- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- 2-324-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02779-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- V. L., A. L.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys – V. L., A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 3-6) atsakovei J. L. prašo:
1. Ieškovo D. L. ir atsakovės J. L. santuoką, sudarytą 2000 m. birželio 3 d. Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1038, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Pripažinti, kad dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Sporto g. 2-3, ir nuompinigiai už šio buto nuomą yra asmeninė ieškovo D. L. nuosavybė.
3. Palikti ieškovo D. L. asmeninėje nuosavybėje santuokos meru įgytą automobilį „Audi-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
4. Pripažinti, kad atsakovei J. L. šalių sutartą 15 000 Lt kompensacija už atsakovei neperduoto bendrasantuokinio turto dalį (automobilį ir kt.) ieškovo D. L. jau yra sumokėta.
5. Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas Valerijai ir A. L. (11 000 Lt likutis) yra asmeninės kreditorinis atsakovės J. L. įsipareigojimas.
6. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodė, kad santuokos sudarymo pradžioje šalys nuomojosi butą, bet neužilgo grįžo gyventi pas ieškovo tėvus, į jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Ši aplinkybė turėjo lemiamą reikšmę tolimesniam sutuoktinių santykių formavimuisi. Atsakovė iš karto pasijuto viskuo aprūpinta ir iš esmės nusišalino nuo buitinių rūpesčių, palikdama visą namų ūkį tvarkyti ir rūpintis tiek ieškovu, tiek ja pačia ieškovo motinai. Atsakovė ieškovo, kaip sutuoktinio, nuomonę tiesiog ignoravo, o atskirais atvejais netgi žemino jį, tiek ir jo artimuosius, gimines. Todėl palaipsniui jausmai ir santykiai atšalo. Šalys vaikų taip ir nesusilaukė. Sustiprėjęs sužinojo, jog sutuoktinė be jo žinios prisiskolino įvairiose vietose, tame tarpe ir pas ieškovo tėvus, nemažas pinigų sumas. Mano, kad šios skolos negalėjo būti susijusios su ieškovo sveikatos problemomis, nes jo sveikatos atstatymą ir su tuo susijusias išlaidas su kaupu finansavo jo tėvai. Dėl tokių jos veiksmų, netgi būdamas dėkingas sutuoktinei už priežiūrą ligos metu, nesijaučia saugus finansiškai. Negavęs jokio pasiaiškinimo dėl skolų, ieškovas vėl pasiūlė atsakovei santuoką nutraukti bendru sutuoktinių susitarimu. Tačiau ji eilinį kartą atsisakė. Santuokos metu buvo įgytas šis turtas: dviejų kambarių, bendro 52,38 kv.m. ploto butas, unikalus Nr. 4198-6002-2010:0005, kurio vidutinė rinkos vertė – 71 900 Lt, esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Sporto g. 2-3; automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 1993-04-01, registracijos Lietuvoje data – 2005-08-11, automobilis šalių įvertintas 2000 Lt; kai kuri namų apyvokos technika bei daiktai, tokie kaip televizorius „Beko“, muzikinis centras, dujinė viryklė, kurią pati atsakovė vertina 100 Lt, miegamojo kampas, kurį pati atsakovė vertina 200 Lt, sekcija ir kiti baldai, kuriuos pati atsakovė vertina 200 Lt, fotoaparatas su filmavimo funkcija, keli juvelyriniai dirbiniai. Dviejų kambarių butas buvo ieškovo įsigytas ieškovo tėvams pardavus savo nekilnojamąjį turtą – žemę ir padovanojus ieškovui (kaip ir kitiems savo vaikams) lėšas ne tik šiam butui asmeninės nuosavybės teise įsigyti, bet ir pragyvenimui. Šis butas yra asmeninė ieškovo nuosavybe, todėl ir pajamos, gaunamos už savo asmeninio turto nuomą yra asmeninė ieškovo nuosavybė, būtina