vietinės rinkliavos už ½ turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.
Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš atsakovo V. Z. 15,84 Eur (penkiolika eurų 84 centus) vietinės rinkliavos už ½ turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.