- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2-4-242/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Ieškovas
- N. O. G., S. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro, M. O.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms L. Ž. ir G. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. O. G. ir S. Š. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centrui, M. O., G. V. ir L. Č. dėl sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės N. O. G. ir S. Š. 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamos pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.2.1 punktą; pripažinti negaliojančia G. V. ir L. Č. 2006 m. lapkričio 15 d. Ignalinos rajono 2-ajame notaro biure sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3164, , pagal kurią buvo dovanotas 0,48 ha žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v.; pripažinti negaliojančia L. Č. ir M. O. 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gruodžio 28 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos buvo perleistas 0,48 ha žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k. v.; panaikinti 0,48 ha žemės sklypo, esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., registraciją Nekilnojamojo turto kadastre bei registre; išreikalauti iš atsakovo M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisėto valdymo 0,48 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k. v., ir perduoti jį valdyti nuosavybės teisėmis ieškovėms N. O. G. bei S. Š.; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti ieškovėms N. O. G. bei S. Š. nuosavybės teise priklausantį 4,50 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius iki šiol žyminčius žemės sklypo ribas; įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrą Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti ieškovėms N. O. G. bei S. Š. nuosavybės teise priklausantį 4,50 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius iki šiol žyminčius žemės sklypo ribas (t.2, b.l. 152-157).
Ieškovės N. O. G. ir S. Š. ir jų atstovas advokato padėjėjas V. R. prašė ieškinį patenkinti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės L. Ž. ir G. R. su N. O. G. ir S. Š. ieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro atstovas B. J. su N. O. G. ir S. Š. ieškiniu nesutiko.
Atsakovas M. O. ir jo atstovė advokatė N. K. su N. O. G. ir S. Š. ieškiniu nesutiko.
Atsakovas G. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, nurodydamas, kad su N. O. G. ir S. Š. ieškiniu nesutinka.
Atsakovė L. Č. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, nurodydama, kad su N. O. G. ir S. Š. ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
Ieškovė S. Š. paaiškino, kad 1992 metais jos ir O. G. broliui buvo atkurta nuosavybė, buvo pastatyti riboženkliai, pagal kuriuos ir gyveno 14 metų, dirbo – sėjo, akėjo, kol 2006 metais kažkas atvažiavo į jų sklypą ir pastatė riboženklius. Kadangi stovėjo senieji riboženkliai, tai sesuo tuos naujuosius riboženklius ištraukė ir tada pradėjo ieškoti kodėl jų sklypas pagal riboženklius ir planas neatitinka realybės. Kreipėsi į UAB „Atspindys“ kadastriniams matavimams atlikti ir išmatavę įrodė, kad jų sklypo ribos ir planas neatitinka, sklypas yra nustumtas į kaimynų Š. bei S. žemę. Dar sužinojo iš visų dokumentų, kad jų žemėje dar yra kito žmogaus, t.y. M. O., sklypas ir tada kreipėsi į prokurorus, į Seimo kontrolierius, apskrities viršininko administraciją, o paskui į teismą. Paaiškino, kad pagal UAB „Atspindys“ planą pagal jos parodytus riboženklius joms žemės pakanka kaip tik taškas į tašką. Pagal naują 2001 metų planą žemės plotas didesnis, bet sklypas nustumtas nuo kietesnės žemės į raistą ir ten jau pagal tą planą žemės yra daugiau 5 arais pridėta. M. O. atmatuoto sklypo dalis yra jų žemėje iš krašto, pašalinus M. O. žemės dalį, nuo jų realiai turimo sklypo ir lieka 4,50 ha. Paaiškino, kad UAB “Atspindys” toliau nenustatinėjo kadastro duomenų todėl, kad jos nesutinka su registre esamu planu, tai jie negali užbaigti plano, nes jos nenori į kaimyno žemę keliauti. UAB “Atspindys” pateikė planą tiktai teismui.
Ieškovė N. O. G. paaiškino, jog nori papildyti, kad kai pastatė riboženklius ir jos pradėjo ieškoti kame čia reikalas, Ignalinos žemėtvarkoje dokumentų jai jokių nerodė, o juk turi būti ir abrisas, ir parašai. Todėl iškvietė komisiją, kuri atvažiavo 2006 m. spalio 17 d., ir parodė riboženklių vietas ir tikrąsias ribas. Jos bendravo su O. iš žemėtvarkos instituto, R. iš Ignalinos žemėtvarkos ir R. iš Kazitiškio žemėtvarkos skyriaus, aiškino, kad nutraukė brėžinį į kitą pusę ir visi žino, kad brėžinys negeras visų kaimynų. Paaiškino, kad paveldėjimo priėmimo metu žemės sklypo planų nebuvo, tik jau po to ji darė planą. Kai sudarinėjo dovanojimo sutartį buvo 2001 metų planas, kuriuo pasitikėjo ir net negalvojo, kad planas gali neatitikti riboženklių. Tas planas yra bendras 1992-1997 metų, tačiau jis nepasirašytas, nesuderintas niekur. Jų žemės sklypas deklaruojamas dėl išmokų, jis buvo sėjamas, sodinamas, nesupranta kaip M. O. galėjo nubraižyti, jeigu matė, kad tame sklype yra dirbama. Dalis M. O. sklypo pakliūna į jų deklaruojamą sklypą ir jos gauna išmokas ir už dalį jo sklypo. Taip pat paaiškino, kad naujus riboženklius ji ištraukė 2006 metų spalio mėnesį, nes nesutiko su jais. Tie, kas statė tuos riboženklius ir kas braižė, turėjo ją informuoti, bet nebuvo jokios informacijos – sugalvojo ir atėmė, ir nustūmė. Tuos naujus riboženklius buvo pastatę Kazitiškio seniūnijos žemėtvarkininkai. Paaiškino, kad su UAB “Atspindys” geodezinių matavimų projektu į Registrų centrą dėl jų sklypo kadastro duomenų įregistravimo, kadastro duomenų patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė, kadangi žemėtvarka nesutiko.