jam savo asmeniniams poreikiams tenkinti (pragyvenimui, sveikatos problemoms ir pan.). Apie atsakovės kreditorinio pobūdžio įsipareigojimus tretiesiems asmenims, jų tarpe ir ieškovo tėvams, ieškovui nieko nebuvo žinoma. Ketinimo imti kreditus atsakovė su juo nederino. Atsakovės kreditoriai ieškovui taip pat nebuvo žinomi. Ieškovas jokių asmeninių ar bendrų su atsakove įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo ir neturi, todėl atsakovės asmeniniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims teismo turėtų būti tokiais ir pripažinti. Taip pat nurodė, kad ieškovas į atsakovės nurodytus atsiliepime į pirminį ieškinį daiktus (baldus, dujinę viryklę, televizorių, muzikinį centrą ir kt.) ar jų pasidalinimą, išskyrus automobilį, nepretendavo ir nepretenduoja. Todėl atsakovei savo ruožtu pačiai pasiūlius sudaryti taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu ir pasirašyti sutartį dėl tokios santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ieškovas sutiko ir gera valia sumokėjo atsakovei 15 000 Lt kompensaciją už jam (ieškovui) paliekamo turto, tame tarpe ir automobilį, dalį. Ieškovas neprieštaravo, kad išsikeldama gyventi kitur, atsakovė pasiimtų iš namų, ką ji skaito priklausančiu jai ir jai būtinu. Teismui įpareigojus šalis pašalinti ir ištaisyti bendro sutuoktinių prašymo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, atsakovė tikrai parengė bei pateikė ieškovui naują šių procesinių dokumentų redakciją. Tačiau ieškovui pareikalavus į pataisytus dokumentus įrašyti punktą, jog sutartą 15 000 Lt kompensacija atsakovei jau sumokėta, atsakovė tai padaryti atsisakė ir derybas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu nutraukė. Taigi, atsakovės pretenzija į 1000 Lt kompensacijos už automobilį priteisimą bei pinigų, gautų už buto nuomą 20 400 Lt (5 908 Eur), padalinimo yra nepagrįstos ir atmestinos.
Atsiliepimas
Atsakovė J. L. patikslintu atsiliepimu į pradinį ieškinį su ieškiniu nesutiko (b.l. 78-80). Nurodė, kad tikroji skyrybų priežastis ta, kad ieškovas turi kitą moterį, todėl ir siekia kuo greičiau nutraukti santuoką. Beje, pats ieškovas nurodo, kad jis nori susirasti kitą moterį, tik nutyli, jog tai jau įvykęs faktas. Ieškovas yra priklausomas nuo alkoholio, ko pasėkoje jam atsirado psichikos ir elgesio sutrikimų. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl alkoholio vartojimo, todėl jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, antra, automobilio AUDI 80 nėra pritaikytas vairuoti asmenims su negalia, tam jį reikia techniškai pritaikyti. Mano, kad automobilis AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini), paliktinas atsakovei, o ieškovui priteistina 1000 Lt (290 Eur) kompensacija. Butą, adresu Sporto g. 2, Riešės k., Avižienių šen., Vilniaus raj. įsigijo kartu santuokos metu, todėl jis dalintinas lygiomis dalimis. Prie bendros gerovės sukūrimo atsakovė prisidėjo asmeninėmis santaupomis, kurias turėjo iki jos sudarymo, taip pat lėšomis jos metu. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad už bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto nuomą jis gauna 400 Lt pajamų per mėnesį, taip pat nuomininkai papildomai dengia ir komunalines išlaidas, bei, kad šias pajamas gauna nuo 2010 m. lapkričio mėn. Taigi, iki 2015-02-01 ieškovas gavo 20400 Lt (5908 EUR) pajamų, iš kurių atsakovė negavo nė lito, kur juos išleido ieškovas jai nėra žinoma. Kadangi vieno sutuoktinio gaunamos pajamos yra abiejų sutuoktinių bendras turtas, minėta 5908 EUR suma dalintina pusiau, t.y. iš ieškovo, 2015-02-01 dienai, ieškovei priteistina 2954 EUR suma. Pažymėjo, kad iš ieškovo pervestų pinigų padengė kreditorinius įsiskolinimus ir liko tik bendra skola ieškovo tėvams. Iš ieškovo tėvų gauta paskola dalinai gražinta, likusi negražinta paskolos dalis dalintina abiem lygiomis dalimis. Nutraukus santuoką, pavardę pasilieka „L.