Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-11-17 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant įsidarbinti arba įsiregistruoti darbo biržoje, per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK kodekso 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. vengė išlaikyti vaiką, t.y. kad jis, žinodamas, jog pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą privalo mokėti R. V. lėšas savo dukters J. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki vaiko pilnametystės, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. liepos mėn., nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. kovo mėn. ir nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2011-08-29 nevykdė teismo sprendimo ir vengė pareigos išlaikyti savo vaiką – dukrą J. R..

M. R., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vengė mokėti lėšas savo vaiko išlaikymo. Nuo 2001 m. kelis metus gyveno nesudaręs santuokos su R. V.. (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. R.. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Po dukros gimimo R. V. su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas mamą, o jis liko gyventi (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo. Praėjus maždaug 2 mėn. po vaiko gimimo dėl nesutarimų su R. V. nebegyveno. Būdamas (duomenys neskelbtini) paštu gavo Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą apie tai, kad jam priteista mokėti dukters išlaikymui po 250 litų kas mėnesį. Tuo metu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš įmonės išėjo savo noru, nes mažai mokėjo algos, nebuvo darbo. Praėjus keliems mėnesiams susirado darbą kitoje langus montuojančioje įmonėje. Įmonės pavadinimo neatsimena. Šioje įmonėje dirbo gal vieną mėnesį ir išėjo savo noru, nes įmonė laiku nenorėjo mokėti darbo užmokesčio. Nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2004 m. vasaros niekur nedirbo. Gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar tuomet kreipėsi dėl darbo paieškos į darbo biržą ar ne. 2004 m. vasarą įsidarbino į (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirbo apie 3 mėnesius. Iš algos buvo atskaičiuojami alimentai. Atlyginimą mokėjo laiku. Iš įmonės turėjo išeiti savo noru, nes pagavo darbo metu išgėrusį. Po to apie pusę metų niekur nedirbo. Gyveno vėl pas mamą. 2005 m. pavasarį įsidarbino Vilniuje, įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš šios įmonės išėjo savo noru, nes įmonė nemokėjo algos, gavo apie 100 litų. Įmonė jam pasirodė nerimta, nes neturėjo nei ofiso, visus priėmimo į darbą dokumentus užpildė automobilyje. Gavęs pirmą mažą darbo užmokestį suprato, kad nieko neužsidirbs, dėl to iš įmonės išėjo. Netrukus įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirbo keletą mėnesių. Iš įmonės turėjo išeiti savo noru, nes, būnant komandiruotėje, darbų vykdytojas ne darbo metu jį aptiko girtą. Vėliau, praėjus gal mėnesiui, vėl įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo keletą mėnesių. Iš įmonės išėjo savo noru, nes įmonė pradėjo bankrutuoti. Vėl grįžo gyventi pas mamą į (duomenys neskelbtini). Praėjus gal pusmečiui, 2006 m. žiemą ar pavasarį, tikslios datos neatsimena, įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirbo apie metus laiko. Darbo užmokestį mokėdavo laiku, ir iš darbo užmokesčio atskaičiuodavo po 500 litų vaiko išlaikymui. Algos, atskaičius alimentus, gaudavo apie 350 litų. Už tokią pinigų sumą negalėjo pragyventi, todėl iš įmonės išėjo savo noru. 2006 m. pabaigoje išvyko dirbti į Švediją. Švedijoje pusę metų nelegaliai dirbo statybose. Gaudavo apie 6000 litų per mėnesį. Būdamas Švedijoje paskambino R. V. pasiteirauti, į kokią sąskaitą galėtų siųsti pinigus. R. V. buvo supykusi, atsakė, kad jai nereikalinga jokia pagalba. Nesužinojęs banko sąskaitos, jis pinigų vaiko išlaikymui nesiuntė. Prieš išvažiuodamas į Švediją sužinojo, kad R. V. gyvena su kitu vyru, dėl ko jam taip pat nebuvo noro siųsti pinigus vaiko išlaikymui, nes nebuvo įsitikinęs, kam pinigai bus panaudoti. Tikslaus laiko neatsimena, vėliau išvažiavo dirbti į Angliją. Anglijoje dirbo legaliai įvairiuose fabrikuose. Uždirbdavo apie 800 svarų per mėnesį, apie 3200 litų. Būdamas Anglijoje bandė dar kartą skambinti R. V., tačiau telefono numeris buvo nenaudojamas. Tikslaus laiko neatsimena, grįžęs iš Anglijos susitiko R. V. mamą, kurios pasiteiravo, kaip susisiekti su R. V.. Ji atsakė, kad telefono numerio neduos, o jis nežinojo kur ji tuo metu gyveno, todėl pas ją nenuėjo. Kodėl grįžęs į Lietuvą pinigų, t.y. alimentų, nenunešė perduoti per antstolių kontorą, jis negali paaiškinti. Į Lietuvą buvo grįžęs tik atostogų ir netrukus vėl išvažiavo dirbti į Angliją. M. R. parodė, kad dar gyvendamas Lietuvoje nupirkdavo dukrai dovanų ir jas nunešdavo R. V., kuri tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), su mama. Ne kartą atnešęs dovanas palikdavo jas prie durų, nes durų jam niekas neatidarydavo. Namuose tikrai kas nors būdavo, tačiau durų nedarydavo tyčia ir neleisdavo pasimatyti su dukra. Vėliau dovanos būdavo gražinamos. Jas gražindavo R. V. mama, paaiškindama, kad joms jokių dovanų nereikia. Ne kartą yra ėjęs į vaikų teisių tarnybą pasiteirauti, kaip galėtų pamatyti dukrą. R. V. su savo mama buvo nusprendusios ir jam leisdavo pasimatyti su dukra tik vieną valandą per savaitę, nors tokio teismo sprendimo nebuvo. Tuomet, kai galėdavo pasimatyti su dukra, jai nunešdavo dovanų. Ką tiksliai nunešdavo, neatsimena, tai vaisių, saldumynų. Taip pat parodė, kad dirbdamas Lietuvoje nevengė, kad iš darbo užmokesčio būtų atskaitomi alimentai vaiko išlaikymui. Dirbdamas užsienyje pinigų turėjo, tačiau alimentų nemokėjo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. (b.l. 68-70)

