Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-17 · Administracinė byla Nr. I-4008-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
I-4008-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02552-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Audata“
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. I-4008-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02552-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame teismo prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V4-212, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas. Nesutikdama, kad BUAB „Ritus“ (toliau – Bendrovė) likvidavimo procedūros nebuvo užbaigtos nepagrįstai, pareiškėja paaiškino, kad likvidavo visą materialų Bendrovės turtą, tačiau Kauno apygardos prokuratūroje šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas pagal BUAB „Ritus“ vadovo pareiškimą ir šiame ikiteisminiame tyrime Bendrovė yra pareiškusi reikalavimus civiline tvarka, todėl yra tikimybė, kad, patenkinus civilinį ieškinį, bus gauta lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl BUAB „Ritus“ likvidavimo procedūros negali būti baigtos ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalies nuostatos šiuo negali būti taikomos. Atkreipė dėmesį, jog, užsitęsus minėtam ikiteisminiam tyrimui, duomenis apie likvidavimo procedūras pareiškėja reguliariai teikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, taigi likvidavimo procedūros buvo ir yra vykdomos. Pabrėžė, jog sušaukė BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkimą ir, jam pritarus, 2018 m. balandžio 24 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl likvidavimo termino pratęsimo. Teismas 2018 m. balandžio 25 d. rezoliucija pratęsė BUAB „Ritus“ likvidavimo procedūros terminą 6 mėnesiams (iki 2018 m. spalio 25 d.). Duomenys apie minėtą 2018 m. balandžio 25 d. rezoliuciją per klaidą nebuvo įkelti į teismų sistemą (EPP), todėl nebuvo pateikti Tarnybai kartu su pareiškėjos pirminiais paaiškinimais, tačiau buvo pateikti Tarnybai iki skundžiamo įsakymo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 18–21) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nepaisė ĮBĮ įtvirtinto kompetencijos pasiskirstymo ir veiksmus bankroto procese vykdė savavališkai, neturėdama kreditorių pritarimo. Iš ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatų matyti, kad įmonės likvidavimo procedūra negali būti nepagrįstai vilkinama ir tęstis ilgiau nei 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejį, kai teismas kreditorių susirinkimo prašymu šį terminą pratęsia. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis iš esmės įtvirtina du galimus elgesio variantus: 1) per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos neparduotas įmonės turtas (jeigu tokio yra) kreditorių susirinkimo sprendimu nurašomas ir kreipiamasi į teismą dėl įmonės pabaigos, arba 2) kreditorių susirinkimo sprendiniu kreipiamasi į teismą dėl termino pratęsimo. Sprendimas dėl vieno iš nurodytų elgesio modelių pasirinkimo yra priskirtas kreditorių susirinkimo, o ne administratoriaus kompetencijai. Būtent kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti, ar prašyti teismo pratęsti likvidavimo procedūros terminą, ar ne. Taigi dar nesuėjus minėtam 24 mėnesių terminui, administratorius turi sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl įmonės likvidavimo procedūros užbaigimo ar tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūros termino pratęsimo. Pažymėjo, kad Bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 28 d., taigi dar iki 2015 m. pabaigos kreditorių susirinkimas turėjo nuspręsti, ar kreiptis į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių termino pratęsimo. Būtent administratorius turėjo pareigą šaukti kreditorių susirinkimus ir, atitinkamai, užtikrinti, kad visi kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirti klausimai kreditorių susirinkime būtų sprendžiami laikantis nustatytų terminų. Pareiškėja Bendrovės kreditorių susirinkimą sušaukė 2018 m. balandžio 24 d. Tokie pareiškėjos veiksmai, Tarnybos nuomone, nepaneigia konstatuotų įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas kilęs dėl Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V4-212, kuriuo pareiškėjai bankroto administratorei UAB „Audata“ paskirta nuobauda – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „Ritus“ iškelta bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirta pareiškėja UAB „Audata“. 2013 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 22).

2018 m. kovo 8 d. prašymu Bendrovės kreditorė UAB „Legitera“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama atlikti bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiklos patikrinimą, nes laiku nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl kreipimosi į teismą su prašymu pratęsti BUAB „Ritus“ likvidavimo procedūras (b. l. 82).

