Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Svetlanai Čumačenko,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, lietuvis, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB "K." suvirintojo pareigose, teistas:

2. 2018-12-05 Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2017-11-17 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-01, 8 val. 50 min., iki 2017-02-02, 13 val. 23 min. (2 paras), nuo 2017-07-31, 10 val. 20 min., iki 2017-08-01, 16 val. (2 paras), nuo 2017-09-18 iki 2017-11-17.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dvi nusikalstamos veikos), 163 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas atsakingas už mažametės dukters R. V., gim. 2005 m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad R. V. būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo dukrą R. V., t. y. laikotarpiu nuo 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, sistemingai provokuodamas konfliktus ir dukros akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės L. V. atžvilgiu, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą dukrai; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant dukros ir ją baugindamas, nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas dukrai ilsėtis, pažeisdamas jos teisę į poilsį, padarė R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis.

Be to, R. V. laikotarpiu nuo 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą mažametės R. V. atžvilgiu, t. y. būdamas apsvaigęs dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, būdamas mažametės R. V., gim. 2005 m., tėvu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydamas dukrą - necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant jos bei jos brolio ir motinos ir juos baugindamas, nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas dukrai ilsėtis, pažeisdamas jos teisę į poilsį, susargdino savo šeimos narį - nukentėjusiąją R. V., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lengvos depresijos epizodu, nepatikslintu kaip atsirandančiu postnataliniu periodu (F32.00).

R. V., būdamas atsakingas už mažamečio sūnaus M. V., gim. 2009 m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sūnui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad M. V. būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo sūnų M. V., t. y. laikotarpiu nuo 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, sistemingai provokuodamas konfliktus ir sūnaus akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės L. V. atžvilgiu, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą sūnui; nuolat smurtaudamas prieš sūnų M. V. - suduodavo per užpakalį ranka, diržu, sugriebdavo už peties, 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, virtuvėje, kai sūnus prašė valgyti, pastumdamas jį į radiatorių, dėl ko šis susižalojo nugarą, patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant sūnaus ir jį baugindamas, nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas sūnui ilsėtis, pažeisdamas jo teisę į poilsį, padarė M. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis.

Be to, R. V. laikotarpiu nuo 2014 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamas psichologinį ir fizinį smurtą mažamečio M. V. atžvilgiu, t. y. būdamas apsvaigęs dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaikų teises, būdamas mažamečio M. V., gim. 2009 m., tėvu, piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždydamas sūnų - suduodavo per užpakalį ranka, diržu, sugriebdavo už peties, 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, virtuvėje, kai sūnus prašė valgyti, pastumdamas jį į radiatorių, dėl ko šis susižalojo nugarą, patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą; necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant jo bei jo sesers ir motinos ir juos baugindamas, nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas sūnui ilsėtis, pažeisdamas jo teisę į poilsį, susargdino savo šeimos narį – nukentėjusįjį M. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kitais emocijų sutrikimais vaikystėje (F93.8).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. pripažino savo kaltę iš dalies ir teisme apklausiamas parodė, kad dažniausiai su buvusia sutuoktine namuose vykdavo skandalai, nes ji pradėdavo kabinėtis, o kaltinamajam trūkdavo kantrybės ir susivaldymo. Prašydavo jos, kad nešauktų, nerėktų, nes ir vaikai šalia, bet ji specialiai taip darydavo, išprovokuodavo, kad prieš ją smurtautų. Visi ginčai vykdavo matant vaikams. Vaikams tai kenkė. Kai planavo šeimą, tai negalvojo, kad bus tokių dalykų. Atsigerdavo alaus. Nuo 2014-2017 m. prasidėjo stresai, žmona darydavo tuos skandalus namuose, nuolatos jį įžeidinėjo, todėl kaltinamasis pradėjo daugiau vartoti alkoholio. Išgėręs alkoholio stengėsi būti ramus ir dažnai vengė pareiti į namus. Stengėsi grįžti namo, kai suguls vaikai, kad jie nematytų. Tris kartus yra baustas už tėvų valdžios pažeidimą, tai visa ši byla iš to pačio. Atvejis dėl sūnaus sužalojimo į radiatorių buvo taip, kad namie apie 22 val. gurkšnojo alų, vaikai to nematė, viską jau buvo susitvarkęs, buvo pavargęs, prisėdo ir užmigo. Vaikas (sūnus)priėjęs žadino jį, tai jis tik patraukė ranką ir sūnus neišsilaikė - kaip stovėjo, taip atsisėdo. O kaip yra radiatoriaus kraniukas, tai į jį sūnus nugara ir atsirėmė. Kitą dieną vaikas žaizdą nusilupo. Ir tą dieną įvyko pirmas skandalas, kai jį blaivų išvežė policija, kai dėl nieko prasidėjo skandalas ir jį suėmę, jis tada žmoną pasiuntė ant keturių raidžių, nes neišlaikė nervai.

Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė kaltinamojo R. V. parodymus, kur jis paaiškino, kad visą finansinę naštą nešė jis vienas, žmona (L. V.) pinigais nesidalindavo, nežinodavo kartais, kiek uždirba, pajamos ir darbas nestabilus, ne visada turėdavo darbo, ne visada uždirbdavo, reikėdavo ieškoti darbo. Dirbo daugiau kaip 10 metų, galbūt 12-14 metų, UAB "K ", dirbdavo po 12-18 valandų, visą naštą nešė jis (paskola, internetas, televizija, telefono sąskaitos). Kartais ji dirbdavo siuvykloje, bet net minimumo neuždirbdavo, tai būdavo, kad jis uždirbdavo 2 600 litų, o ji tik 200 litų. Buvo sausio 30, ar 31 diena, prabudo anksti, gal buvo 2-3 valanda nakties, jautėsi prastai, nes vakare buvo išgėręs alaus, pataisė sveikatą. Nebuvo visiškai girtas, prabudo žmona, pamatė, kad vartojo alkoholio, pradėjo prie jo kabinėtis, jis jai nesakė nieko. Jis išėjo iš kambario nenorėdamas konfliktuoti su žmona, nes jam reikėjo ruoštis į darbą, norėjo papusryčiauti ir susidėti sau maistą į darbą, žmona vėl kabinėjosi prie jo, grasino, kad įrašys ir perduos įrašą jo darbovietės meistrams, viršininkams, nes jau ne vieną kartą yra skambinusi, tie grasinimai jam nepatinka, jis nemėgsta, kai tokius dalykus daro. Tuo metu, kai buvo virtuvėje, jis pirmą kartą jai sugriebė už rankų, norėdamas atimti telefoną, ji dirbtinai pradėjo rėkti, lyg būtų sugalvojusi tai iš anksto, jis suprato, kad taip norima specialiai sukelti skandalą. Tuo metu ji pasitraukė, vėliau vėl sugrįžo, stovėjo iš kairės pusės ir toliau prie jo kabinėjosi, vėl priekaištai, visokie įžeidinėjimai, grasinimai. Jam kilo didelis stresas, negalėjo kentėti, nes buvo naudojama prievarta prieš jį, ėmė kažkokias lėkštes iš spintelės, negalėjo jų išlaikyti, trenkė į žemę, tą triukšmą išgirdęs mažasis vaikas M. V. atėjo į virtuvę, pradėjo kartu su žmona reikšti savo priekaištus, suprato, kad mažam vaikui neverta kištis į suaugusiųjų ginčą, jis jį per galvą patapšnojo, kad pasitrauktų į šoną, tai nebuvo smurtas ar trenksmas, tiesiog norėjo, kad vaikas nesikištų. Žmona patraukė vaiką ir nuvedė į kambarį, grįžusi pradėjo jį filmuoti. Tada jis, neapsikentęs, ėmė vytis ją iki koridoriaus, tuo metu ji rėkė "dirbtiniu" balsu. Prie lauko durų pagriebė iš jos rankų telefoną ir trenkė jį į žemę, išėjusi mergaitė iš vaikų kambario pamatė sudaužytą telefoną. Jis paskui žmoną į kambarį nesekė ir kambaryje jos nemušė. Kai susirinko kaimynai, griebė už padarytų sumuštinių ir pabėgo iš namų. Į darbą negalėjo eiti, nes negalėjo galvoti apie darbą, buvo didžiulis stresas, paskambinęs meistrui pasakė nebūsiantis darbe, įvykis baigėsi, kitą dieną jį rūsyje surado policija. Pradėjo dažniau vartoti alkoholį, nes pykosi su žmona. Visada stengėsi numalšinti konfliktines situacijas. Randas ant vaiko nugaros yra 3-4 metų senumo, kuris atsirado jam atsitrenkus į radiatoriaus kraniuką. Jis stengėsi vaikų nemušti, bandydavo sutarti su jais, anksčiau tekdavo juos sudrausminti tokiu būdu, kaip mušimas, nes jie neklausydavo, o žmona tuo naudojosi, nes kuomet vaikai neklausydavo, ji kviesdavo jį vaikus drausminti ir padarė "baubą" iš jo. Po Kėdainių įvykių, kai vaikus įmetė į šulinį, jis nuo to laiko net nėjo prie vaikų, nemušė, nors žmona prašydavo juos drausminti, manė, kad ji pati turi su jais susitarti. Nemano, kad vaikams dabar ramu, nes žmona pati prie vaikų kabinėjasi. Pati mergaitė spardė sienas iš pykčio, sudaužė veidrodį koridoriuje, nes mama išvesdavo iš kantrybės. Buvo dvylika valandų