- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- N-261-1027-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija, VDI) pareigūnas 2008 m. liepos 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. B. už tai, kad jis, dirbdamas pagal verslo liudijimą savo nuomojamose automobilių remonto dirbtuvėse Vilniaus rajone, Mickūnuose, Vilniaus g. 35A, būdamas darbdaviu, nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. birželio 20 d., nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido nelegaliai dirbti K. R. autošaltkalviu. Protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu G. B. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskyrė 3000 litų baudą.
Teismas padarė išvadą, kad G. B. kaltę patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos atstovo V. Ž. paaiškinimas teisme, liudytojų Vilniaus r. PK pareigūno A. P., R. K., S. S. parodymai.
Liudytojo K. R. surasti ir iškviesti į teismo posėdį nepavyko (b.l. 9, 18, 59, 71-72, 84, 85). Jo buvimo vieta teismui nežinoma. Teismas pagrindo netikėti jo patikrinimo metu ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą duotais parodymais nenustatė, todėl teismas juos vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai), 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tarp K. R. ir G. B. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad liudytojų V. Ž., A. P. ir S. S. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampantys su K. R. paaiškinimu. Byloje nėra duomenų, kad tarp liudytojų ir G. B. būtų buvę konfliktai, asmeniniai nesutarimai, ar kaip kitaip liudytojai būtų suinteresuoti pastarajam pakenkti, todėl netikėti jų parodymais pagrindo nėra.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad atvykus Valstybinės darbo inspekcijos ir policijos pareigūnams K. R. realiai dirbo Vilniaus r., Mickūnuose, Vilniaus g. 35A esančiose automobilių remonto dirbtuvėmis vadinamose patalpose ir remontavo ne G. B., o kliento S. S. automobilį. Tai patvirtina paties K. R. paaiškinimas pažeidimo metu, kad montavo kliento automobilio padangą (b. l. 5), liudytojo S. S. parodymai, kad buvo remontuojamas jo automobilis ir už remonto darbus sumokėjo 5 litus (b. l. 20-21), pareigūnų V. Ž. ir A. P. parodymai, kad patys tiesiogiai stebėjo ir matė kaip K. R. atliko atvykusio į dirbtuves asmens automobilio remonto darbus. Šios aplinkybės paneigia G. B. teiginį, kad K. R. kaip draugas padėjo remontuoti jam priklausantį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad yra įrodyta, jog darbas buvo dirbamas G. B. bei K. R. susitarus. K. R. nurodė, kad pakvietė jį dirbti Gediminas ir tarėsi kartu dirbti. Tai patvirtino ir liudytojas R. K.. G. B. net pažadėjo gauti K. R. tam reikalingą verslo liudijimą, tačiau to nepadarė, nes pastarasis neturėjo asmens dokumentų. Taip pat įrodyta, kad visą K. R. nurodytą darbo laiką pastarasis gyveno tose pačiose patalpose kur ir dirbo. Todėl suprantamas jo paaiškinimas patikrinimo metu, kad už darbą su juo buvo sutarta atsiskaityti natūra,- kas pagal bylos aplinkybes galėjo būti leidimas jam gyventi patalpose, kuriose dirbo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad darbas buvo dirbamas atlygintinai. K. R. nurodė būtent su G. B. taręsis dėl darbo pobūdžio, sąlygų, užmokesčio ir darbo laiko, t. y. kad dirbs šaltkalvio pareigose, kas atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kad darbo užmokestis priklausys nuo atliktų darbų kiekio, kad dirbo nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki patikrinimo 2008 m. birželio 19 d. po 8 val. per dieną (nuo 8 iki 17 val.). Šiuos jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Teismas konstatavo, kad K. R. realiai dirbo šaltkalvio darbą, neturėdamas verslo liudijimo, ir nesudaręs su G. B. rašytinės darbo sutarties. Neginčytinai nustatyta, kad už jo atliekamą darbą (ratų keitimą ir remontą) buvo mokama. Ta aplinkybė, kam ir kiek buvo sumokėta, t. y. kad pinigai buvo perduoti ne asmeniškai dirbusiam K. R. ar G. B., - nelegalaus darbo fakto nepaneigia. Tai kaip tik įrodo, kad K. R. dirbo ir uždirbo pinigus ne sau, o darbo santykiai su juo įforminti nebuvo.
