Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-04-01 · Administracinė byla Nr. eAS-222-492/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
eAS-222-492/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00335-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-222-492/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00335-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. (R. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (R. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 61 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. A. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 17I-566 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“; 3) įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti. Pareiškėjas nurodė, kad yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), atvyko į Lietuvos Respubliką studijuoti su Šengeno trumpalaike C tipo viza, galiojančia iki 2019 m. spalio 1 d., dėl nežinojimo neatkreipė dėmesio, kad viza galioja 22 dienas ir Lietuvoje buvo ilgesnį laiką. Pareiškėjas visais migracijos klausimais konsultavosi su universiteto darbuotojais, kurių raštas 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. (1.51E) 15500-S taip pat buvo pateiktas Departamentui bei buvo vizuotas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo tinkamai išversta į suprantamą kalbą ir išaiškinta 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. ginčijamų atsakovo sprendimų apskundimo tvarka ir terminai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. A. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. priimto sprendimo, kuris jam buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. (yra pareiškėjo parašas ant skundžiamo sprendimo), taip pat Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 17I-566, kuris jam buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 19 d. (yra pareiškėjo parašas ant skundžiamo sprendimo) teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO 2020 m. sausio 31 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas žymiai praleido Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnyje nustatytą 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos skundo padavimo teismui terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. 1 d.). Pareiškėjas neginčija šios aplinkybės.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad sprendimai ir jų apskundimo tvarka jam nebuvo išaiškinti suprantama kalba, pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo, kokia kalba jam yra suprantama. Iš su skundu pridedamų priedų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui suprantama kalba yra anglų kalba. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog 2019 m. rugsėjo 27 d. jam perskaitytas ir išaiškintas skundžiamas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, o 2019 m. lapkričio 19 d., jog jam perskaitytas ir išaiškintas skundžiamas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas. Be to, sprendimų įteikimo metu dalyvavo ir vertėjas, yra jo vardas pavardė, parašas. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis suprato, jog skundžiamu 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, konstatuota, kad jis Lietuvoje buvo ilgesnį laiką, nei jam buvo išduota viza. Teismas atkreipė dėmesį, kad anglų kalba nėra reta kalba Lietuvoje, pareiškėjas nenurodo, kas jam sutrukdė gauti skundžiamų sprendimų vertimą bent jau žodžiu ar kreiptis į teisinę pagalbą teikiančius asmenis laiku. Skundžiamuose sprendimuose aiškiai ir teisingai nurodyta jų apskundimo tvarka, o pareiškėjas taip pat nurodo, kad konsultavosi su universitetu visais migracijos klausimais.

Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus ir subjektyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o terminas skundui paduoti buvo praleistas ilgą laiką – 4 mėnesius (Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 61) ir 2 mėnesius (Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 17I-566). Todėl teismas skundo padavimo teismui termino neatnaujino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

III.

Pareiškėjas R. A. atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, kokia kalba jam suprantama, yra aiškiai įrodoma prie skundo pareiškėjo pridėtais asmens dokumentais. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl jam gerai suprantama yra (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėjas neneigia, kad supranta anglų kalbą, tačiau teigia, jog jam nėra suprantami teisiniai terminai anglų kalba, be to, jam nebuvo tinkamai išaiškinta skundžiamų sprendimų apskundimo tvarka.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą, nurodydamas, kad abu Departamento sprendimai jam buvo išaiškinti suprantama kalba. Ginčijamame 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime nėra jokios žymos apie tai, kad sprendimas būtų išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą, sprendimo įteikimo metu nedalyvavo vertėjas ir apie tai nėra jokios žymos sprendime. Todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo suprasti jo apskundimo terminų ir tvarkos bei reikšmės. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad abiejų sprendimų įteikimo metu dalyvavo vertėjas, dėl to pareiškėjo teisės buvo iš esmės pažeistos.