R. V., apklausta kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. R. santuokos sudarę nebuvo. Su juo gyveno nuo 2001 m. iki 2003-04-19, kol gimė jų dukra J. R.. Po to su M. R. dėl asmeninių nesutarimų nebegyveno. 2003-08-27 Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą iš M. R. dukros išlaikymui mokėti po 250 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Parodė, kad kol M. R. dirbo, jis mokėjo vaiko išlaikymo lėšas. Apie visas gautas įmokas iš M. R. ji pranešdavo E.Miliauskienės antstolių kontorai. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki šiol M. R. nemokėjo vaiko išlaikymo lėšų visai. 2008 m. vasario mėn. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo to laiko jai moka po 195 litus. Parodė, kad M. R. savo dukters J. R. nėra niekada aplankęs, taip pat nėra davęs nei pinigų, nei žaislų. Taip pat parodė, kad apie 2007 m. telefonu paskambino M. R. ir pasakė, kad dabar dirba užsienyje ir nori jai pravesti pinigų. Ji M. R. padiktavo banko sąskaitos numerį, tačiau pinigų M. R. taip ir neatsiuntė. ( b.l. 13-14 )

Iš 2003-05-16 gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.17).

Iš 2003-08-27 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymo matyti, kad M. R. privalo dukters J. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Lt periodinių išmokų (b.l.22).

Iš 2011-09-08 antstolės Elenos Miliauskienės kontoros pateikti dokumentai patvirtina, kad yra įvykdyti šie išieškojimai iš M. R.: 2003 m. rugpjūčio mėn. 15,32 Lt, 2004 m. rugpjūčio mėn. 178,15 Lt, rugsėjo mėn. 207,85 Lt, spalio mėn. 178, 41 Lt, lapkričio mėn. 61,48 Lt, 2006 m. balandžio mėn. 200,00 Lt, gegužės mėn. 450,00 Lt, birželio – lapkričio mėn. po 250,00 Lt. Pagal vykdomosios bylos duomenis, išlaikymo skola 2011 m. rugsėjo 1 d. yra 13005,32 Lt (išlaikymo skola paskaičiuota išminusavus lėšas, kurias išieškotoja R. V. gavo iš Vaikų išlaikymo fondo). ( b.l. 24-28 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kaltinamojo veikos kvalifikacija

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įtariamojo M. R. ir liudytojos R. V. parodymai, 2003-08-27 Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymas, antstolės E.Miliauskienės pažyma patvirtina tai, kad M. R. vengė pareigos išlaikyti vaiką pagal teismo įsakymą privalėdamas mokėti R. V. lėšas nepilnametės dukters J. R. išlaikymui po 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl ko 2011 m. rugsėjo 1 d. įsiskolino 13005,32 Lt.

Įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad M. R. yra jaunas ir darbingas, tačiau nuo išlaikymo priteisimo 2003-04-19 dirbo keletą kartų ir tik po kelis mėnesius, taip pat kelis kartus po kelis mėnesius buvo registruotas darbo biržoje. Nuo 2006 metu pabaigos, kaip pats teigia, dirbo Švedijoje ir Anglijoje, tačiau sąmoningai išlaikymo vaikui neteikė. Toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.

M. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str., kadangi jis, būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo įsakymą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinčių aplinkybių nenustatyta. M. R. anksčiau teistas (b.l. 40-47), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas (b.l. 61), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 50-52), nedirbantis ir nevedęs.

Prokuroras siūlo pripažinti M. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma arešto bausme, tačiau prašo ją sumažinti.

Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių, į tai, kad M. R. anksčiau teistas, neatlikus laisvės apribojimo bausmės toliau vykdė tęstinę nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant arešto bausmę, tačiau mažesnę nei šios bausmės vidurkis.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu M. R. paskirta bausmė nebendrintina su 2010-11-17 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes Akmenės rajono apylinkės teisme gautas ir nagrinėjamas pataisos inspekcijos teikimas dėl nuosprendžiu M. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurią galimai buvo vengiama atlikti, pakeitimo į areštą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įvertinus įstatymo numatytą galimybę kaltinamajam nesutikti su bausmės paskyrimu ir prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str.- 421str., teismas

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. R. panaikinti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti M. R..

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.