III.
Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde G. B. paaiškino, kad su K. R. dėl darbo susitarimo nebuvo sudaręs.
K. R. savarankiškai, G. B. nedalyvaujant, keitė S. S. padangas.
2010 m. gegužės 20 d. pinigų paėmimo faktas neužfiksuotas ir neįrodytas.
O. N. davė melagingus parodymus.
Tuo metu serviso patalpas nuomojosi A. F. ir K. R.. A. F. turėjo verslo liudijimą ir sutartį su patalpų savininku.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo būtina apklausti K. R. ir A. F..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliantas nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, numatantį atsakomybę už nelegalų darbą.
Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnams atvykus atlikti patikrinimą automobilių remonto dirbtuvėse Vilniaus g. 35A, Mickūnuose, Vilniaus raj., šalia dirbtuvių kieme automobilio remonto paslaugas (keitė pradurtą automobilio ratą) teikė autošaltkalvis K. R..
Nagrinėjamu atveju patikrinimą atlikęs pareigūnas V. Ž. teismo posėdyje paaiškino (b. l. 20), kad stebėjo, kaip žmogus (K. R.) nuiminėjo automobilio VW Jetta ratą, t. y. atliko darbą. Pažeidimo vietoje pareigūnų apklausiamas K. R. paaiškino, kad dirba šaltkalviu nuo 2008 m. gegužės 20 d. pas G. B.. Su pastaruoju tarėsi ir dėl darbo apmokėjimo. Pareigūnas taip pat nurodė, jog K. R. buvo apsirengęs darbo drabužiais. Pareigūnas A. P. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju patvirtino V. Ž. parodymus. Pareigūnai tiesiogiai matė atliekamą darbą, apklausė dirbusį asmenį. Iš esmės analogiškai savo santykius su G. B. 2009 m. birželio 19 d. paaiškinime apibūdino ir pats K. R. (b. l. 5), t. y. nurodė, kad dirba autošaltkalviu, dėl darbo sąlygų, užmokesčio (darbo užmokestis priklausys nuo atliktų darbų kiekio), darbo laiko (8 val. per dieną – nuo 8.00 iki 17.00 val.) tarėsi su Gediminu, kurio pavardės tuo metu nežinojo. Darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo, be to, K. R. neturėjo ir verslo liudijimo. Taip pat paaiškinime K. R. nurodė, jog patikrinimo 2008 m. birželio 20 d. metu jis montavo kliento automobilio padangą. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo ypatingai didelę reikšmę turi pirminiai asmenų parodymai, taip pat įrodymai, surinkti pažeidimo padarymo vietoje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo dirbamas darbas (remontuojamas kliento automobilis) darbuotojui ir darbdaviui sutarus dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų, užmokesčio, darbo laiko, tačiau nesudarius darbo sutarties. Pažymėtina, kad nagrinėjamuoju atveju nėra svarbu, kam buvo sumokėti pinigai už sutaisytą VW Jetta automobilio ratą – toks pinigų mokėjimas gali būti pripažintas užmokesčiu už atliktą paslaugą, o ne darbo užmokesčio sumokėjimu, todėl jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nei byloje apklausti pareigūnai V. Ž. ir A. P., nei K. R. nėra susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais saitais, jie nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Paties G. B. paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teismas apelianto nurodytas aplinkybes, kad su K. R. dėl darbo susitarimo nebuvo sudaręs ir K. R. dirbo savarankiškai, vertiną kaip pasirinktą gynybos būdą.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad dirbdamas pagal verslo liudijimą savo nuomojamose automobilių remonto dirbtuvėse Vilniaus rajone, Mickūnuose, Vilniaus g. 35A, būdamas darbdaviu, G. B. nuo 2008 m. gegužės 20 d. iki 2008 m. birželio 20 d., nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido nelegaliai dirbti K. R. autošaltkalviu.
Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.