nakties, kai vaikams laikas miegoti, jis norėjo išskirti motiną, nuvesti į virtuvę, o vaiką į kambarį, kad jie nesipyktų. Vaikai gavo galimybę pasisakyti apie jį, bet nepasisakė apie mamą. Išgėręs jis būna ramus, dažniausiai eina miegoti, nebent jeigu pradeda kabinėtis, tai išveda iš kantrybės. Mano, kad turi problemų su alkoholiu, todėl ėjo gydytis į anoniminių alkoholikų klubą. Bandė negerti, neidavo į parduotuvę, iš žmonos pusės nebuvo paramos. Kreipėsi į psichiatrą, psichologą poliklinikoje, psichologas patarė kartu dalyvauti su žmona, sprendžiant tas problemas, nes yra ir jos įtaka, pastoviai jaučia paniekinimą, pažeminimą iš jos, negali normaliai jaustis namuose, yra pastoviai terorizuojamas. Jis mokė žmoną, kaip reikia tvarkytis, skalbdavo, plaudavo, valgyti gamindavo, vesdavo vaikus į darželį. Kartu gyvena nuo 2003 m., konfliktai prasidėjo po krizės, kai pradėjo trūkti pinigų, jam vienam reikėjo išlaikyti šeimą. 2008 metais pastebėjo pirmuosius požymius, kad žmonai "negerai su smegenimis". Nenorėjo imtis jokių smurtinių veiksmų, ji pati provokuodavo. Nemušė nei vaiko, nei žmonos, prisipažįsta, kad sudaužė jos telefoną. Kai buvo vaiko apklausa, nepastebėjo, kad būtu sumuštas. Žmona sūnaus nelaikė, čia yra visiškai išgalvota. Davė sūnui per galvą, kad pasitrauktų, jis nesitraukė. Žmonos virtuvėje nemušė. Ji dažnai miegodavo iki 12 val. dienos, ypatingai jeigu savaitgalis, net negamindavo valgyti, namuose būdavo netvarka. Neturi alkotesterio, nežino ar buvo girtas, savijauta buvo prasta, taisė sveikatą. Vaiko nesiuntinėjo, stengėsi necenzūrinių žodžių prie vaikų nevartoti. (1t., b.l. 83-85). 2018-05-04 apklaustas R. V. parodė, kad iki 2017 m. vasario gyveno su žmona ir vaikais, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko kartu su jais negyvena, nes yra teisėsaugos draudimas jam ten lankytis ir su jais bendrauti. Neneigia, kad nurodytu įtarime laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. vartodavo alkoholį. Tačiau išgėręs namuose elgdavosi ramiai, konfliktų neieškodavo, arba žiūrėdavo televizorių, arba miegodavo. Žmona pati, norėdama norėdama išprovokuoti konfliktą, jį žadindavo, įkyriai zyzdavo. Žmona jį vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, grasindavo iškviesti policiją, sakydavo, kad apnuodys, yra grasinusi ir peiliais. Su vaikais stengdavosi visada kuo ramiau susitarti. Jam pačiam tekdavo raminti žmoną, kad ją atskirti nuo vaikų, kad ji jų nepultų, ji agresyviai užsipuldavo vaikus. Stipriai su žmona konfliktuodavo maždaug kartą per mėnesį, bet smurto prieš ją nenaudojo. Ji pati lėkdavo į laiptinę ir rėkdavo, nors jai nieko nedarydavo. 2015 m. ir 2016 m. yra baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą ar netinkamą panaudojimą vaikų atžvilgiu. Vienas iš šių baustumų yra už tai, kad M. V. susižalojo į radiatorių nugarą. Tuomet jis miegojo, o vaikas jį žadino, buvo suėmęs už rankos, o jis traukė stipriau ranką ir M., neišlaikęs lygsvaros, griuvo atbulas susižalodamas nugarą į radiatorių. Nakties metu pats niekada netriukšmavo, nebent jo žmona pradėdavo provokuoti konfliktui. Vaikų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo nei būdamas blaivus, nei apsvaigęs nuo alkoholio. Niekada savo iniciatyva netrukdė vaikams miegoti naktimis, ilsėtis. Šiuo metu tarp jo su žmona vyksta skyrybų procesas, gal būt dėl to ji bando apkaltinti jį, kad susikurtų palankesnė situacija ištuokos byloje, kad kaltu dėl šeimos iširimo būtų pripažintas jis. (2t., b.l. 109-111).