Pareiškėjas tvirtina, kad tikroji skundžiamų sprendimų reikšmė jam detaliai buvo išaiškinta jo atstovo, kuris ir parengė skundą bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su subjektyviu teismo vertinimu, kad anglų kalba nėra reta kalba Lietuvoje, o pareiškėjas nenurodo, kas jam sutrukdė gauti skundžiamų sprendimų vertimą bent jau žodžiu ar kreiptis į teisinę pagalbą teikiančius asmenis laiku. Pareiškėjas skunde išdėstė, kad migracijos klausimais konsultavosi su universiteto darbuotojais, kurių raštas 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. (1.51E) 15500-S- taip pat buvo pateiktas Departamentui bei buvo vizuotas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jo prašymas išduoti nacionalinę vizą bus patenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo R. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 61, kuris jam buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d., ir Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 17I-566, ant kurio yra žyma su pareiškėjo parašu ir data – 2019 m. lapkričio 19 d., elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė 2020 m. sausio 31 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neginčijo šios aplinkybės.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad sprendimai ir jų apskundimo tvarka jam nebuvo išaiškinti suprantama kalba. Pareiškėjas teigia, kad jam suprantama kalba yra (duomenys neskelbtini), o anglų kalba jis nesupranta sudėtingų teisinių terminų, be to, 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime nepažymėta, kad jį įteikiant dalyvavo vertėjas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. 61 2019 m. rugsėjo 27 d. parašu patvirtino, jog: „Sprendimas man perskaitytas ir išaiškintas, sprendimo kopija įteikta“. Ant minėto sprendimo yra ir žyma apie tai, kad sprendimas išverstas į anglų kalbą, yra vertėjo parašas. Minėtu sprendimu buvo nuspręsta pareiškėją įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2019 m. spalio 11 d. Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas Vilniaus Universiteto 2019 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. (1.51E)15500-S-, kuriame prašoma leisti studentui (pareiškėjui) likti Lietuvoje ir pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi ir nacionalinės vizos išdavimo, turinys patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog turi išvykti iš Lietuvos, kadangi jo buvimas neteisėtas. Pareiškėjas su skundu pateikė anglų kalba sudarytą studijų sutartį, be to, jis, nors ir jauno amžiaus, tačiau, būdamas užsienietis, įstojo mokytis į Vilniaus universitetą, t. y. studijuoja aukštojoje mokykloje. Taigi pareiškėjo teiginiai, dėl to, kad jam nebuvo suprantami tam tikri terminai anglų kalba ar jis nesuprato Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 61 apskundimo tvarkos, vertintini kaip nepagrįsti. Ant Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (15/4-2) 17I-566 taip pat yra žyma su pareiškėjo parašu ir data – 2019 m. lapkričio 19 d. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjas nežinojo apie šio sprendimo priėmimą. Skundžiamuose sprendimuose aiškiai ir išsamiai išdėstyta jų apskundimo tvarka ir terminai. Kita vertus, net jei skundžiami sprendimai, jų motyvai ir apskundimo tvarka pareiškėjui nebuvo išaiškinti jam suprantama kalba, byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pats pareiškėjas, kad jis per daugiau, nei 4 mėnesių laikotarpį nuo Departamento 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 61 įteikimo (2019 m. rugsėjo 27 d.) ir susipažinimo su Departamento 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (15/4-2) 17I-566 (2019 m. lapkričio 19 d.) iki kreipimosi į teismą 2020 m. sausio 31 d., būtų kreipęsis į atsakovą ar kitus asmenis dėl sprendimų ir jų apskundimo tvarkos išaiškinimo. Pareiškėjas pats patvirtina, kad konsultavosi su universiteto darbuotojais migracijos klausimais, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti ar suprasti skundžiamų sprendimų apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o terminas skundui paduoti buvo praleistas ilgą laiką – atitinkamai daugiau, nei 4 ir 2 mėnesius. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti jo skundo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. (R. A.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė