- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- T-XX-52-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos šalių sąjungai ir tretiesiems asmenims Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijai, I. M.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijai, I. M.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos šalių sąjungai ir tretiesiems asmenims Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijai, I. M. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Jonas Juknius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo 2006 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 117, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba, ir Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijos 2006 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriuo ginčijamas įsakymas paliktas galioti. Ieškovas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jis buvo nubaustas už tai, kad nevykdė 2006 m. birželio 21 d. Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymo Nr. 91 „Dėl dokumentų sutvarkymo“, t.y. iki nustatyto termino nesutvarkė I. M. dokumentų, reikalingų naujam šaulio pažymėjimui išduoti. Ieškovo teigimu, atsakovo sprendimas buvo neteisėtas, todėl jis neturėjo pareigos jo vykdyti, taigi darbo drausmė jis nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: panaikino Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo 2006 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 117 ir juo J. J. paskirtą nuobaudą – pastabą, taip pat panaikino Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijos 2006 m. spalio 13 d. sprendimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatyta, kad ginčai dėl statutinių santykių teismingi administraciniams teismams, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nutarė bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad Specialios teismingumo kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi konstatuota, kad ši byla teisminga administraciniam teismui.
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nusprendė atidėti ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimą ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kolegija sutiko su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi, nes ši nutartis buvo priimta kitoje byloje. Kolegija nurodė, kad pagal Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, savo veiklą grindžianti Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų bei Šaulių sąjungos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sąjungos statutu ir kitais teisės aktais (Šaulių sąjungos įstatymo 4 str.). Kadangi drausminė nuobauda ieškovui paskirta remiantis Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 1 punktu už darbo drausmės pažeidimą ir ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumas buvo svarstomas Darbo kodekso numatyta ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nagrinėjamu atveju nėra aišku, koks tarp šalių kilusio ginčo pobūdis: ar tai ginčas, kilęs iš bendro pobūdžio darbinių teisinių santykių, atsiradusių bendrųjų darbo teisės reikalavimų pagrindu, ar iš statutinių santykių. Siekdama nustatyti, ar ieškovas, ginčydamas drausminę nuobaudą, paskirtą už darbo drausmės pažeidimą, pagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kolegija sprendė, jog siekiant išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą yra svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teisiniai santykiai – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, t. y. santykiai, atsirandantys dėl valstybės institucijų ar kitų įgaliotų subjektų vykdomosios veiklos, jiems įgyvendinant įstatymų suteiktas viešojo administravimo funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 16 dalys). Konkretizuojant nuostatą, apibūdinančią administracinių teismų jurisdikcinę kompetenciją, pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas skundžia Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta drausminės nuobauda už Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymo nevykdymą, ir Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijos 2006 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriuo ginčijamas įsakymas paliktas galioti. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms, savo veiklą grindžianti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų bei Šaulių sąjungos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sąjungos statutu bei kitais teisės aktais (Šaulių sąjungos įstatymo 4 straipsnis). Viršininkai turi teisę pavaldiniams įsakyti vykdyti tarnybinius įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali juos bausti ir skatinti šio statuto numatyta tvarka (Lietuvos šaulių sąjungos statuto 82 punktas). Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei (Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl visi ginčai, susiję su priėmimu į karo tarnybą, nušalinimu nuo pareigų, drausminių nuobaudų skyrimu nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimai dėl drausminių nuobaudų skyrimo gali būti apskųsti pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui.
Atsižvelgiant į tai, kad Šalių sąjungos narių (šaulių) santykiams su šios sąjungos struktūriniais padaliniais būdingas valdžios – subordinacijos arba pavaldumo požymis, ginčai, kylantys iš šių statutinių santykių, nagrinėtini administraciniuose teismuose. Todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, ginčydamas Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojo įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, atsisakius ieškovui vykdyti Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymą, nepaisant to, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis ir nagrinėta Darbo ginčų komisijoje, teisme inicijuoja ginčą dėl nevyriausybinės organizacijos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus, priimto sprendimo viešojo administravimo srityje teisėtumo. Kadangi bylos rūšinį teismingumą lemia ginčo šalių santykių pobūdis, kuris nagrinėjamu atveju grindžiamas pavaldumu ir kyla iš nevyriausybinės organizacijos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus, priimto sprendimo viešojo administravimo srityje, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas, kylantis iš administracinių teisinių santykių, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nagrinėtinas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad tokia praktika formuojama ir ankstesnėse Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse (žr. pvz. Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje J.J. v. Lietuvos šaulių sąjunga).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos šalių sąjungai ir tretiesiems asmenims Lietuvos šaulių sąjungos Darbo ginčų komisijai, I. M. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo (bylos Nr. 2S-843-622/2007), Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio Civilinių bylų skyriaus pirmininkė teismo teisėjas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio