Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-113/2007

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

2008 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. L. priteista M. B. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti bei 500 Lt (penki šimtai litų) jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pažadėjęs M. B. parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį UAB „7 nuomos“ automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. balandžio 3-4 d., tikslesnė data nenustatyta, apie 22 val., naktiniame klube „Paradoksas", (duomenys neskelbtini), iš M. B. paėmė 5000 Lt. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 10-11 d., tikslesnė data nenustatyta, apie 20 val., prie (duomenys neskelbtini), paėmė iš M. B. 5000 Lt. Tokiu būdu apgaule savo naudai iš M. B. įgijo 10 000 litų.

Nuteistasis K. L. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir taikyti BK 54 str. 3 d., 61 str. 1 d. 4 p. bei paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės neneigė, kaltu prisipažino iš dalies, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Be to, mano, kad pagrįstai galima teigti, jog savo nuoširdžiu prisipažinimu ikiteisminiam tyrimui bei teismui padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Civilinio ieškinio dydžio neginčija, žalą pasižada atlyginti artimiausiu metu, su nukentėjusiąja šiuo klausimu jau tarėsi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam K. L. tinkamai vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nustatė pagrįstą bei teisingą bausmę.

Kaip matyti iš byloje esančios K. L. charakterizuojančios medžiagos, K. L. būdamas jauno amžiaus, anksčiau teistas net vienuolika kartų. Daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, būtent – už svetimo turto užvaldymą apgaule. Šios aplinkybės rodo, kad šis nusikaltimas nėra atsitiktinis, tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas yra tapęs nuteistojo pragyvenimo šaltiniu bei gyvenimo būdu. Teismas sutinka, jog pimosios instancijos teismas K. L. prisipažinimo padarius nusikaltimą, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nelogiška, kad devynis kartus asmuo būtų teisiamas už analogiškas veikas, būtent – už svetimo turto užvaldymą apgaule, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, tačiau atitinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Teismas mano, kad nuteistojo gailėjimąsis dėl padarytų nusikaltimų, yra tik aplinkybė, kurios pagalba K. L. siekia sušvelninti savo padėtį, t. y. siekia, jog jam būtų paskirta kuo švelnesnė bausmė.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog dėl žalos atlyginimo jis su nukentėjusiaja jau tarėsi, niekuo nepagrįsta. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, K. L., turėdamas realią galimybę ir laiko, nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos net nepradėjo atlyginti. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog tam tikrais veiksmais nuteistasis stengiasi atlyginti nukentėjusiajai padarytus nuostolius.

Vertindama nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, jog K. L. auginą mažametį vaiką, žmona niekur nedirba, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikaltimas, už kurio padarymą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo daromas keletą dienų. Nuteistasis per tą laiką turėjo visas galimybes atsisakyti savo nusikalstamo sumanymo ir savanoriškai atsisakyti baigti nusikaltimą. Kadangi K. L. teistas ne pirmą kartą, žinojo, jog šį nusikaltimą daro turėdamas neišnykusį teistumą, jis turėjo numatyti ir numatė, jog bausmė, kuri bus skiriama už šią veiką, bus susijusi su laisvės atėmimu ir dėl to žmona ir vaiku nebus kam pasirūpinti, tačiau tai jo nesustabdė daryti šią nusikalstamą veiką. Iš visumos aplinkybių, teismas daro išvadą, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas yra tik nuteistojo K. L. siekis sušvelninti savo padėtį.

Kaip nusikaltimų recidyvistui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. L. paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę (BK 27str. l d., 56 str. 1 d.). Paskirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį ir nustatė jos dydį. Paskirtos bausmės rūšis atitinka BK 55 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, paskirta bausmė yra artima 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, švelninti nuteistajam K. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.