Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau- Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau- Institucija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-50799002-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2016 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-50799002-16 A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 4 dalį skirta 57 Eur bauda, už tai, kad jis, 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 18.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, 5.4 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad asociacijos prižiūrimas šuo Barnis nekeltų grėsmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes šuo Barnis 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 18.40 val. nutrūko nuo grandinės ir užpuolė T. L. priklausantį šunį.

A. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, taip pat prašoma pranešti prokurorui dėl M. B. nusikalstamų veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarimas naikintinas dėl netinkamai taikyto įstatymo, materialinių bei procesinių teisės normų. A. B. nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. (nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d.) jis atostogavo, o Asociacijos pirmininko pareigas laikinai ėjo įsakymu paskirta Asociacijos valdybos narė E. G., apie tai raštu buvo informuotas B. B., kuris surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesivadovavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. B1-409 patvirtinto „Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, o būtent 6 straipsniu (protokolas ir nutarimas surašyti nesuprantamai, jame nėra nei stiliaus, nei logikos, neįskaitomas), 10 straipsniu (protokole nėra jo ir kitų dviejų dalyvavusių asmenų parašų), 12 straipsniu (nebuvo siunčiami kvietimai, byloje nėra įrodymų, kad buvo pateiktas prašymas dėl jo pristatymo), 13 straipsniu (nebuvo skelbiama jo paieška), 20 straipsniu (nebuvo surašytas administracinis nurodymas), 25 straipsniu, 26 straipsniu, 27 straipsniu kadangi jam nebuvo išsiųstas protokolas), 46 straipsniu, 47 straipsniu, 48 straipsniu, 49 straipsniu, 52 straipsniu (nesimato baudos dydis, dėl to nežinomas jos vidurkis), 62 straipsniu, 64 straipsniu, 66 straipsniu, 67 straipsniu. Be to, prie bylos neprijungti 2015 m. spalio 7 d. D. J. ir Z. B. paaiškinimai, kurie buvo įteikiami policininkui M. B. lankantis incidento vietoje. Pareiškėjo teigimu, prie skundo pridedami M. B. surašyti kvietimai šioje byloje, kurioje Z. B. kviečiama kaip asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, kuriais įrodoma, kad dėl tariamo incidento, M. B. manymu, buvo kviečiama Z. B., kuri paprašė jį (A. B.) jai atstovauti. Pareiškėjo teigimu, byloje nuslėptas jo nedarbingumas nuo 2016 m. vasario 4 d. ir neišspręsti kiti A. B. prašymai, teikti M. B., Vilniaus apskrities VPK ir Vilniaus miesto 1 PK iki 2016 m. vasario 8 d., taip pat iki skundo surašymo dienos neišspręstas klausimas leisti susipažinti su bylos medžiaga ir gauti jos kopiją. A. B. teigimu, byloje neįvertintos incidento tyrimo išvados, surašytos 2015 m. spalio 7 d. ir pateiktos M. B. iki 2016 m. vasario 8 d., iš kurių akivaizdžiai matosi, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. vakare pareiškimais dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. 18.40 val. šunų incidento į atostogaujantį Asociacijos pirmininką A. B. kreipėsi fiziniai asmenys D. J., Z. B., E. G., A. B. ir kt. Pareiškėjo teigimu, B. skundžiamame nutarime melagingai nurodė, kad jis (t. y. A. B.) dalyvavo nagrinėjant bylą, kadangi tuo metu jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jam buvo nustatytas gulimas režimas, 14-15 val. jis lankėsi pas gydytoją J. S.. Pareiškėjo manymu, tokie M. B. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtis, todėl apie tai būtina pranešti prokurorui. Taip pat, pareiškėjas skunde nurodė, kad nagrinėjant ATP bylą buvo pažeista teisė naudotis teisine pagalba. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio, o juolab pažeidimo tyčios ar neatsargumo, todėl byla nutrauktina. Pareiškėjas pažymi, jog apie M. B. galimą nusikalstamą veiką buvo informuota Vilniaus apskrities VPK Imuniteto tarnyba, tačiau šioje Tarnyboje nesant kompetentingo asmens, 2016 m. vasario 19 d. surašyta rašliava, panaši į M. B. ir suprantama tik pačiam rašytojui, todėl apie M. B. veiksmus būtina pranešti prokurorui (t. 1, b. l. 2, 53-57).