2018 m. balandžio 17 d. Tarnybos raštu pareiškėja informuota apie pradėtą neplaninį jos veiklos patikrinimą ir paprašyta iki 2018 m. balandžio 30 d. pateikti išsamius paaiškinimus dėl UAB „Legitera“ nurodytų aplinkybių (b. l. 81).

2018 m. balandžio 24 d. pareiškėja sušaukė BUAB „Ritus“ kreditorių susirinkimą Bendrovės likvidavimo termino pratęsimo klausimui išspręsti. Kreditoriams balsavus už minėto termino pratęsimą, pareiškėja tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą 6 mėn. Šis pareiškėjos prašymas tenkintas Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2018 m. balandžio 25 d. rezoliucija (b. l. 68, 87, 115).

2018 m. balandžio 30 d., 2018 birželio 1 d. bei 2018 m. birželio 18 d. raštais pareiškėja atsakovei pateikė paaiškinimus, kad likvidavimo procedūra užsitęsė dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimui pritarus, kreipėsi į teismą dėl Bendrovės likvidavimo termino pratęsimo. Mano, kad UAB „Legitera“, kreipdamasi į atsakovę, siekia neteisėtai daryti spaudimą bankroto administratoriui (b. l. 61–62, 71–74, 116–117).

Tarnyba, įvertinusi UAB „Audata“ patikrinimo medžiagą, 2018 m. birželio 26 d. patvirtino išvadą Nr. D4-971 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiksmų administruojant BUAB „Ritus“ (b. l. 68–70), kurioje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.2 ir 6.3 punktus, nes neužtikrino, jog kreditorių susirinkimas klausimą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodyto termino pratęsimo svarstytų dar nesuėjus šiam terminui. Už nustatytą pažeidimą išvadoje siūloma pareiškėjai skirti nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktorius skundžiamu 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V4-212, susipažinęs su 2018 m. birželio 26 d. išvada Nr. D4-971, už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto bei Elgesio kodekso 6.2 ir 6.3 punktų pažeidimus, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą (b. l. 80).

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 17 punktą administratorius šaukia kreditorių susirinkimus.

Elgesio kodekso 6.2 punkte nurodyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, o pagal 6.3 punktą – veikti profesionaliai, konsultuoti bankroto ir restruktūrizavimo procesų dalyvius dėl proceso teisinio reguliavimo ir siekti, kad kreditorių susirinkimas priimtų teisėtus sprendimus.

Pažymėtina, kad bankroto pagrindinis tikslas – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ). Taigi visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiam tikslui pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Atsižvengiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, savo pareigas turi atlikti tinkamai ir laiku, laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas nepagrįstai nebaigė Bendrovės likvidavimo procedūros, bet konstatavo, kad likvidavimo procedūros veiksmai vykdyti nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų.

Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Taigi pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reglamentavimą įmonės likvidavimo procedūros turėtų būti baigiamos per 24 mėnesių terminą nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo. Tačiau, jei perminėtą terminą įmonės likvidavimo procedūros, administratorius turi sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą, jog būtų išspręstas klausimas dėl įmonės likvidavimo procedūros užbaigimo arba tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūros termino pratęsimo. Kadangi gali būti pratęsiami tik nepraleisti terminai, kreditorių susirinkimas minėtiems klausimams spręsti turėtų būti sušaukiamas dar nesuėjus 24 mėnesių terminui. Nagrinėjamu atveju 24 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, baigėsi 2015 m. gruodžio 28 d., tačiau Bendrovės likvidavimo procedūros iki minėtos datos nebuvo užbaigtos ir nesiimta veiksmų ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytiems elgesio variantams įgyvendinti, t. y. nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kad būtų nuspręsta, ar kreiptis į teismą dėl Bendrovės likvidavimo termino pratęsimo. Toks susirinkimas buvo sušauktas tik 2018 m. balandžio 24 d., kai pareiškėja buvo informuota apie įtariamą ĮBĮ pažeidimą.

Toks pareiškėjos delsimas yra nesuderinamas su bankroto administratoriaus pareiga atsakingai, profesionaliai ir tinkamai ir laiku atlikti būtinus bankroto proceso darbus, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bei Elgesio kodekso 6.2 ir 6.3 punktų reikalavimus.

Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo paskirta švelniausia nuobauda, kuri teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui, skundžiamas įsakymas ir motyvuotas, taigi nėra pagrindo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V4-212, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėRasa Ragulskytė-Markovienė