Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015-10-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 priteisė jam 700 eurų neturtinei žalai atlyginti (toliau – teismo sprendimas). Pareiškėjas 2016-07-01 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įvykdyti minėtą teismo sprendimą ir pervesti priteistą sumą. Teisingumo ministerija jį informavo, kad vadovaudamasi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimą įvykdys ne vėliau kaip per 3 mėnesius, t. y. iki 2016-10-01 pinigai bus pervesti į pareiškėjo sąskaitą banke.

Pareiškėjo teigimu, 2016 m. liepos mėn. jis su drauge sudarė greitojo kredito sutartį ir įsipareigojo paskolą ir palūkanas grąžinti iki 2016-10-01. Pareiškėjas tikėjo, kad Teisingumo ministerija įvykdys įsipareigojimus laiku, tačiau teismo sprendimas įvykdytas ir žalos atlyginimas pervestas tik 2016-12-09. Teisingumo ministerija apie vėlavimą įvykdyti teismo sprendimą jo neįspėjo. Neteisėtais Teisingumo ministerijos veiksmais jam buvo padaryta žala. Dėl negrąžintos laiku paskolos santykiai su drauge nutrūko, susirgo depresija, atsinaujino lėtinės ligos. Pareiškėjo teigimu, viso to nebūtų įvykę, jeigu Teisingumo ministerija būtų laikiusis teisės aktų reikalavimų (b. l. 1).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teisingumo ministerija 2016-07-01 gavo pareiškėjo prašymą įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015-10-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 ir pervesti jam priteistus 700 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas 2016-07-19 raštu buvo informuotas, kad teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2016-10-01. Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2016-12-08, nes Teisingumo ministerija anksčiau įvykdyti teismo sprendimą neturėjo finansinių galimybių – asignavimai, iš kurių yra pervedamos teismų priteistos sumos, buvo perskirstyti tik 2016 m. gruodžio mėnesį.

Atsakovės atstovė mano, kad pareiškėjas netinkamai gina savo teises, nes pagal Įstatymo 2 str. 6 d. Teisingumo ministerijai laiku neįvykdžius teismo sprendimo ir nepervedus priteistų sumų asmuo gali kreiptis dėl jų priverstinio išieškojimo.

Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija neginčija fakto, kad pareiškėjui nepervedė teismo priteistos sumos per Įstatymo nustatytą terminą, tačiau mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų egzistuoja jam žalos padarymo faktas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sutarties sudarymo su kredito bendrove, dėl santykių su gyvenimo drauge. Neįrodžius šių aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, gali būti priteisiama neturtinė žala pinigais (b. l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) laiku neįvykdžius teismo sprendimo, t. y. nepervedus jam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Anot pareiškėjo, dėl tokio Teisingumo ministerijos neveikimo jis negalėjo laiku grąžinti paskolos kredito bendrovei, dėl to nutrūko santykiai su gyvenimo drauge, jis patyrė depresiją, pablogėjo sveikata.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015-10-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3151-402/2015 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisė 700 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 24-28). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-10-21.

Remdamasis minėtu teismo sprendimu, pareiškėjas 2016-07-01 pateikė Teisingumo ministerijai prašymą pervesti teismo sprendimu priteistą sumą į jo asmeninę sąskaitą banke (b. l. 22). Teisingumo ministerija pateikė pareiškėjui 2016-07-19 raštą Nr. (1.34.)7R-5595, kuriame nurodė, kad 2016-07-01 gavo pareiškėjo prašymą, todėl teismo sprendimas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016-10-01 (b. l. 21).

Teisingumo ministerija lėšas pagal teismo sprendimą į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke pervedė 2016-12-08 (b. l. 20).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p. Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Pagal Įstatymo 2 str. 3 d. Teisingumo ministerija minėtus veiksmus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo.

Nėra ginčo dėl to, kad 2016-07-01 gavusi pareiškėjo prašymą, Teisingumo ministerija teismo sprendimą privalėjo įvykdyti iki 2016-10-01, tačiau jį įvykdė 2016-12-08, t. y. praleidusi Įstatymo 2 str. 3 d. nustatytą terminą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo aplinkybės dėl Teisingumo ministerijos neveikimo vykdant teismo sprendimą yra įrodytos, todėl yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas laiku todėl, kad nebuvo paskirstyti tam skirti asignavimai. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 3 d. nustatytas reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, nenumatantis jokių išlygų ar galimybių pratęsti teismo sprendimų įvykdymo terminus, nustačius tam tikras svarbias aplinkybes. Taigi, nurodytas atsakovės argumentas dėl teismo sprendimo nevykdymo priežasčių nepašalina Teisingumo ministerijos atsakomybės nagrinėjamu aspektu. Pažymėtina ir tai, kad apie tai, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas laiku, Teisingumo ministerija pareiškėjo neinformavo, kas yra nesuderinama ir su gero administravimo principais.

Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus. Iš nurodytos įstatymo normos formuluotės darytina išvada, kad kreiptis dėl priverstinio išieškojimo yra asmens teisė, bet ne imperatyvus ir vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui ginčija Teisingumo ministerijos neveikimą, dėl kurio, teigiąs patyrė neigiamas pasekmes – neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laiku negrąžintos skolos susipyko su gyvenimo drauge ir su ja nutraukė santykius, patyrė depresiją, atsinaujino lėtinės ligos. Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų skunde nurodytas aplinkybes, kad jam teko skolintis pinigų iš kredito bendrovės, kad nutrūko santykiai su gyvenimo drauge. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokie sveikatos sutrikimai jam pasireiškė. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl lėtinių ligų paūmėjimo (b. l. 8-15). Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Teisingumo ministerijos neveikimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, jog patirti nepatogumai buvo tokie intensyvūs, kad žala pareiškėjui turi būti atlyginama pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 p. nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. R. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. R. teisė per Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.