“.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame dublike (b.l. 82-84) nurodė, kad atsakovės skolos negalėjo būti susijusios nei su ieškovo išlaikymu, nei su jo sveikatos problemomis, nei su nekilnojamojo turto-buto jo vardu įsigijimu. Ieškovo tėvams pardavus savo nekilnojamąjį turtą-žemę, ieškovas buvo gavęs kaip ir kiti jų vaikai, iš jų dovanų pakankamai lėšų ne tik pragyvenimui, bet ir asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 ir 7 punktai) butui įsigyti. Ieškovo sveikatos atstatymą ir su tuo susijusias išlaidas su kaupu finansavo taip pat ne atsakovė, bet ieškovo tėvai, o vėliau pats ieškovas, nes bet kokias savo gaunamas pajamas (jų tarpe ir pajamas už savo asmeninio turto nuomą, privačiai atliekamą darbą ir pan.) kiekvienas sutuoktinių naudojo ir leido atskirai savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, netgi jo tėvams, ieškovui nebuvo žinoma. Atsakovė pasiūlė sudaryti taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu ir pasirašyti sutartį dėl tokios santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ji užtikrino nepretenduosianti nei į 2 k. butą, kadangi sutinka, jog šis butas įsigytas už jam asmeniškai dovanotus pinigus, nei į bendrą jos skolų padengimą, nei į automobilį, nes pastarasis jam labiau reikalingas. Tačiau ieškovas turėtų sumokėti jai 15 000 Lt kompensaciją už tariamai jai neperduoto turto dalį. Ieškovas sutiko ir jos paruoštus dokumentus pasirašė. Ieškovas pervedė atsakovei į jos sąskaitą jos reikalaujamą 15 000 Lt sumą. Jis neprieštaravo, kad išsikeldama gyventi kitur, atsakovė pasiimtų iš šių namų, ką ji skaito priklausančiu jai ir jai būtinų daiktų. Pasinaudodama tuo atsakovė išsivežė ne tik asmeninius savo daiktus, drabužius, avalynę, bet ir muzikinį centrą, televizorių, fotoaparatą su filmavimo funkcija, baldus. Ji išsivežė ir ne tik savo juvelyrinius dirbinius, bet net gi ieškovui priklausančius 2 auksinius vyriškus žiedus bei auksinę vyrišką grandinėlę. Ieškovui pareikalavus į pataisytus dokumentus įrašyti punktą, jog sutarta 15 000 Lt kompensacija atsakovei jau sumokėta, atsakovė tai padaryti atsisakė ir derybas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu prašymu nutraukė. Jeigu atsakovė pageidauja, kad automobilis būtą perduotas jos asmeninėn nuosavybėn, visų pirmiausia ji privalo grąžinti ieškovui 15 000 Lt kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė J. L. triplike (b.l. 86) nurodė, kad su dubliku nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovo teiginiai apie šeimyninį gyvenimą pramanyti bei neetiški, dėl šios priežasties jų nekomentuoja. Kreditoriai, kurių atsiradimo pagrindinė priežastis - pats ieškovas, ieškovui buvo žinomi. Ieškovo pervesta 15 000 Lt suma nukreipta bendriems įsiskolinimams dengti. Bendram butui įsigyti panaudotos atsakovės asmeninės bei bendrai santuokoje užgyventos piniginės lėšos, todėl ieškovo teiginys, kad ginčo butas jam priklauso asmeniškai – visiškai nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovas D. L. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad automobilis pirktas santuokoje. Jie tarėsi, kad jis duos jai 15 000 Lt ir nutrauks santuoką gražiuoju. Jis sumokėjo 15 000 Lt anksčiau laiko ir galvojo, kad santuoka bus nutraukta bendru sutikimu. Butas yra jam tėvų dovanotas. Automobilis turi atitekti jam. Nuompinigiai yra jo nuosavybė, nes butas jo nuosavybė. Apie atsakovės kreditus jis nieko nežinojo. Skaito, kad 15 000 Lt sumokėti atsakovei jai padengė nuompinigius, mašiną, baldus. Tai padengė viską. Mašina 1000 Lt, baldai 200 Lt, liko televizorius 50 Lt. Kitus daiktus atsakovė pasiėmė. Kreditorinis įsipareigojimas L. yra asmeninis atsakovės. Ji skolinosi asmeniškai sau, nes jai reikėjo pinigų. Jis tik vėliau sužinojo, kad pasiskolino. Iš antstolių laiškai ėjo, ji buvo prisiskolinusi. Nežino, kiek buvo prisiskolinusi. Iš jo tėvų ji pasiskolino 20 000 Lt. Jai reikėjo kreditus atiduoti. Jis jai jau buvo 17 000 Lt pervedęs. Tačiau jų buvo per mažai, todėl ji skolinosi iš tėvų. Bendro ūkio neveda 6-7 metus. Šalys dirbo, kiekviena turėjo savo lėšų. Sporto g. bute buvo daromas tik kosmetinis remontas, atsakovė neprisidėjo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė adv. K. Kanišauskienė prašė ieškinį tenkinti, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes jis pirktas panaudojant dovanotus pinigus. Šalys bandė sudaryti taikos sutartį ir nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, buvo abu pasirašę sutartį, kad atsakovė sutiko ieškovui palikti automobilį, plius už jam paliekamą viso kito turto dalį ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 15 000 Lt. 15 000 Lt atsakovei buvo sumokėti, tai patvirtinantys įrodymai yra byloje. Iš bendrų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovė pripažino, kad tėvams L. paskola yra jos asmeninė paskola. Tuo labiau ji dalį paskolos jau mokėjo. Tai asmeninis atsakovės kreditorinis įsipareigojimas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. L. nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Perkant butą ji davė 20 000 Lt ieškovui į rankas. Įrodymų neturi. Pinigai iš tėvų parduotos žemės, brolis dar davė. Butą pirko už 150 000 Lt. Prisidėjo ir prie remonto. Tam ir buvo imamos paskolos. Negali tiksliai įvardinti sumos, iki 2 000 Lt. Nusipirko 2010 m. rugpjūtį ar rugsėjį. Rugsėjį butą atlaisvino, o spalį darė kosmetinį remontą. Nuompinigiai bendri, per pusę, apie 3000 Eur. 15 000 Lt buvo duoti tam, kad ji išsikeltų iš buto ir sumokėtų kreditus. Jis neprivalėjo sumokėti jai 15 000 Lt. Išeina, kad padovanojo. Automobilį vertina 2000 Lt. Sutinka gauti 1000 Lt kompensaciją už automobilį. Ji išeidama pasiėmė magnetolą, „Beko“ televizorių. Kreditoriai buvo imami pragyvenimui, apsirengimui. Ji uždirbdavo apie 1000 Lt, vyras uždirbdavo 400 per mėnesį. Jie nevedė bendro ūkio. Ji savo pinigus investavo į šeimą. Už butą sumokėdavo tėvai, jie duodavo tik kokį 100 Lt. Ieškovo slaugymui imdavo nedarbingumo lapelius, negaudavo atlyginimo, trūkdavo pinigų tai imdavo kreditus. Pats ieškovas sakydavo, kad imti kreditą. Slaugymas buvo 2011 metais. Ieškovas pusantrų metų buvo vežimėlyje. Iš karto kai anyta pervedė pinigus, ji atsiskaitė su greitųjų kreditų bendrovėmis. Ieškovo tėvai jiems kaip šeimai nepadėdavo. Kiek žino, ieškovo tėvai jam duodavo pinigų. Bendru sutikimu nutraukti santuoką buvo jos iniciatyva. Sutartį siūlė ji, surašinėjo jos advokatas. Teikė ieškovui, jis pasirašė. Buvo perskaičiusi antrosios sutarties sąlygas, ją tenkino. Sutartį (b.l. 62) buvo pasirašiusi. Norėjo greitai skyrybų. Dabar jau suvokia situaciją. Tada norėjo išsiskirti, sutiko likti skolinga, tik kad jos daugiau neliestų.