Papildomai kaltinamasis R. V. nurodė, kad mato savo kaltę tik dėl alkoholio vartojimo, bet tai kaip aplaidumas turėjo kokį tai poveikį vaikams ir kad jis demonstruotų fizinį, psichologinį smurtą, tai to nebuvo nuolatos. Jeigu reikalauja tvarkos, tai nemano, kad tai fizinis smurtas. Kartais reikėdavo pakelti toną. Vaikai girdėdavo pakeltą toną. Ekspertizės neskaitęs, bet mano, kad ne jis darė tą neigiamą įtaką vaikams, nes žmonos daugiau rėkimų buvo.

Motyvuojamoji dalis

5. (...............).

1. R. V. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau šiuo (ekspertizės atlikimo) metu apie smurtinį tėčio elgesį R. V. nekalba dėl savo būsenos, jai būdingų individualių psichologinių savybių, bei santykių su tėvais ypatumų. Atsižvelgus į tai, papildoma R. V. apklausa nėra rekomenduojama.

5. (...............).

Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles", R. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą Nr. 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio R. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1t., b.l. 138-144)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr.tyrėjos E. Š. 2019-05-16 tarnybiniu pranešimu Dėl registruotų įvykių nustatyta, jog patikrinus Policijos registruojamų įvykių registrą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2019-05-16, adresu (duomenys neskelbtini), registruoti viso 8 įvykiai: 1. 2012-11-02 kaimynų pranešimas dėl konflikto, triukšmo minėtame bute, vaikų riksmo; 2. 2013-10-05 L. V. pranešimas, kad į namus grįžęs girtas vyras triukšmauja matant vaikams, pranešėja laukia lauke - išaiškinta vietoje; 3. 2015-08-09 pranešėjas mato pro langą bute besimušančius vyrą ir moterį, šaukia, rėkia, keikiasi, namuose yra mažamečių vaikų, smurtą tame bute mato dažnai - R. V. nubaustas pagal LR ATPK 181str. 1d.; 4. 2015-08-10 pranešimas iš Sveikatos priežiūros įstaigos apie tai, jog L. V. sumušė jos vyras R. V., kreipėsi į KKL apie 17:49 L. V., peties ir žąsto sumušimai; 5. 2016-09-27 pranešimas, kad kieme vaikšto neprižiūrėtas vaikas - vaikas rastas namuose, motina blaivi, vaikas ir butas tvarkingi; 6. 2017-01-31 kaimynės pranešimas, kad tėvas R. V. muša du nepilnamečius vaikus 7 ir 11 metų, muša sutuoktinę pokalbio metu girdėjosi didelis triukšmas, asmuo pasišalino iš įvykio vietos - pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04775-17; 7. 2017-03-29 pranešėja L. V. kreipėsi į Žaliakalnio PK, kadangi neaiškiomis aplinkybėmis prarado Ukrainos piliečio pasą - išduota pažyma; 8. 2017-04-21 kaimynės pranešimas, jog moteris su dviem vaikais sėdi laiptinėje, juos iš namų išvarė neblaivus vyras, kuris yra agresyvus, moteris bijo smurto, todėl negali pareiti į namus - atvykus pareigūnams, vyras geranoriškai išėjo iš buto, moteris su vaikais įėjo į butą, smurto artimoje aplinkoje fakto nėra. (2t., b.l. 36-58).