Atsiliepime į skundą Institucija prašė skundo netenkinti ir nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VPS PP vyresnysis tyrėjas M. B. 2016 m. vasario 8 d. nutarimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. gauto Z. B. prašymo, 2015 m. rugsėjo 16 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo išvadų ir 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškimo papildymo matyti, kad šuo, vardu Barnis, buvo laikomas pririštas prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, ir prižiūrimas asociacijos narių nuo 2014 m. rudens. Todėl šiuo atveju už pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, atsakomybė kyla asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui A. B.. Institucijos atstovo teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti vadovaujantis ATPK nuostatomis. Atsiliepime taip pat nurodyta, nurodoma, kad iki nutarimo priėmimo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1PK nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo gauta duomenų, kad nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas laikinai ėjo Asociacijos valdybos narė E. G. (t. 1, b. l. 125).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas D.Mikluskis prašė nutarimą A. B. atžvilgiu palikti galioti, jo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas piliečio skundas, kad jo vaikui, einant Žirgo gatve, Vilniuje, pro namą, kur už tvoros buvo šuns būda ir laikomas šuo, šuo nutrūko ir išgąsdino vaiką. Kai minėtas asmuo nuėjo pas nutrūkusio šuns šeimininką pasikalbėti, išsiaiškinti ar nutrūkęs šuo skiepytas, duris atidariusi moteris jam pasakė, kad tai ne jo reikalas, todėl jis parašė pareiškimą policijai. Tada A. B. parašė skundą ant vaiko tėvo dėl vaiko nepriežiūros, minėtas skundas buvo išsiųstas į VTAS, po to persiųstas Viešosios tvarkos skyriui. Kviečiamas šaukimais A. B. į policiją neatvyko, ir tik kai jis atėjo pas kitą tyrėją kitoje byloje, jam buvo viskas paaiškinta ir jo atžvilgiu surašytas ATP protokolas. Po ko prasidėjo įvairūs A. B. skundų, pareiškimų rašymai pareigūno atžvilgiu. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad A. B., kaip asociacijos pirmininkui, ATP pareiškimas buvo surašytas pagal AATPK 110 straipsnio 4 dalį, nes jis pats savo pareiškimuose minėjo, kad priklydusį šunį prižiūri asociacija, kurios pirmininku jis yra. Vėliau jau buvo keliamos kitos versijos, kad tuo metu jis atostogavo, kad pažeidimo padarymo metu laikinai pirmininko pareigas ėjo ne jis, o jo dukra. Taip pat nurodė, kad liudytojas su savivaldybės darbuotojais vyko į vietą, toje teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) yra dviejų aukštų namas, teritorija aptverta tvora, už tvoros kalnelis ir miškelis ir už tvoros, sklypo išorėje, gatvėje šuns būda, kur buvo laikomas šuo. Asmeniškai jis šuns niekada nematė (t.3, b.l. 88-89).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas suinteresuotas asmuo T. L. parodė, kad 2015 metais jų šeima įsigijo nedidelį 4 mėnesių amžiaus šuniuką, ir sūnus, kuriam buvo 13 metų, su šuniuku nuėjo pasivaikščioti. Sūnus šuniuką vedė su pavadžiu. Po kokių 10 minučių sūnus parbėgo ir pasakė, kad užpuolė ir jų šuniuką apkandžiojo baltas šuo su dėmėmis, kurį jis buvo matęs lakstantį. Kaimynas jam nurodė, kad minėtas šuo yra kito kaimyno. Palikę savo šunį namie nuėjo prie tvoros pasikalbėti. Prie namo dirbo žmonės ir jis paprašė pakviesti šeimininkę. Kai atėjo moteris, jis paprašė sutvarkyti savo šunį ir pateikti skiepų dokumentus, tačiau moteris atsakė, kad jokių dokumentų nepateiks, todėl jis nurodė, kad tokiu atveju kreipsis į policiją. Įvykis buvo savaitgalį, į policiją kreipėsi pirmadienį. Jų šuniui gal buvo įdrėksta, tačiau akivaizdžių sužalojimų nesimatė, dėl gydymo nesikreipė. Jų šuo buvo skiepytas (veislė japonų akito), o jį užpuolęs šuo panašus į dalmantiną, dėmėtas. Po šio įvykio jis matė minėtą šunį lakstantį palaidą, už privačios teritorijos ribų, netoli jų namo tvoros, yra jį nufotografavęs, turi išsaugojęs nuotraukas. Paskutinį sykį matė tą šunį pririštą A. B. terasoje. Taip pat nurodė, kad name, kur gyvena A. B. gyvena daug šeimų, šuns būda stovi ne prie namo, o už kelio. Liudytojas nubraižė schemą, kurioje nurodė, šuns būdą, terasą. Jis nežino kam priklauso tas dėmėtas šuo, tačiau matė jį A. B. terasoje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad namas, kur gyvena A. B. daugiabutis, gal 5-6 butai, kam priklauso terasa, kur matė šunį, nežino, bet žino, kad ten gyvena A. B.. taip pat nurodė, kad jei minėjo, kad sūnui po šio incidento buvo įplėštos kelnės, galimai taip ir buvo. Jų šuniukui gal kiek buvo sužaloti nasrai, be to sūnus minėjo, kad tas dėmėtas šuo puolė jų šuniuką, sūnus bandė ginti, ir tik pribėjęs kitas vyras juos išskyrė. Po šio įvykio jo sūnus buvo išsigandęs. Nurodė, kad jis pretenzijų dėl žalos ar panašiai šuns savininkams neturėjo, tik norėjo sužinoti ar jis skiepytas, ir jei dokumentai būtų pateikti, į policiją nebūtų kreipęsis. Tačiau moteris pasakė, kad nieko nerodys, tuo metu šuns lauke jau nebuvo, mano, kad jis jau buvo uždarytas namie (t.3, b.l. 148-149).