Ieškovių N. O. G. ir S. Š. atstovas advokato padėjėjas V. R. paaiškino, kad ieškinio esmė yra surašyta procesiniuose dokumentuose ir palaiko viską, kas išdėstyta ieškinyje ir nemano, kad tikslinga viską atkartoti, o dėl faktinių aplinkybių pasisakė pačios ieškovės. Kalbant apie tuos riboženklius, tai yra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 2005 m. lapkričio 18 d. aktas, kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovo M. O. žemės sklypą ir tuo metu buvo tas žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktas ir jame nurodyta, kad yra pastatyti tik du nauji riboženkliai. Taigi šiuos du naujus riboženklius, kaip teigia ieškovės, jos ir ištraukė, o tai, kad akte nurodyta, kad ištraukė kaimyno ir jų žemės sklypo ribas, t.y. ieškovių žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, tai šis naujas žemės sklypas atsakovo M. O. tapo kaimyniniu su ieškovių žemės sklypu bet ir jo žemės sklypas įsiterpia į ieškovių sklypą. Jeigu žiūrėti pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, ką matyt akte ir surašė, nes žiūrėjo formaliai, tai tie du nauji riboženkliai ribojasi su kaimyno M. O. žemės sklypu, nes jis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra kaimynas, nors pagal faktines ribas, kurias žymi riboženkliai, jis yra ne kaimynas, o įsiterpia į ieškovių žemės sklypą. Įrodymai yra riboženkliai, kurie yra ir kurie buvo pastatyti žemės sklypo suformavimo metu, ieškovių parodymai, taip pat bus liudininkų parodymai, kurie patvirtins, kad tie riboženkliai yra ir jie žymi tą teritoriją. Vienintelis planas, kurį pateikė Utenos apskrities viršininko administracija pagal ieškovių rašytus raštus, yra pateiktas teismui (t.1, b.l. 39) - tai 1992 metų spalvotas planas, kuris buvo nupaišytas žemės sklypo atkūrimo metu ir pagal kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės – taip teigia oficialios institucijos. Paaiškino, kad prašo panaikinti ir pripažint negaliojančia registraciją žemės sklypo tomis ribomis kaip ji yra įregistruota dabar, kadangi šiuo metu įregistruotas žemės sklypas neatitinka žemės sklypo, kuris buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimo metu ir kurio ribas žymi riboženkliai.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos) atstovė L. Ž. paaiškino, kad Utenos apskrities viršininko administracija nesutinka su ieškovių pareikštu reikalavimu panaikinti teisinę registraciją, žemės sklypo planą ir įpareigoti sugrąžinti daiktą iš neteisėto valdymo, kadangi, jų manymu, ieškovė pati savo neteisėtais veiksmais pažeidė įstatymą perkeldama riboženklius, nes neturi pagrindo netikėti apskrities administracijos specialistais, kurie tikrino ieškovės prašymu riboženklius. Komisijoje buvo trys asmenys – V. O., V. R. ir V. R. Pagal Vyriausybės nutarimą savivaldybės buvo įpareigotos atrinkti visuomenės poreikiams vietas ir galbūt seniūnija ten kažką darė, matavo. O kas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, tai šis protokolas yra dvejais metais vėlesnis negu komisijos aktas. Jos manymu, žiūrint į UAB “Atspindys” planą, jeigu ieškinys būtų atmestas, tai lieka tokia pat teisinė registracija, kuri įregistruota Registrų centre. Ieškovės turi prašyt atstatyt savo riboženklius pagal įregistruotas ribas ir lieka teisinė registracija tokia, kokia ir buvo. Paaiškino, kad turėtų būti nuosavybės atkūrimo byla, joje gal būtų ir abrisas, ir kažkokie kiti dokumentai. Ir šiaip 1992 metais niekas nebraižė tų individualių žemės sklypų planų, ant bendro projekto tokią ištrauką tik pažymėdavo ir viskas.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. paaiškino, kad nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu. Nori papildyti, kad iš papildomai pateiktos medžiagos matyti, kad gretimas sklypas, kuris ribojasi su pirkėjo M. O. sklypu, pagal gretimybes numeriu 1-2 pažymėtas, matosi, kad yra laisva valstybinė žemė, todėl iš šių faktinių aplinkybių galima spręsti, kad nuosavybės teisės, kurios buvo atkurtos G. V., yra teisėtos, nepažeidžiant Žemės reformos įstatymo, Nuosavybės atkūrimo įstatymo ir metodikos, pagal kurią buvo rengiamas ir tvirtinamas projektas. Tas įgijėjas yra tikrai sąžiningas, nes nuosavybė atkurta nepažeidžiant imperatyvių teisės normų. Paaiškino, kad ji siūlė ieškovei O. G. susirasti matininkus, atliekančius kadastrinius matavimus, ir parengti sklypo planą, kad bent jau sužinoti ar šiame plote užtenka žemės. Mano, kad šiai bylai išspręsti, reikėtų atlikti kadastrinius matavimus tiek gretimo sklypo, o gerai būtų, kad ir gretimų sklypų – M. O. ir visų besiribuojančių sklypų, ir tada, galbūt, būtų išspręstas klausimas. Kadastriniai matavimai atliekami asmenų, kurie užsako matavimus, lėšomis, Nacionalinė žemės tarnyba nefinansuoja tokių matavimų atlikimo.
Atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro atstovas B. J. paaiškino, kad nesutinka su ieškovių ieškininiais reikalavimais, nes jie yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš esmės ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės G. V., ir kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir buvo įregistruotas pats žemės sklypas. Iš esmės naikinant Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą, būtų naikinamos ir nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurios vėliau buvo perleistos L. Č., o vėliau – M. O. Jeigu būtų panaikintas Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas, būtų pažeistos M. O. teisės, dėl kurio neįrodyta, kad jis nesąžiningas įgijėjas. Kitas ieškovių reikalavimas įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją bei Registrų centrą Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti ieškovėms nuosavybės teise priklausantį 4,50 ha žemės sklypą pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius yra absurdiškas. Tiesmukiškai žiūrint į tą reikalavimą, Registrų centrui reikia važiuoti į vietą pagal šį įpareigojimą, žiūrėti tuos riboženklius, kurių vienas yra, kito nėra ir pagal tuos riboženklius registruoti sklypą. Registrų centro veikla, funkcijos visos yra numatytos Registrų įstatyme, Registrų nuostatuose ir Kadastro įstatyme bei Kadastro nuostatuose, tai jis veikia pagal tuos nuostatus, todėl mano, kad šis įpareigojimas absoliučiai yra netinkamas ir neįgyvendinamas. Šis žemės sklypas jau buvo suformuotas 1993 metais, tačiau, kaip matyti iš bylos, nenustatyti tikslūs kadastro duomenys apie žemės sklypo ribas. Tie duomenys buvo pradėti tikslinti ir nustatinėti, tačiau nebaigti. UAB “Atspindys” turėjo vadovautis kadastro nuostatais, taisyklėmis, pagal kurias jie kaip matininkai turėjo nustatyti tas tikslias ribas pagal riboženklius, pagal abrisą, pagal kitus dokumentus ir su tuo projektu kreiptis į Utenos apskrities viršininko administraciją, kad tuos duomenis patvirtintų. Tačiau net ir tokio projekto nėra, tai reiškia, ta procedūra nėra iki galo įvykdyta ir dėl tos procedūros baigtumo nepasisakė apskrities viršininko administracija, nepriėmė jokio sprendimo ir nepriėmė jokio sprendimo Registrų centras, kad yra kažkas tai netikslu ir netinkama. Reikia kreiptis įstatymų nustatyta tvarka, pateikti dokumentus ir tada Registrų centras patikslins ir įregistruos tuos tikslius duomenis, bet šiuo atveju nesikreipiant prašoma įpareigoti, todėl tai yra netinkamas reikalavimas. Registrų centras šioje byloje yra atsakovas, tačiau visai nesimato, kad būtų skundžiamas kažkoks tai Registrų centro sprendimas. Registrų centras, vadovaudamasis įstatymu ir nuostatomis, paviešina duomenis pagal galiojančius patvirtintus dokumentus. Iš tikrųjų visi dokumentai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus – ir žemės sklypo planas, ir apskrities viršininko sprendimas, todėl Registrų centras nerevizuoja to sprendimo, o tiktai paviešina tuos dokumentus ir tuose dokumentuose esančius duomenis. Ir šiuo atveju tie duomenys buvo, kas liečia žemės sklypo vieno ir kito ribas, jie buvo paviešinti kadastro žemėlapyje ir įbraižyti, tai patvirtina spaudai, kurie sudėti ant žemės sklypo planų ir tų sprendimų, kuriais buvo įbraižytos žemės sklypo ribos į kadastro žemėlapį, šių sprendimų ieškovai neskundžia. Kaip matyti iš bylos, žemės sklypo ribos yra įbraižytos pagal preliminarių