- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-754-493/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 95-473 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu – 12 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., pabaiga – 2021 m. birželio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 95-473 nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis S. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs visus reikalavimus, todėl siekia būti lygtinai paleistas, kad galėtų būti kartu su savo dukromis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
5. Byloje esantys duomenys patvirtina Komisijos nurodytas aplinkybes, kad S. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią paleisti jį lygtinai, taip pat yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam šį institutą. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo S. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kitos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo ir apylinkės teismas.
6. Išvadą, jog S. Š. dar nedaro pakankamai akivaizdžios ir įtikinamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (nors S. Š. rizika nusikalsti yra žema - nustatyti 36 balai pagal OAS‘ys metodiką, tačiau dalį jų sudaro ir dinaminiai, t. y. kintantys veiksniai, kuriuos, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, jis dar gali ir privalo mažinti, be to, nuo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito), egzistuojančiais nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – informacija apie teisės pažeidimus bei mąstymas ir elgesys. Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. Š. lygtinį paleidimą lėmė ir jo bausmės atlikimo metu padarytų vidaus tvarkos ir taisyklių pažeidimų įvertinimas (duomenys apie S. Š. nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 16 kartų) bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis nėra linkęs savęs analizuoti, praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, kartojo tas pačias klaidas, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.
7. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę S. Š. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio metu nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose.
8. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pažeidimų padarymo laiką. Per visą bausmės atlikimo laiką S. Š. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 16 kartų, už ką 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, dėl kitų pažeidimų apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Taigi, per visą bausmės atlikimo laiką jis vidaus tvarkos taisykles pažeidė daugiau kartų, nei buvo paskatintas už gerą elgesį bei kitą veiklą. Taip pat, pažymėtina, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, negali būti ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį) bei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (darbinės motyvacijos, mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar kiekis, kaip ir neatlikta bausmės dalis bei duomenys apie pataisos įstaigoje S. Š. padarytus pažeidimus, ir nebuvo vieninteliais motyvais, lėmusiais apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės tik įvertintos kartu su kitomis lygtinio paleidimo taikymui reikšmingomis aplinkybėmis (tokiomis kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu, kriminogeninio veiksnio egzistavimu, socialinio tyrimo išvadoje nurodomomis aplinkybėmis, kurios atskleidžia nuteistojo mąstymą ir elgesio nuostatas), kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės šiuo atveju nepaneigia ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 parų parvykti namo, jis palaiko socialinius ryšius su šeima. Šios aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog nuteistajam šis teistumas nėra pirmasis, jis anksčiau teistas 4 kartus, anksčiau jam jau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau teigiamų išvadų nuteistasis nepadarė, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai. Svarbu ir tai, kad nuteistajam yra būdingas agresijos naudojimas kitų atžvilgiu, o dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Tuo tarpu teigti, kad palaikomi socialiniai ryšiai ir nepilnamečių vaikų turėjimas bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.
10. Taigi, nors ir stebimi teigiami S. Š. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
11. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą. Naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.