Liudytojas T. L. elektroniniu paštu pateikė šuns, užpuolusio jo šunį nuotraukas (t.3, b.l. 154,155).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta A. J. parodė, kad turi šunį vardu „Barnis“, kurį susirado Graikijoje šunų prieglaudoje ir 2015 m. spalio 15 d. parsivežė į Lietuvą. Jos šuo nedidelis, rudos su žila ir balta spalvų. Gyvena Verkių g., Žirgo gatvėje nei ji, nei jos šuo nebuvo. 2015 m. rugsėjo mėnesį jos iš vis nebuvo Lietuvoje. Liudytoja parodė nuotrauką savo šuns mobiliajame telefone, ir liudytojas T. L. nurodė, kad tai ne tas šuo.

Liudytojos E. G. ir Z. B. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį ir atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus (b.l. 145,146,150).

Pareiškėjas A. B., būdamas tinkamai informuotas teismo šaukimu (t.3, b.l. 82), į 2017 m. sausio 17 d. teismo posėdį neatvyko. Taip pat jis neatvyko į 2017 m. vasario 3 d. vykusį teismo posėdį, teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl sunkios jo ligos, pridėjo nedarbingumo pažymėjimą (t.3. b.l. 122, 125). Atsakydama į teismo paklausimą ar dėl A. B. diagnozuoti susirgimo (ligos), jis galėjo atvykti ir dalyvauti 2017 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, VšĮ Antakalnio poliklinika pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodė, kad įvertinus bendrą būklę, manytina, kad paskirto gydymo fone pacientas galėtų neilgą laiką dalyvauti posėdyje (t.3, b.l. 178). Pareiškėjas taip pat neatvyko ir į 2017 m. kovo 6 d. vykusį teismo posėdį, teismui pateiktas jo 2017 m. vasario 6 d. pareiškimas (dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. faktinių aplinkybių patvirtinimo), kuriame jis nurodė, jog dėl sunkios ligos jis yra nedarbingas, nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, jis kreipėsi su prašymu dėl antrinės pagalbos suteikimo, todėl bylos nagrinėjimą būtina atidėti iki jam bus paskirtas atstovas. Pareiškėjui neatvykus į teismo posėdžius, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

A. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 346 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 57 iki 115 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta galimybė skirti baudą nuo 50 iki 120 eurų, be to, šio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju baudos vidurkis už ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra 85 eurai, t.y. nėra daugiau nei 10 eurų mažesnis nei ATPK 110 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos vidurkis, kuris sudaro 86 eurus, todėl A. B. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Tiek Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis, tiek skundžiamo nutarimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis numatė, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas, atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 5. 4 punkte nurodyta, kad Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Nagrinėjamu atveju, A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, neužtikrino, kad asociacijos prižiūrimas gyvūnas (šuo Barnis) nekeltų grėsmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes nutrūkęs nuo grandinės šuo užpuolė T. L. priklausantį šunį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo registruotas T. L. pareiškimas, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. apie 18.40val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo vaikui išėjus su šuniu pasivaikščioti, kaimynų šuo užpuolė ir apkandžiojo jų šuniuką, išgąsdino vaiką 1 t., b.l. 5-6,7).