matavimų žemės sklypų planus. Kadangi preliminarių matavimų žemės sklypų planai nėra tikslūs ir jie negali būti tikslūs, todėl kokio tikslumo reikalauja ieškovai. Byloje esantis matininko pateiktas planas nėra žemės sklypo planas, nėra net ieškovės, kuri užsakė planą, parašų. Čia yra pabraižytos įvairiomis spalvomis linijos, netgi pagal Registrų centre įregistruotą kadastro žemėlapį, bet kaip galima braižyti pagal kadastro žemėlapį, kai tame žemėlapyje duomenys yra įbraižyti pagal preliminarių matavimų žemės sklypo planus. Matininkas nustato duomenis pagal riboženklius, pagal abrisus, pagal vienokius ar kitokius duomenis ir pateikia teismui matininko manymu teisingą žemės sklypo planą, bet tokio dokumento nėra ir toks dokumentas nebuvo teiktas Utenos apskrities viršininko administracijai. Mano, kad čia yra ginčas dėl žemės sklypo ribų, bet jokiu būdu nėra ginčas, kaip reikalauja ieškovės, išreikalauti iš M. O. neteisėto valdymo. O kadangi yra ginčas dėl žemės sklypo ribų ir ieškovės paprasčiausiai nepateikia elementariausio žemės sklypo plano, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus, tai, mano, kad yra irgi netinkamas dalykas. Paaiškino, kad M. O. žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas pagal apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą, kurį prašoma naikinti. Šis sprendimas buvo ir žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto registracijos juridinis pagrindas, ir kaip G. V. nuosavybės teisių įregistravimo juridinis pagrindas. Po to nuo 2006 m. lapkričio mėnesio buvo atlikta registracija L. Č. vardu, kuri įgijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau - M. O. Taip pat paaiškino, kad ieškovių žemės sklypo plano, padaryto pagal preliminarius matavimus, Registrų centras neregistruotų. Pagal tinkamą planą registruotų ribas, bet, kadangi tos ribos kirstųsi kadastro žemėlapyje, tai sprendimu atsisakytų įbraižyti į kadastro žemėlapį. Kita vertus, jeigu tą planą patvirtintų apskritis, tai būtų procedūros išbaigtos ir tas planas būtų tinkantis iš esmės. Taip pat papildomai paaiškino, kad ir vieno, ir kito žemės sklypo ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus ir sprendžiant tokią bylą bei aiškinantis neįmanoma nustatyti pažeidimų iš atsakovų pusės ar iš ieškovių pusės, nenustačius šių dviejų žemės sklypų tikslių ribų, kurios nustatomos kadastriniais matavimais. Ieškovės neišnaudojo įstatyme numatytos galimybės nustatyti jų žemės sklypo tikslias ribas, todėl, mano, kad jos turėtų atlikti kadastrinius matavimus ir tada matytųsi, kokios gi yra jų tikslios žemės sklypo ribos ir kiek joms neužtenka to ploto, o gal yra ir daugiau ploto negu 4,5 ha.
Atsakovas M. O. (M. O.) paaiškino, kad jis yra sąžiningas šios žemės įgijėjas, pirkdamas nepažeidė jokių įstatymų, prieš įformindamas, pasitikrino, kad žemė tikrai priklausė L. Č., tai buvo registrų ofise ir notaras visa tai patikrino, prieš perkant jis apžiūrėjo žemę. Jis buvo tame sklype, kai apžiūrinėjo savo žemės sklypą, buvo 4 riboženkliai - 2 betoniniai ir 2 mediniai šalia kelio. Jis netikrino ar įkasti riboženkliai atitinka žemės sklypo plano ribas, pamatė kuoliukas, vizualiai pasirodė, kad daugmaž yra teisingai, atitinka planą, jis neturėjo instrumento, kuriuo galėtų išmatuoti. Jokių abejonių dėl kuoliukų tikrumo ir sklypo, kurį pirko, atitikimo planui nebuvo. Jam asmeniškai nei ieškovės, nei dar kas nors jokių pretenzijų nepareiškė.
Atsakovo M. O. atstovė advokatė N. K. paaiškino, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir nesutinka su ieškinio reikalavimais. Pirmas reikalavimas yra pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. V. Pagal nurodytą sprendimą G. V. nuosavybėn buvo perduotas 0,48 ha žemės sklypas, esantis Ignalinos rajone, Kazitiškio seniūnijoje, Ažvinčių kaime. Bylos medžiaga patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčijamas administracinis aktas pažeidė ieškovių teises bei pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus. Ieškovės nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nurodytas 0,48 ha žemės sklypas yra atkurtas ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Bylos medžiaga ir rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė N. O. G. pati savo neteisėtais veiksmais pažeidė įstatymą, perkeldama riboženklius savo žemės sklype. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija pateikė teismui 2006 m. spalio 17 d. aktą, kad ieškovė N. O. G. pati sunaikino jai bei gretimam sklypui priklausančius riboženklius. 2010 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu liudytojai V. R. ir V. R. bei 2010 m. lapkričio 9 d. posėdžio metu liudytojas V. O. patvirtino, kad ieškovė N. O. G. prisipažino, kad sunaikino riboženklius, sutiko atstatyti riboženklius ir paprašė jos nebausti. Be to, atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovė 2010 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui susipažinti ir byloje yra Ignalinos rajono valdybos 1998 m. birželio 2 d. sprendimas Nr.159, pagal kurį nustatyta, kad šalia ieškovėms priklausančio žemės sklypo yra paplūdimys bei nustatytas papildomas teritorijos plotas. Taip pat mano, kad ieškovės praleido vieno mėnesio terminą 2006 m. gegužės 9 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimui apskųsti, nes šiuo atveju taikytinas vieno mėnesio skundo padavimo terminas, o ne 10 metų ieškinio senaties terminas, kaip teigia ieškovės savo ieškinyje. Utenos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, vykdė viešąjį administravimą, o ne ūkinę komercinę veiklą, todėl šiam sprendimui apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Utenos apskrities viršininko administracija išaiškino ieškovėms administracinio akto apskundimo tvarką, byloje pateiktas 2006 m. gruodžio 20 d. raštas, b.l. 40-41, bei 2009 m. sausio 6 d. raštas, b.l. 37-38. Apie tai, kad atsakovas M. O. įsigijo žemės sklypą, ieškovėms buvo žinoma jau 2008 m. rugpjūčio mėnesį, šį faktą patvirtina liudytoja J. O. bei pats atsakovas M. O. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovėms jau 2008 metais buvo žinoma apie ginčytiną sprendimą, o ieškinį ieškovės pateikė tik 2009 m. gegužės 25 d. Kadangi nėra pagrindo pripažinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 9 d. sprendimą neteisėtu, todėl ir kiti ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Be to, civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokiu būdu įgijėjo sąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovės neįrodė atsakovų nesąžiningumo, bylos medžiaga ir liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina tą faktą, kad atsakovas M. O. yra sąžiningas įgijėjas. Paaiškino, kad M. O. buvo nuvykęs apžiūrėti sklypo prieš sudarant sutartį 2008 m. rugpjūčio mėnesį, o sutartis buvo sudaryta gruodžio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
N. O. G. ir S. Š. ieškinys atmestinas.
Ieškovėms N. O. G. ir S. Š. nuosavybės teise priklauso 4,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės kadastrinėje vietovėje, esantis Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. birželio 16 d. išrašas (t.1, b.l. 16-18). Šis žemės sklypas 1994 metais buvo suteiktas ieškovių broliui J. K., kuris jau yra miręs, atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę, tai patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 9 d. sprendimas (t.1., b.l. 19) bei J. K. suteiktos žemės privačiam ūkiui dokumentacijos bylos medžiaga. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. birželio 16 d. išraše nurodoma, kad šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Gretimybėje su ieškovių žemės sklypu yra atsakovui M. O. nuosavybės teise priklausantis 0,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Švedriškės kadastrinėje vietovėje, taip pat esantis Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. sausio 9 d. išrašas (t.1, b.l. 54-55). Šio 0,48 ha žemės sklypo pirmas savininkas buvo atsakovas G. V., kuriam žemės sklypas buvo suteiktas Utenos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 69). Šį žemės sklypą G. V. 2006 m. lapkričio 15 d. padovanojo atsakovei L. Č., tai patvirtina įrašai nurodytame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše bei dovanojimo sutartis (t.2., b.l. 56-57), o pastaroji 2006 m. gruodžio 28 d. žemės sklypą pardavė atsakovui M. O., tai patvirtina įrašai nurodytame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše bei pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas (t.2., b.l.58-60). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. sausio 9 d. išrašas taip pat patvirtina, kad ir šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
2008 m. kovo 27 d. uždaroji akcinė bendrovė „Atspindys“ paruošė ieškovių žemės sklypo „planą teismui“, iš įrašų šiame plane seka, kad planas sudarytas pagal ieškovės S. Š. pasiūlymą, šiame plane įvairiomis spalvomis nurodytos sklypo ribos pagal Valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapį, pagal savininkės S. Š. parodymą bei registruotos žemės sklypų ribos; pagal ieškovių žemės sklypo ribas, nubraižytas pagal savininkės S. Š. parodymus, gaunasi, jog atsakovo M. O. žemės sklypas yra ieškovių žemės sklypo ribose (t.1., b.l. 52).