2015-09-07 Kauno apylinkės teismo nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2,9,-7265-660/2015) nustatyta, kad R. V. namuose esančiuose Savanorių pr. 196-18, Kaune, sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas girtas namuose triukšmauja, kelia konfliktus, neužtikrina savo nepilnamečiams vaikams M., R., tinkamų gyvenimo sąlygų. Bei 2015-08-09 namuose konfliktavo, vaikams savo elgsiu rodė netinkamą pavyzdį bei tokiu savo elgesiu savo vaikams nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankų sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei pažeidė LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 21 str. 1 d., LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 44 str. 1 d. (2t., 136-137)

2015-09-28 Kauno apylinkės teismo nutarimu nustatyta(administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2,9,-7265-660/2015), kad R. V. 2015-09-15 apie 16.20 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), savo valdžią panaudojo priešingai mažamečių vaikų: M., R. interesams, nes sistemingai namuose girtauja, rodydamas netinkamą pavyzdį, namuose konfliktuoja ir neužtikrina vaikams saugios aplinkos. (2t., b.l. 134-135)

2016-08-09 Kauno apylinkės teismo nutarimu nustatyta (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2,9,-6561-738/2016), kad R. V. laikotarpiu nuo 2016-06-24 iki 2016-07-28 d., (duomenys neskelbtini), girtavo, nesirūpino vaikais, savo valdžią naudojo priešingai vaikų R., M., interesams, kadangi jau tris metus sistemingai girtauja, namuose kelia konfliktus, rodo netinkamą pavyzdį. (2t., b.l. 132-133)

2018-06-07 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės nutarimu nustatyta, kad nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d. (1 t., b.l. 3-8).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-03-14 Nr. I-1234) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai (kartotinai, periodiškai). Vaiko fizinis ir psichologinis gniuždymas gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis, pasityčiojimu, įžeidinėjimu, žeminimu tiek asmeniškai, tiek kitų asmenų akivaizdoje, bauginimu, menkinimu siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja vaiko savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Taip pat tai gali pasireikšti kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo – blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu ir pan. Smurtaudamas asmuo neretai siekia parodyti savo valdžią ir pranašumą.

Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis pats patvirtino, kad nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo sudėtingas laikotarpis jo gyvenime, kad vaikai girdėjo tarp jo ir tuometinės sutuoktinės vykstančius barnius. L. V. teisme parodė, kad jos buvęs sutuoktinis R. V. pastoviai smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš du jų vaikus. Šiuos parodymus patvirtino ir nepilnamečių nukentėjusiųjų M. V. bei R. V. teisme balsu perskaityti parodymai. Nors abu nukentėjusieji ir L. V. yra motina ir vaikai, t.y. saistomi itin artimais ryšiais, tačiau teismas netikėti jų parodymais neturi pagrindo, kadangi parodymai ne tik tarpusavyje papildantys vieni kitus bei sutampantys, tačiau tuo pačiu ir grindžiami jau įsiteisėjusios baudžiamosios bylos Nr. 1-1430-926/2017 nuosprendžiu bei medžiaga, o taip pat ir ekspertizės aktais bei kitų liudytojų parodymais, Teisme apklaustos liudytojomis N. B. ir J. P. nuosekliai nurodė, kokius neleistinus veiksmus su savo vaikais atlikdavo neblaivus kaltinamasis, jog tai nebuvo vienkartiniai atvejai, jie truko ilgą laiką, o liudytoja J. P. dar patvirtino ir nukentėjusiojo nepilnamečio M. V. nugaros susižalojimo į radiatoriaus kraniuką aplinkybes, kurias jas perpasakojo pats vaikas. Pastebėtina, kad kaltinamojo neblaivumas patvirtinamas taip pat būtent virš apklaustųjų liudytojų parodymais, kad kaltinamasis su savo šeima elgėsi netinkamai būtent būdamas neblaivus. Virš paminėtų liudytojų parodymų tikrumą patvirtina ir kiti byloje esantys teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-4/2019 dėl R. V. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-5/2019 dėl M. V. nustatyta, kad abu vaikai teisingai suvokia bylai reikšmingas aplinkybes, nėra priežasčių, dėl ko būtų galima netikėti jų parodymais, abiems vaikams konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirtų išgyvenimų. (1 t., b.l. 110-117, 138-144).

Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nurodyti specifiniai teisiniai požymiai, pabrėžiantys jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-474-489/2016). Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. O padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė. Tokiu atveju tiesioginei tyčiai reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas (intelektinis suvokimas) ir norėjimas veikti (valinis suvokimas).

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. (tiksliau laikotarpis nėra nustatytas), kaltinamasis, būdamas subrendęs, sveikas, protingas žmogus, suvokdamas faktines savo poelgio aplinkybes, R. V. aiškiai suvokė, jog nesudaro sąlygų dviems savo vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo nepilnamečius vaikus – sūnų M. V. ir dukrą R. V., ir tuo metu norėjo taip elgtis, t.y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo piktnaudžiavimas tėvo teisėmis ir pareigomis pasireiškė tuo, kad jis būdamas apsvaigęs dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, kas turėjo įtakos jo abejingumui ir aplaidumui užtikrinant vaiko teises, sistemingai provokuodamas konfliktus ir sūnaus bei dukros akivaizdoje smurtaudamas sutuoktinės L. V. atžvilgiu, demonstravo fizinį ir psichinį smurtą sūnui ir dukrai; būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais sistemingai rėkdamas ant sūnaus ir dukros ir juos baugindamas, nakties metu namuose triukšmaudamas, trukdydamas vaikams ilsėtis, pažeidė jų teisę į poilsį.

Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, teismas įvertina ir atsižvelgia į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamasis ir nukentėjusieji gyveno kartu, juos lig šiol sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, net ir šiuo metu, kaip parodė L. V., sūnus labai myli savo tėvą ir jo ilgisi, nors ir reikėjo daug psichologo konsultacijų. Kaltinamasis R. V. yra atsakingas ne tik už savo vaikų gerovę, bet ir savo už poelgius su vaikais. Kalinamojo teiginiai, kad tvarkos namuose reikalavimas negali būti traktuojamas kaip smurtas, yra vertintinas kritiškai, nes tik visuma byloje įvertintų aplinkybių teismui padėjo atsakyti į klausimą, ar kaltinamojo kaip tėvo vaikams taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Teismo manymu, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį. Tokiais atvejais, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nustačius BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, taip pat svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už fizinio skausmo ar sunkesnių padarinių sveikatai sukėlimą. O būtent Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-4/2019 dėl R. V. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-5/2019 dėl M. V. nustatyta, kad abiems vaikams dėl tėvo netinkamo elgesio su jais konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, susijęs su patirtas išgyvenimais, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais,. (1 t., b.l. 110-117, 138-144). Kaip jau minėta, atsakomybė už padarytas veikas šiuo atveju atsiranda ne tik pagal BK 163 straipsnį, kuris numato formalią nusikaltimo sudėtį ir užtraukia atsakomybę esant kaltininko tiesioginei tyčiai, bet dar ir pagal kilusias pasekmes - susirgimą, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiesioginei tyčiai inkriminuojant BK 163 straipsnį reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos pobūdžio suvokimas ir norėjimas veikti. Akivaizdu, kad kaltinamasis aukščiau aptartą smurtą vartojo tiesiogine tyčia, aiškiai įsivaizdavo ir suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamasis, bauginimo, gasdinimo, žeminimo veiksmus atliko tiesiogiai nukreipiant juos į sūnų ir dukrą, taigi, jo padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal BK 163 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ 7.1 punktu, M. V. ir R. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kadangi veika turėjo pasekmes – susargdinti du asmenys, neturintys 14 metų amžiaus, t. y. mažamečiai vaikai, ir kartu veika padaryta savo šeimos narius – sūnų ir dukrą, tad nusikalstama veika pagal atsiradusias pasekmes dar kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus. Veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, R. V. pasitvirtino. Kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 163 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiųjų M. V. ir R. V. atstovė advokatė R.Budrytė teisme pareiškė civilinį ieškinį eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo R. V. po 500 eurų M. V. ir R. V. (3 t., b.l. 6-8). Dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad M. V. ir R. V. dėl savo tėvo veiksmų patyrė didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimu.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. V. atlikti nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pagal BK 163 str., BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-4/2019 dėl R. V. ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019m. sausio 17- vasario 12d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-5/2019 dėl M. V. nustatyta, kad abiems vaikams dėl tėvo netinkamo elgesio su jais konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi, vaikai neabejotinai yra patyrę gilius neigiamus išgyvenimus.

Tuo pačiu teismas įvertina ne tik sukeltas pasekmes bei jų neigiamą poveikį nukentėjusiajam, bet ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalis. Jis yra darbingas, turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai patiems nukentėjusiems M. V. ir R. V.. Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų nepilnamečių M. V. ir R. V. atstove pagal įstatymą paskirta jų motina L. V.. Esant šiais situacijai, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų M. V. ir R. V. pilnametystės nustatytina atstovė pagal įstatymą L. V..

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. V. administracine tvarka teistas, administracine tvarka baustas (2t., b.l 129-131), psichiatrinis gydymas, įskaita - 2016 m. Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius - psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė (2t., b. l. 143-145); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2018-04-26 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-536/2018 nurodyta, kad R. V. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (2t., b.l. 153).Priklausomybės ligų gydymas - įskaita nuo 2016 m. Respublikinis priklausomybės ligų centras Kauno filialas - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (2 t., b .l. 147 ). Jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.

R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. V. už BK 163 straipsnyje numatytos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų nusikaltimų padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas šių bausmių dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad valstybės požiūris į nusikalstamas veikas padariusį kaltinamąjį, taip pat BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus artimus vidurkiui bausmės dydžius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti, kadangi kaltininko veikos padarytos iš idealiosios sutapties, už jas skirtinos bausmės subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, nes jis yra dirbantis ir stengiasi atkurti su savo vaikais ryšius, nori bendrauti ir prisidėti prie vaikų išlaikymo, egzistuoja pagrindas manyti, jog jis daugiau nenusikals, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, R. V. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertsa teismo jam parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam terminui.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. V. skirtini BK 75 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 7, 8 punktuose numatyti įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narius, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri vėliau yra naikintina

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas, kuriame yra CD su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausomis BPC skambučio garso įrašas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (1 t., b.l. 48).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl nukentėjusiojo M. V. ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą tą laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl nukentėjusios R. V. ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą tą laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, šiuo nuosprendžiu paskirtas dėl nukentėjusiojo M. V. ir nukentėjusios R. V., subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. V. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš R. V. nukentėjusiajai R. V. 500 eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios R. V. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą L. V. (banko sąskaita piniginėms lėšoms pervesti (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš R. V. nukentėjusiajam M. V. 500 eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo M. V. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą L. V. (banko sąskaita piniginėms lėšoms pervesti (duomenys neskelbtini)).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas, kuriame yra CD su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausomis BPC skambučio garso įrašas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).