T. L. savo pareiškime nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 14 d., 18.40 val. jo vaiką, išėjusį pasivaikščioti su savo šuniuku ir einančiu miško link užpuolė kaimyno šuo (baltos spalvos dalmantinas). Jų šuo jauniklis (4 mėn.) buvo ant trumpo pavadžio, užpuolimo metu jis buvo apkandžiotas, o vaikas išgąsdintas. Vaikui pradėjus šauktis pagalbos, šalia esantys žmonės (vykdę remonto darbus) atskubėjo į pagalbą ir atitraukė svetimą šunį. Vaikui parėjus namo, jis nuėjo pas kaimyną išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Šuns savininke prisistačiusi moteris atsisakė bendrauti bei paaiškinti, kodėl šuo buvo palaidas ir nepririštas prie būdos. Paklausus, ar šuo yra skiepytas, į klausimą nebuvo atsakyta. Pakartotinai to paprašius bei prašant parodyti šuns dokumentus, moteris atsakė, kad ji neprivalo pateikti skiepijimo dokumentų ir tai yra ne jo reikalas. Pareiškimu prašoma išsiaiškinti, ar minėtas šuo yra paskiepytas (nuo pasiutligės) bei imtis priemonių, kad nepasikartotų panašūs atvejai (b. l. t. 1, 5-6).

D. J. savo 2015 m. spalio 8 d. pareiškime, be kita ko, nurodė, jog 2014 m. rudenį jis, Z. B., E. G., A. B. Vilniaus mieste, Pavilnių parke rado pasiklydusį šunį, kuriam ant kaklo buvo užrišta odinė apykaklė ir joje šuns vardas – BARNIS, nurodytas registracijos numeris. Pasiklydusį šunį pririšo netoli (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje, Pavilnių parko teritorijoje, jį maitino, padarė būdą, pasikeisdami prižiūrėjo. 2015 m. rugsėjo 14 d. 18.40 val. šunį prižiūrėjo jis, t. y. D. J.. Vaikštinėdamas privačioje valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo, kaip dabar jau žinoma, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini)namo gyventojo T. L. nepilnametis vaikas prie Barnio be antsnukio atsivedė T. L. priklausantį neregistruotą šunį ir priėję prie Barnio jam nuo apykaklės nusegė diržą ir jį atlaisvinęs nuo grandinės leido šunims žaisti. Vėliau į šunų žaidimą įstojo ir pats nepilnametis. Baigus žaidimus, T. L. nepilnametis vaikas norėjo Barnį pririšti, tačiau nepavykus to padaryti, pradėjo prašyti jo padėti pririšti Barnį, ką jis ir padarė (t. 1, b. l. 109-110).

Iš 2015 m. rugsėjo 6 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. B. įsakymo kopijos matyti, jog juo laikinai nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. eiti pirmininko pareigas įsakyta valdybos narei E. G. (t. 1, b. l. 136).

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirmininku yra A. B., o Z. B., E. G. ir kt. asmenys yra valdybos nariai (t. 3, b. l. 93-95).

Iš gyvūno registracijos pažymėjimo matyti, jog mišrios veislės šuns, gimusio 2014 m. balandžio 1 d., baltos su juoda spalvos, savininkė yra Z. B., adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 3, b. l. 157).

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. rašte, atsakydama į prašymą pateikti duomenis, kokios asmens vardu registruotas šuo vardu Barnis, nurodė, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų augintinių registro duomenimis, šuns vardu Barnis, savininkė A. J.. paieška pagal vardą nėra tiksli ir aiškiai neidentifikuoja gyvūno nes gyvūnų, turinčių tokį patį vardą, gali būti ne vienas. Taip pat nurodoė, kad interneto svetainę www.registracija.lt, nurodytą ant šuns dirželio, administruoja VšĮ „Gyvūnų registravimo centras“, ir jei minėta gyvūną registravo šį įstaiga, ši registracija nėra oficiali ir savivaldybė tokios registracijos duomenų neturi. (t. 3, b.l. 59-60).

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė informaciją iš Gyvūnų augintinių registro, kur nurodyta, jog A. J. nuo 2016 m. balandžio 6 d. priklauso šuo „Barnis“, taip pat nurodytas šuns pasas bei mikroschemos numeris. Pranešime nurodyta, jog visišką šuns ir jo savininkės duomenų patikimumą ir atsekamumą Centras galėtų užtikrinti tik gavės T. L. užpuolusio šuns „Barnis“ mikroschemos numerį, kadangi registre yra registruoti 28 šunys „Barnis“, 3 iš jų Vilniaus mieste (t. 3, b.l. 79,80).