Ieškovių N. O. G. ir S. Š. ieškinio pirmasis reikalavimas pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.2.1 punktą negali būti tenkintinas, nes ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teisės G. V. buvo atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 reikalavimus. Nei savo paaiškinimuose bylos nagrinėjimo metu, nei ieškinio pareiškime ieškovės nepateikė jokių duomenų, kad G. V. nepriklausė šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytai asmenų kategorijai, turinčiai teises į nuosavybės atkūrimą. Nors G. V. niekada neturėjo nuosavybės teise žemės Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, galėjo pareikšti valią dėl pageidaujamo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Šio Vyriausybės nutarimo 24 straipsnis numatė, kad jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Atsakovas G. V. nepageidavo susigrąžinti žemės turėtoje vietoje, t.y. Akriemių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, todėl 2002 m. vasario ll d. Utenos apskrities viršininkas priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn G. V. pageidaujamoje vietoje (t.1, b.l. 58), 2005 m. lapkričio 18 d. 0,48 ha žemės sklypas, esantis Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, buvo paženklintas vietoje ir pastatyti riboženkliai, tai patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir abrisas (t.1., b.l. 66-67), o Utenos apskrities viršininko 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 5,00 ha žemės sklypui Akriemių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, du žemės sklypai - 0,48 ha žemės sklypas Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje, bei dar vienas 4,09 ha žemės sklypas Miškininkės kaime, Kazitiškio seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje (t.1., b.l. 69). Vieninteliu galimu pažeidimu atkuriant G. V. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir perduodant jo nuosavybėn paminėtą 0,48 ha žemės sklypą, būtų tik ta aplinkybė, jeigu šis 0,48 ha žemės sklypas jam būtų suprojektuotas ne laisvoje žemėje, kai tai reikalaujama paminėto Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 28 straipsnis. Ieškovės šioje byloje ir teigia, kad toks pažeidimas padarytas ir šis 0,48 ha žemės sklypas suprojektuotas ir perduotas G. V. nuosavybėn ne laisvoje žemėje, o ieškovėms priklausančiame 4,50 ha žemės sklype, esančiame Ažvinčių kaime, Ignalinos rajono savivaldybėje. Tačiau ieškovės nepateikė įrodymų, kad toks pažeidimas buvo padarytas. Šį, jų nuomone, padarytą pažeidimą ieškovės įrodinėja jų pateiktų 2008 m. kovo 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „Atspindys“ paruoštų ieškovių 4,50 ha žemės sklypo „planu teismui“, iš įrašų kuriame galima manyti, kad atsakovo M. O. žemės sklypas yra ieškovių žemės sklypo ribose (t.1., b.l. 52). Tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šį planą užsakė pati ieškovė S. Š. ir plane ieškovių žemės sklypo ribos nurodytos pagal ieškovės S. Š. parodymą ir rastus riboženklius. Kaip matyti iš įrašų plane, planą pasirašė tik technikas J. S. ir inžinierė A. T., šis planas nesuderintas su Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriumi, jo nepasirašė net pati užsakovė ieškovė S. Š. Šį planą pasirašęs J. S. teisme paaiškino, kad užsakovė paprašė parengti planą teismui pagal ieškovių siūlomas ribas, nors buvo pakviestas atlikti geodezinius matavimus. Liudytojas V. Ž. – uždarosios akcinės bendrovės „Atspindys“ direktorius - paaiškino, kad paminėtas planas yra informacinio pobūdžio, jokiame teisės akte nėra numatyta rengti tokius planus, plane pažymėti riboženkliai, kuriuos parodė savininkai ir pagal savininkų parodymus buvo nubraižytas planas ir paskaičiuotas plotas, ir kad plane nurodyti duomenys neturi jokios juridinės reikšmės. Nors plane pažymėti esami riboženkliai, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kita ieškovė N. O. G. savavališkai perkėlė riboženklius, šio fakto teisme neneigė ir pačios ieškovės. Ieškovė N. O. G. paaiškino, kad riboženklius ištraukė 2006 metų spalio mėnesį, nes nesutiko su jais. Byloje yra 2006 m. spalio 17 d. akto „Dėl žemės sklypo ribų patikrinimo“ nuorašas, iš kurio seka, kad Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Utenos skyriaus viršininkas V. O. ir Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai V. R. ir V. R. nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė sunaikino jai bei gretimam sklypui priklausančius riboženklius prie ežero ir jų vietas užpylė lapais, taip bandydama paslėpti riboženklių vietas, kad savininkė neslėpė tai padariusi ir buvo įpareigota atstatyti sugadintus riboženklius (t.1, b.l. 181), byloje taip pat yra ieškovės N. O. G. 2006 m. spalio 17 d. paaiškinimo nuorašas, iš kurio seka, kad ji supažindinta su žemės sklypo ribomis ir įsipareigoja atstatyti riboženklius (t. 2, b.l. 54). Šios komisijos nariai liudytojai V. R., V. R. ir V. O. teisme taip pat patvirtino, kad akte nurodytos aplinkybės yra teisingos. Todėl esant tokiai situacijai, teismas šį uždarosios akcinės bendrovės „Atspindys“ paruoštą bei ieškovių pateiktą „planą teismui“ vertina kritiškai ir plane nurodytus duomenis, kad atsakovo M. O. žemės sklypas yra ieškovių žemės sklypo ribose, nelaiko atitinkančiais tikrovės. Be to, kaip jau nurodyta, šis atsakovo M. O. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Registrų centro spaudas ant šio žemės sklypo plano patvirtina, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (t.1, b.l. 68), kas patvirtina, jog šis sklypas nėra suformuotas atsakovių žemės sklype, nes esant tokiai situacijai, šis planas nebūtų pažymėtas kadastro žemėlapyje, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 17 straipsnio 4 dalimi, prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo turto ribas, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų ir tai nustačius, vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsniu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas mano, kad vieninteliu tinkamu įrodymu, galinčiu patvirtinti ieškovių išdėstytas aplinkybes, galėtų būti tik ieškovių žemės sklypo ir, esant reikalui, atsakovo M. O. žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai, nes kaip nurodyta aukščiau, abu šie sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 2000 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2 straipsniu, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 straipsniu, tokie matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant, vadovaujantis šiomis nuostatomis, darant šiuos matavimus atliekama visa eilė veiksmų, analizuojami dokumentai, kas leidžia nustatyti tikslius žemės sklypo kadastro duomenis. Atlikti tokius matavimus bylos nagrinėjimo metu ieškovėms siūlė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, apie jų atlikimo reikalingumą kalbėjo ir Valstybės įmonės Registrų centro atstovas, tačiau ieškovės tokių matavimų neatliko. Teismas taip pat mano, jog nieks netrukdė ieškovėms iki šio ieškinio pateikimo arba bylos nagrinėjimo metu pirmiau patikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir, radus netikslumus, paruošti patikslintą savo žemės sklypo planą, jį įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti (pakeisti duomenis) Nekilnojamojo turto kadastre ir tik paskui spręsti, ar iš tikro atsakovo M. O. žemės sklypas yra suformuotas ieškovių žemės sklype. Todėl teismas netenkina šio pirmojo ieškinio reikalavimo, konstatuodamas, jog ieškovėms neįrodžius, kad atsakovo M. O. žemės sklypas yra suformuotas ieškovių žemės sklype, nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje G. V.“ 1.2.1 punktą. Kadangi teismas netenkina šio reikalavimo dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl laiko netikslingu analizuoti, ar ieškovės, teikdamos šį reikalavimą, nepažeidė ieškinio senaties terminų.
Utenos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo juridinis pagrindas įregistruoti atsakovui G. V. priklausiusį paminėtą 0,48 ha žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 54-55). Kadangi šis Utenos apskrities administracijos sprendimas ieškovių nenuginčytas, todėl G. V. laikomas teisėtu šio sklypo savininku (buvusiu), nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas netenkina antrojo N. O. G. ir S. Š. ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia G. V. ir L. Č. 2006 m. lapkričio 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią G. V. padovanojo šį 0,48 ha žemės sklypą atsakovei L. Č., nes šis ieškinio reikalavimas, kaip ir visi kiti, yra išvestinis iš pirmojo ir grindžiamas tik tuo, kad G. V. žemės sklypą buvo įgijęs neteisėtai. Jokių įrodymų, leidžiančių laikyti šią dovanojimo sutartį niekine arba pripažinti negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnis) ieškovės nepateikė.
Teismas netenkina ir kitų trijų tarpusavyje susijusių ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia L. Č. ir M. O. 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. Č. pardavė šį 0,48 ha žemės sklypą dabartiniam savininkui atsakovui M. O., panaikinti šio 0,48 ha žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto kadastre bei registre, išreikalauti iš atsakovo M. O. neteisėto valdymo 0,48 ha žemės sklypą ir perduoti jį valdyti nuosavybės teisėmis ieškovėms N.O. G. bei S. Š. Dovanojimo sutartis, pagal kurią L. Č. įsigijo žemės sklypą, nenuginčyta, L. Č. buvo teisėta sklypo savininkė, o savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą arba jo dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2 dalis). Nors ieškinyje nurodoma, kad M. O., įsigydamas šį sklypą, elgėsi nesąžiningai ir neatitinka sąžiningo asmens kriterijų ir tuo pagrindu prašoma pripažinti šią sutartį negaliojančia bei perduoti sklypą ieškovėms, bylos nagrinėjimo metu šio atsakovo nesąžiningumas, įsigyjant žemės sklypą, įrodytas nebuvo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsniu, iš svetimo neteisėto valdymo daiktą turi teisę išreikalauti savininkas, o vadovaujantis civilinio kodekso 4.96 straipsniu, kuriuo ieškovės grindžia šiuos reikalavimus, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Iš šių civilinio kodekso straipsnių turinio seka, kad tokį reikalavimą gali pareikšti tiktai daikto (žemės sklypo) savininkas, tačiau ieškovės niekada nebuvo 0,48 ha žemės sklypo, priklausančio M. O., savininkėmis, todėl jos iš viso negali reikšti tokio reikalavimo. Todėl teismas nemato būtinumo plačiau analizuoti atsakovo M. O. sąžiningumo įsigyjant šį žemės sklypą, teismas tik nurodo, kad vadovaujantis civilinio kodekso 4.97 straipsnio 1 dalimi, nesąžiningu valdytoju laikomas asmuo, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas. Šiuo atveju, atsakovas M. O. įgijo paminėtą žemės sklypą iš jo teisėto savininko, sklypas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, prieš įsigydamas šį sklypą, M. O. jį apžiūrėjo vietoje, todėl jokių duomenų, leidžiančių manyti apie jo kaip įgijėjo nesąžiningumą, nėra. Dėl šių priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia šio sklypo dovanojimo sutartį bei išreikalauti žemės sklypą iš atsakovo M. O. ir perduoti jį ieškovėms. Negali būti tenkinamas ir ieškovių reikalavimas panaikinti šio žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto kadastre bei registre, nes jokių įrodymų, kad jis įregistruotas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, nėra. Be to, nei Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nėra tokios sąvokos kaip registracijos panaikinimas, nurodytų nuostatų 35 straipsnyje yra numatyta galimybė išregistruoti daiktinės teises, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Tačiau tokių aplinkybių ieškovės nenurodė ir neįrodinėjo.
