Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017 m. gegužės 18 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo niekur nedirbęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2006-10-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.; 2) 2013-06-05 to paties teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams; šią bausmę atlikęs 2014-10-01;

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 16.43 val., viešoje vietoje – kultūros ir poilsio parke (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis ir rankomis V. M. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame petyje ir dešinėje plaštakoje, akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, muštines žaizdas nosies nugarėlėje, nosies kairėje pusėje, dešiniame antakyje ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinio smilkinio, dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų žievės ir plaučių pabrinkimu, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos V. M. mirė, taip tyčia nužudė V. M..

2) po to, apie 17.12 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, vartodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas kumščiais bei spirdamas į maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įskėlė priekinį stiklą 584,16 eurų vertės, priekinį dešinės pusės posūkio žibintą 30,27 eurų vertės, taip tyčia sugadino svetimą – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 614,43 euro vertės turtą, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Dėl V. M. nužudymo

Nukentėjusioji R. M. atpažino nužudytą savo vyrą V. M. (1 t., 32 – 34 b.l.).

Pažyma iš Bendrojo pagalbos centro ir įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad pranešimas apie įvykį gautas 2016-09-29 16.35 val. (1 t., 112 – 117 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvada įrodo, kad V. M. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje, nosies kairėje pusėje, dešiniame antakyje ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvomis kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio, dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujosruvomis po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu išsiliejusiu krauju (125 g), galvos smegenų žievės ir plaučių pabrinkimu. Jis mirė dėl galvos sužalojimų visumos. Sužalojimai V. M. galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais bei spardant, ne mažiau 10 trauminių poveikių. V. M. nustatyti nosies nugarėlės ir dešinio antakio srities sužalojimai yra muštiniai, jie nepadaryti šuns dantimis. Po patirtų sužalojimų jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šauktis pagalbos. ir pan.) ir jausti fizinį skausmą tol, kol dėl kraujavimo po galvos smegenų dangalais išsivystė galvos smegenų suspaudimo reiškiniai ir jis neteko sąmonės. Jo lavono kraujyje rasta 2,50 promilės, šlapime – 2,62 promilės etilo alkoholio (2 t., 72 – 74 b.l.).

Teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad : 1) ant R. Z. avalynės, striukės, kelnių yra rastas V. M. kraujas su 99,9999999999999996 % tikimybe; 2) ant R. Z. avalynės rastas žmogaus – V. M. – plaukas, kurio DNR profilis atitinka 99,9999999999999996 % tikimybe; 3) R. Z. rankų nuoplovose rastas žmogaus kraujas, kuriame nustatytas mišrus DNR profilis. Jame išskirtas dominuojantis V. M. DNR profilis ir R. Z. DNR priemaiša. Tikimybė, kad mišrų DNR profilį sudaro V. M. ir R. Z. DNR profiliai yra 1874 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro R. Z. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profilis; 4) nukentėjusiojo V. M. šuns, R. Z. šuns biologinių seilių ėminiuose žmogaus kraujo nerasta (2 t., 81 – 94 b.l.).

Teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad V. M. nosies nugarėlės ir dešinio antakio srities sužalojimai yra muštiniai, padaryti buku daiktu, kurio nustatyti nėra galimybės. Šie sužalojimai nepadaryti šuns dantimis. Vertinant sužalojimų požymius, neatmesta galimybė, kad nosies nugarėlės sužalojimas padarytas suduodant smūgį kumščiu, o sužalojimas dešinio antakio srityje – spiriant (2 t., 102 – 107 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. Z. padaryti odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, smakro kairėje, dešiniame petyje, dešiniame kelyje, muštinė žaizda dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos pirštuose. Odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešiniame petyje, dešiniame kelyje padaryti kietais bukais paviršiais, galimai kontaktuojant su asfalto paviršiumi, 6 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas smakro kairėje padarytas kietu buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos pirštuose padaryta kietu buku daiktu (paviršiumi), pagal lokalizaciją, tikėtina, galėjo būti padaryta suduodant smūgius šios plaštakos kumščiu. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje padarytos kietais bukais daiktais (paviršiais), 8 trauminiais poveikiais, galimai tiek muštynių metu, tiek priešinantis pareigūnams. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kelias paras, galimai neužilgo vienas po kito. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 111 – 112 b.l.).

Iš 2016-09-29 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad tądien 18.45 val. R. Z. alkotesteriu nustatytas 1,32 promilių girtumas. Čia fiksuota, kad psichiatro konsultacijos metu jis pripažino, jog nužudė žmogų, motyvų neaiškino (3 t., 80 – 81 b.l.).

Virš paminėtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad V. M. nužudė R. Z., suduodamas jam smūgius rankomis bei kojomis ir padarydamas sužalojimus galvoje, kurie lėmė jo mirtį įvykio vietoje. R. Z. liudytojas E. S. matė įvykio vietoje, atkreipė dėmesį į jo iškruvintą striukę. Liudytojas A. B. iš karto po įvykio matė kruvinas jo rankas. Tyrimo metu ant R. Z. įvykio metu dėvėtų rūbų bei batų buvo rasta nužudytojo V. M. kraujo ir plaukas. Šie duomenys sutampa, prieštaravimų ar abejonių dėl jų nėra.

Ekspertai nustatė, kad R. Z. šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, veiksmų ir jų valdyti. Specialistų vertinimu, dėl jam nustatyto susirgimo R. Z. negalėjo dalyvauti procese kaip pilnavertis proceso dalyvis. Todėl, jo tyrimo metu duoti parodymai negali būti laikomi įrodymais, nes jie neatitinka įrodymams keliamo leistinumo kriterijaus – parodymai nėra teisėti. Eliminavus baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens parodymus, byloje nėra jokių kitų duomenų nustatyti, dėl ko tarp R. Z. ir V. M. kilo konfliktas, pasibaigęs pastarojo mirtimi, ar iš viso tarp jų buvo koks nors konfliktas. Apie tai galima tik spėlioti, daryti įvairias prielaidas. O visos prielaidos, kurių negalima paneigti byloje surinktais įrodymais, turi būti vertinamas nusikalstamą veiką padariusio asmens naudai. Nors ši veika padaryta viešoje vietoje, tačiau pagal E. S. parodymus, jam dviračiu privažiavus prie sumušto V. M., prie jo kitų žmonių nebuvo. Todėl, kolegija pripažįsta, kad nenustačius tikslios konflikto tarp R. Z. ir V. M. priežasties negalima pripažinti, kad R. Z. šią veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Esant tokioms aplinkybėms, jo veika perkvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo

Liudytojas A. B. parodė, kad 2016-09-29 dirbo autobusu, važiuojančiu (duomenys neskelbtini) maršrutu. Stotelėje (duomenys neskelbtini) g. apsisuko, nestovėjo, iš karto važiavo toliau. Priekyje pamatė R. Z., stotelėje dar buvo gal 3 žmonės. Sustojo, R. Z. buvo su koviniu šuniu be antsnukio. Jis norėjo važiuoti, rėkė, kad atidarytų duris, keikėsi, jam parodė, kad su šuniu neįleis. Po to R. Z. kumščiu trenkė 2 kartus į priekinį autobuso stiklą, kuris sutrūko, spyrė į autobuso šoną, suskaldydamas posūkio stikliuką. Jis paskambino 112. Po to, R. Z. (duomenys neskelbtini) g. nuėjo link mokyklos. Jo rankų krumpliai buvo kruvini, į autobuso stiklą trenkdamas jis taip susižaloti negalėjo, nes į langą trenkė su kumščio minkštąja dalimi. Daugiau kraujo ant jo nematė. Jis pasirodė neadekvatus, buvo lyg pavėpęs. Nešėsi buteliuką, panašų į Fantos 0,5 l talpos, su raudonu skysčiu jame.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2016-09-29 vakare su kolega J. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje dalyvavo sulaikant R. Z.. Buvo dar vienas policijos ekipažas. R. Z. buvo kruvinomis rankomis, su kovinių veislių šunimi. Jis prašė nieko nedaryti šuniui, pats vengė sulaikymo, muistėsi, todėl buvo parverstas ant šaligatvio. Jam buvo uždėti antrankiai. Sulaikymo metu jam buvo nubrozdintas veidas. Vežamas į policijos komisariatą jis kažką neaiškiai ir nekonkrečiai pasakojo. Apie parke nužudytą vyrą, kiek pamena, sužinojo vėliau, paties įvykio nematė.

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas M. G..

Iš apžiūros protokolo matyti, kad autobuso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas ir priekinis dešinės pusės posūkio signalas yra įskilę (3 t., 4 – 7 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos įrodo, kad įvykio metu įskeltas autobuso „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., priekinis stiklas 584,16 eurų vertės ir priekinis dešinės pusės posūkio žibintas 30,27 eurų vertės. Sugadinto turto vertė 614, 43 eurų, detalių pakeitimas 120 eurų. Reiškia civilinį ieškinį 734,43 eurų sumai (3 t., 126 – 128, 131 b.l.).

Liudytojo A. B., iš karto po įvykio R. Z. sulaikiusių policijos pareigūnų parodymais, rašytiniais įrodymais apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusui padarytus sugadinimus ir jų vertę pilnai įrodyta, kad šias veikas taip pat padarė R. Z., t. y. spirdamas koja ir įskeldamas maršrutinio autobuso posūkio stikliuką bei suduodamas kumščiu į priekinį stiklą ir jį suskaldydamas, jis sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą, padarydamas bendrovei 614,43 euro turtinę žalą. Ši jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.

Svetimą turtą R. Z. sugadino viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, braudamasis į autobusą jis vartojo necenzūrinius žodžius. Taip jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Ši jo veika perkvalifikuojama iš BK 284 str. 1 d. pagal BK 284 str. (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-01-01), nes naujai įsigaliojęs įstatymas, panaikinęs dalies šios veikos nusikalstamumą, turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.).

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016-09-29) R. Z. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. Z. serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (2 t., 142 – 147 b. l.). Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė teismo psichiatrė J. Didžiokienė patvirtino ekspertizės akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis R. Z. rekomenduotas įvertinus jo susirgimo pobūdį bei padarytų veikų sunkumą.

Šie duomenys leidžia pripažinti, kad R. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina specialistų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai : nukentėjusioji R. M. prašo priteisti jai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 64120,80 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 734,43 eurus turtinei žalai atlyginti. Šie ieškiniai paliekami nenagrinėtais, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. tuomet, kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu.

Šioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas R. Z. padarė būdamas nepakaltinamas, pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, todėl šioje byloje priteisti iš jo žalos atlyginimą, kaip to prašo nukentėjusioji ir civilinis ieškovas, nėra teisinio pagrindo. Pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 307, 403 str., kolegija

nutaria:

Pripažinti, kad R. Z., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 284 str. (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

Iki šios nutarties įsiteisėjimo laikyti jį (duomenys neskelbtini).

R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus šiai nutarčiai įsiteisėjus : Panevėžio AVPK saugomus V. M. rūbus – perduoti R. M.; R. Z. rūbus – perduoti R. Z. arba I. N.; kitus daiktus bei lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.