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2017 m. vasario 20 d. pateikė informaciją, kad A. B. ir Z. B. vardu Gyvūnų augintinių registre nėra registruotas nei vienas gyvūnas augintinis (t. 3, b.l. 177).

VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr. 0101-0025-1102), adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje nuosavybės teise priklauso 14 asmenų, tarp kurių yra ir A. B. sūnus ir dukra (t.3, b.l. 137-139).

VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis butas (unikalus Nr. 1094-0486-2012:0081), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismo pavedimu buvo atlikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūra, apžiūros protokole užfiksuota namo padėtis bei aplink esanti teritorija (vejos, tvoros, gatvės ir pan.), bei atvaizduotos šio namo, terasos. Apžiūros protokole nurodyta, jog nuotraukoje Nr. 5 užfiksuota dviejų aukštų namo (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje gyvena A. B. ir sklypo teritorija prie namo. Nuotraukoje Nr. 8,10 užfiksuotas įėjimas į A. B. namo dalį ir virš įėjimo esanti terasa. Aplink namą yra žemės sklypas, teritorija aptverta apie 1,5 m aukščio tvora. Priešais įėjimą į A. B. priklausantį sklypą yra Žirgo gatvė, kitoje gatvės pusėje sandėliuojami akmenys, malkos, įrengta medinė tvora, šalia kurios stovi šuns būda. (t. 3, b.l. 182).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. į teismo posėdžius neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, remiantis tiek jo skunde nurodytais motyvais ir argumentais bei kitais byloje pateiktas rašytiniais paaiškinimais bei surinktais įrodymais.

Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. A. B. 2015 m. rugsėjo 16 d. pareiškime dėl nepilnamečio vaiko priežiūros (t.1, b.l. 21) nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. vakare asociacijos narys D. J. pranešė, kad prie Asociacijos prižiūrimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, maždaug už 20 metrų nuo gyvenamojo namo, kur buvo laikomas pririštais asociacijos prižiūrimas šuo vardu Barnis, atėjo apie 10 metų berniukas su šuniuku be antsnukio, kuris leido šunims pažaisti, po ko šuo Barnis nutrūko ir buvo pririštas D. J.. Pareiškime nurodė, kad šuo nutrūko dėl berniuko veiksmų, todėl jo tėvas nepagrįstai reiškė pretenzijas dėl tariamai palaido šuns.

2017 m. vasario 3 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, pareiškėjas nurodė, kad jei byla būtų nagrinėjama iš esmės, prašė vadovautis jo ankstesniais teismui teiktais paaiškinimais, bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 14 d. šuns neturėjo, kaip jo neturi ir dabar. Taip pat pažymėjo, kad Asociacija registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau dėl patogumo, asociacijai skirtai korespondencijai nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ją paima jo sūnus ar dukra, kuriems priklauso žemės sklypas ir gyvenamosios patalpos nurodytu adresu. 2017 m. vasario 6 d. teismui pateiktame pareiškime, pareiškėjas nurodė, kad J. L. parodymai, duodami teismo posėdžių metu nenuoseklūs ir galimai melagingi, nes jo suinteresuotumas byloje pasireiškia tuo, kad išvengti atsakomybės už vaiko nepriežiūrą. Nurodo, kad J. L. byloje pateiktos šuns nuotraukose tikrai ne tas šuo (ne dalmantinas), kuris 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo pririštas ir laikomas jo sūnaus A. B. ir dukters A. B. nuosavybės teise priklausančioje žemėje, galimai tai yra jo dukters draugų šuo, kurį jos draugai gan dažnai atsivesdavo. Pažymi, kad šuo, kurį įvykio metu paleido J. L. sūnus, buvo laikomas jo sūnui ir dukrai priklausančiame žemės sklype, už medžio šakomis pintos tvoros. Prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, bylą grąžinti policijai papildomiems veiksmams atlikti, o teismui pripažinus jį kaltu, paskirtą piniginę nuobaudą pakeisti viešaisiais darbais. Teismui pateiktuose A. B. pareiškimuose taip pat pažymėta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d., kai asociacijos narių prižiūrimas priklydęs šuo, kuriam ant kaklo buvo užrišta odinė apykaklė su šuns vardu „Barnis“, bei nurodytas registracijos numeris, nutrūko ir užpuolė T. L. šunį ir išgąsdino jo vaiką, jis nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo atostogose ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigas laikinai ėjo Asociacijos valdybos narė E. G..

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad tiek dalis gyvenamojo namo, tiek žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame galimai buvo globojamas priklydęs šuo, priklauso A. B. vaikams. Asociacija registruota kitu adresu. Pareiškėjas nurodė, kad nuotraukose nufotografuotas kitas šuo, kuris galimai yra jos dukters draugų. Nors viename iš pareiškimų A. B. nurodo, kad priklydusį šunį Barnį (dalmantiną) vėliau priglaudė jo sutuoktinė Z. B., VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikta informacija, kad A. B. ir Z. B. vardu Gyvūnų augintinių registre nėra registruotas nei vienas gyvūnas augintinis. Apklausus registruoto šuns vardu Barnis, savininkę A. J., nustatyta, kad tai visai kitas šuo, kuris į Lietuvą buvo atvežtas 2015 m. spalio mėnesį. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), kurios pirmininkas yra A. B., 2015 m. rugsėjo 14 d. prižiūrėjo ir globojo priklydusį šunį, vardu „Barnis“, ir kad minėtas šuo nutrūkęs sukėlė grėsmę kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Iš T. L. pateiktų paaiškinimų matyti, kad minėtą šunį, kuris užpuolė jo šuniuką, jis ir 2016 metais matė lakstantį palaidą, netoli savo tvoros, yra jį nufotografavęs ir mobiliojo ryšio telefone yra išsaugojęs jo nuotrauką. Šuo lakstė už privačios teritorijos ribų. 2017-02-03 teismo posėdyje T. L. paaiškino, kad paskutinį kartą šunį matė gal prieš du mėnesius pririštą A. B. terasoje. Namas, ant kurio terasos lojo šuo, yra daugiabutis, kam priklauso terasa liudytojas nežino, bet ten gyvena A. B., todėl mano, kad terasa yra jo. Liudytojas šį šunį, pririštą ant terasos, nufilmavo ir 2016-03-06 teismo posėdžio metu pateikė į bylą pateikė šio pririšto šuns, lojančio ant terasos vaizdo įrašą. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)yra daugiabutis, butas Nr. 4, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą priklauso A. B. ir A. B. gim. 1987 m.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad terasa, ant kurios viršaus nufilmuotas lojantis šuo, dėl kurio yra nagrinėjama ši byla, priklauso (duomenys neskelbtini), butui. Šiame name yra tik viena terasa. Kadangi atsakomybėn patrauktas asmuo neigia ir tą aplinkybę, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtas butas pagal NTR duomenis priklauso kitiems asmenims, byloje nėra pakankamai ir pagrįstų duomenų apie tai, kas faktiškai gyvena šiame bute, be to, nėra aišku, kas faktiškai 2015 m. rugsėjo mėnesį gyveno šiame bute, taip pat nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad šuo tikrai priklauso atsakomybėn patrauktam A. B. ar priklausytų j vadovaujamai asociacijai ar jos buvo globojamas pažeidimo padarymo metu. Tikslu nustatyti šias faktines aplinkybes reikalinga atlikti papildomą tyrimą, teismas neturi galimybių jas nustatyti. Teismas ėmėsi priemonių apklausti liudytojais susijusius asmenis, tačiau jie pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Asmens vardu D. J. teismui nustatyti ir apklausti nepavyko. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. šiuo atveju nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, kaip asociacijos vadovas, tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms galimai bus reikalinga keisti kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, t. y. spręsti dėl šuns savininko fizinio asmens atsakomybės, o ne kaip asociacijos vadovo atsakomybės. Protokole formuluojamas kaltinimas tokiu atveju teisme negali būti pakeistas.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vertina, kad bylą tikslinga grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolą, surinkti papildomus įrodymus, atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nustatyti šuns savininką ir spręsti dėl jo atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, kad teismas skundą nagrinėja tik dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, ir nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėja A. B. prašymo dėl pareigūno M. B. veiksmų. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jei, jo manymu, asmenų veiksmuose galima įžvelgti neteisėto elgesio požymių, asmenys patys gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą ar prokuratūrą pagal savo gyvenamąją vietą pateikiant skundą, todėl šioje dalyje skundas paliekamas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į tai, kad galimas pažeidimas padarytas 2015 m. rugsėjo 14 d., o administracinio teisės pažeidimo byla šiuo metu nėra išnagrinėta dėl objektyvių priežasčių, kliudančių spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas iki dviejų metų, t.y. 2017 m. rugsėjo 14 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2016 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 12N-50799002-16 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pratęsti administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 14 d.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.