Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. E. R., S. O. R., B. I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjai pareiškimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonys) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė dokumentus, turinčius patvirtinti, kad K. E. R. senelė, o S. O. R. ir B. I. R. prosenelė B. T. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymą, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjų pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, kad B. T. yra asmens (S. T.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, dukra.

6. Pareiškėjų pareiškime nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI apibrėžta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

8. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

9. Pareiškėjų nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su šiomis kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar B. T. buvo S. T. (T., T.) dukra, atitinkamai, ar pareiškėjos K. E. R. senelė, o S. O. R. ir B. I. R. – prosenelė B. T., buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu B. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja K. E. R. yra pareiškėjų S. O. R. ir B. I. R. motina. Šią aplinkybę pagrindžia prie pareiškimo pridėti S. O. R. ir B. I. R. gimimo liudijimai.

11. Taip pat iš 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pateikto priedo (Lietuvos piliečiams 1922 m. išduotų užsienio pasų abėcėlinės knygos įrašo) matyti, kad S. T., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimusiai (duomenys neskelbtini), 1922 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, kurio eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Prie asmenų, kuriems išduotas užsienio pasas, priede taip pat nurodyti J. T., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), ir F. T., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimusi (duomenys neskelbtini).

12. Laisvojo Hanzos miesto Hamburgo Kultūros ir žiniasklaidos tarnybos valstybės 2022 m. liepos 13 d. išrašas iš Hamburgo laivų keleivių sąrašo patvirtina, kad S. T. (S. T., gimusi (duomenys neskelbtini) kartu su šeimos nariais, tarp kurių nurodytas ir vaikas, Lietuvos pilietė, T. B., gimusi (duomenys neskelbtini) išvyko iš Hamburgo uosto Vokietijoje laivu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Išraše be T. B. ir S. T. (T.) kaip jų šeimos nariai nurodyti šie asmenys: J. T., (duomenys neskelbtini), F. T., (duomenys neskelbtini), M. T., (duomenys neskelbtini), D. T., (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad Laivo keleivių sąrašo įrašai dėl suaugusių asmenų (S. T. (S. T.), J. T. (J. T.), F. T. (F. T.)) amžiaus, pilietybės sutampa su Lietuvos piliečiams 1922 m. išduotų užsienio pasų abėcėlinės knygos įrašais.

13. Migracijos departamentas sutiko, kad S. T. jos išvykimo į (duomenys neskelbtini) metu buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d. Tą patvirtina ir Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra ir Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasas, išduotas iki 1940 m. birželio 15 d.

14. Į bylą pateiktame E. T. mirties liudijime nurodyta, kad jo anksčiau mirusi sutuoktinė, su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), yra S. G. T., t. y. S. T.. Tarp E. T. vaikų nurodyta ir pilnametė B. F. (gimusi kaip T.).

15. (duomenys neskelbtini) išduotame J. F. gimimo liudijime nurodyta, kad J. F. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra B. T., (duomenys neskelbtini), ir I. F., (duomenys neskelbtini). Nurodytas B. T. amžius sutampa su Laisvojo Hanzos miesto Hamburgo Kultūros ir žiniasklaidos tarnybos Valstybės archyvo išraše iš Hamburgo laivų keleivių sąrašo pateiktais duomenimis, kur nurodyta, kad B. T. gimė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, (duomenys neskelbtini) jai galėjo būti (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėjos K. E. R. santuokos liudijime nurodyta, kad jos motina yra J. F., gimusi (duomenys neskelbtini).

16. Apibendrinant nurodytus duomenis, konstatuotina, kad labiausiai tikėtina, kad B. T. buvo S. T. dukra.

17. Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafą Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi asmens, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena. Šis įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, tačiau nuostatos dėl to, kas sudaro Lietuvos piliečių korpusą, nebuvo iš esmės keičiamos (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Kadangi motina S. T. buvo Lietuvos pilietė, tai ir dukra B. T. turėjo būti Lietuvos pilietė. Pagal 1919 m. liepos 26 d. Pasų įstatų 3 paragrafą mažamečiai iki 17 metų amžiaus buvo įrašomi į tėvo, arba jam nesant, motinos pasą. Tėvams ar globėjams sutinkant mažamečiai nuo 12 iki 17 metų amžiaus turėjo teisę gauti ir atskirą sau pasą. 1919 m. gruodžio 23 d. Pasų įstatuose buvo įtvirtina analogiška nuostata. Tikėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietei B. T. užsienio pasas nebuvo išduotas dėl to, kad ji tuo metu buvo nepilnametė, (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad jau nurodytame laivo keleivių sąraše kaip suaugę asmenys nurodyti būtent tie asmenys, kuriems ir buvo išduotas užsienio pasas (S. T., F. T., J. T.).

18. Papildomai pažymėtina, kad prie pareiškimo pateiktuose įrodymuose vardų (S., S. pavardžių (T., T., T.) rašymo neatitikimas tikėtinai skiriasi dėl jų rašymo skirtingomis kalbomis, o B. T. ir S. T. gimimo vietų įrašų (duomenys neskelbtini) nesutapimai nulemti to meto dokumentų pildymo netikslumų. Vargu, ar prieš tai nustatytų faktinių duomenų pakankamai nuoseklūs sąryšiai yra atsitiktiniai (CPK 185 straipsnis).

19. Taip pat konstatuojama, kad labiausiai tikėtina, jog B. T. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Byloje nėra duomenų, kad B. T. dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d. būtų netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės. Kaip jau minėta, tokios prielaidos nekelia bei neįrodinėja ir suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas.

20. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų S. O. R. ir B. I. prosenelė bei K. E. R. senelė B. T., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 d. ir iki 1940 m. buvo Lietuvos Respublikos pilietė (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų S. O. R. ir B. I. prosenelė bei K. E. R. senelė B. T., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš Lietuvos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjų S. O. R., B. I. ir K. E. R. Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.