Negali būti tenkintinas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti ieškovėms N. O. G. bei S. Š. nuosavybės teise priklausantį 4,50 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius iki šiol žyminčius žemės sklypo ribas. Visų pirmą, šis ieškovių žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl reikalavimas dar kartą jį formuoti ir registruoti yra nepagrįstas ir netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 12 straipsnio 5 punktu, gali būti registruojami nekilnojamojo daikto pakitimai (dydžio, paskirties ir pan.), todėl ieškinio reikalavimas įregistruoti ieškovių žemės sklypą pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius, iki šiol žyminčius sklypo ribas, gali būti vertinamas kaip prašymas įregistruoti pakitimus. Reikalavimas iš naujo formuoti žemės sklypo ribas pagal suformavimo metu pastatytus riboženklius yra visiškai nesuprantamas, nes, kaip jau nurodyta, šis sklypas 1993 m. gruodžio 9 d. buvo suteiktas ieškovių broliui J. K. (t.1., b.l. 19), prieš tai 1992 m. kovo 15 d. žemės sklypas buvo apžiūrėtas ir paženklintas, tai patvirtina ieškovių pateiktas Žemės sklypo ribų parodymo ir jo vietoje paženklinimo aktas (t.1., b.l. 29), todėl akivaizdu, kad šis žemės sklypas ir yra įregistruotas pagal suformavimo metu pastatytus riboženklius, Registrų centro spaudas ant J. K. žemės sklypo plano patvirtina, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (t.1, b.l. 34). Kitokie šio ieškovių sklypo arba jo ribų pakitimai galėtų būti įregistruoti tik atlikus sklypo kadastrinius matavimus, apie ką jau nurodyta aukščiau, ir atlikus kadastrinius matavimus, pačios ieškovės norminių aktų nustatyta tvarka gali paruošti patikslintą savo žemės sklypo planą ir jį įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti (pakeisti duomenis) Nekilnojamojo turto kadastre.
Dėl šių aplinkybių negali būti tenkinamas ir ieškovių reikalavimas įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrą Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įregistruoti šį ieškovėms priklausantį 4,50 ha žemės sklypą pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius iki šiol žyminčius žemės sklypo ribas, nes kaip nurodyta, sklypas ir yra įregistruotas pagal jo suformavimo metu pastatytus riboženklius. Teismas taip pat laiko šį reikalavimą pertekliniu, nes valstybės įmonė Registrų centras yra kadastro tvarkytoja ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9 straipsniu, šio centro funkcija ir yra priimti ir registruoti prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, todėl jokio teismo įpareigojimo tai daryti nereikia. Kaip jau nurodyta, pačios ieškovės gali su tokiu prašymu kreiptis į kadastro tvarkytoją, o registro tvarkytojui atsisakius tai daryti, toks sprendimas gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nr. I-1539 30 straipsnis). Todėl teismas, įvertinęs visus įrodymus ir atmesdamas N. O. G. ir S. Š. ieškinį, kartu konstatuoja, kad ieškovės dar neišnaudojo galimybių išspręsti šį klausimą ne teismo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas M. O. už advokato pagalbą turėjo 1400,00 Lt išlaidų (t.2., b.l.181, t.3., b.l. 20). Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, iš ieškovių N. O. G. ir S. Š. lygiomis dalimis atsakovo M. O. naudai priteisiamos visos šios išlaidos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, o byla yra sudėtinga ir buvo nagrinėjama ilgą laiką.
Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, iš ieškovių N. O. G. ir S. Š. į valstybės biudžetą išieškotini 216,00 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, areštas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, valdyti ir naudotis - vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalimi, paliekamos iki šio sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. O. G. ir S. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti Iš N. O. G. ir S. Š. lygiomis dalimis M. O. naudai jo turėtas 1400,00 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš N. O. G. ir S. Š. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 216,00 Lt (du šimtus šešiolika litų 00 ct) pašto išlaidų.
Šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemones – M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Švedriškės k.v., esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Ažvinčių kaime, areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, valdyti ir naudotis, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.