Atsakovės atstovas adv. R. Jonuška nurodė, kad sutarties bendru sutikimu buvo ne vienas variantas. Faktas, kad ši sutartis teisinės reikšmės neturi. Nebuvo išeita iš ginčo teisenos. Tokie punktai buvo nurodyti, nes atsakovė darė nuolaidas ieškovui su tikslu greičiau išsiskirti. Dovanojimo sutartis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Byloje nėra įrodymų, kad butas pirktas už dovanotus ar kitus asmeninius ieškovo pinigus. Nuompinigius ieškovas patvirtino, kad gavo nuo 2010 m. lapkričio mėnesio – 400 Lt per mėnesį. Ieškovas neteigė, kad pusė šių pinigų perdavė atsakovei. Sutinka dėl automobilio 1000 Lt kompensacija. 20 000 Lt paskola iš ieškovo tėvų buvo perfinansuotos paskolos, ieškovas žinojo apie šią paskolą. Ieškovas buvo slaugytas pusantrų metų, tai patvirtino ir ieškovas. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, likusi skola tėvams yra dalintina pusiau. 15 000 Lt buvo duoti atsakovei susimokėti kreditus ir išsinuomoti būstą. Ieškovas neprašo šių pinigų kažkaip padalinti ar jam priteisti. Dalis buto priteistina atsakovei, prašo pusę.
Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad šalys nuomojosi apie metus butą, už jo nuomą jie mokėjo, paskui persikėlė į jų trijų kambarių butą. Vėliau dar pardavė žemę ir gautus pinigus paskirstė trims savo vaikams po lygiai, tame tarpe ir Dainiui. Dainiui už dovanotus pinigus nupirko butą ir jam dar liko pinigų. Dainiui padovanojo virš 200 000 Lt. Butą pirko už 150 000 Lt. Atsakovė 20 000 Lt butui įsigyti nedavė, jų niekada jie ir neprašė. Už nuomą faktiškai mokėjo ji (liudytoja). Kai susirgo Dainius, Jolita tikrai slaugė, važinėjo į ligonines, tačiau visos finansinės išlaidos buvo dengiamos jų (ieškovo tėvų). Visų pinigų vaikams neatidavė, jie dar buvo pasilikę lėšų. Buvo gavę virš milijono. 20 000 Lt paskolą atsakovei suteikė kreditams dengti. Dabar likę 11 000 Lt skolos, atidavė 9000 Lt. Skolą atiduodavo Jolita. Pas juos nebuvo bendro biudžeto, kiekvienas atskirai. 5-6 paskutinius metus jie atskirai jau gyveno. Sūnus apie atsakovės paimtus kreditus sužinojo tik grįžęs iš ligoninės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo D. L. ir atsakovės J. L. santuoka įregistruota 2000-06-03 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1325 (b.l. 9-10).
Dėl santuokos nutraukimo.
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Iš šalių procesinių dokumentų ir duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Dėl turto padalinimo.
CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. R. Z., bylos Nr.3K-3-1213/2002). Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto priteisiamos iš jo mokėtinos skolos, t.y. skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.).
Nekilnojamojo turto registre atsakovės J. L. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Ieškovo D. L. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės įregistruotos į 1/3 dalis žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., todėl šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.) (b.l. 12-17).
Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo (CK 3.82 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti nuginčyta, įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Savo teisėms ginti atsakovė turėjo visas teisines priemones, t.y. galėjo pateikti ne tik atsiliepimą bet ir priešieškinį ir be abejo galėjo teikti rašytinius įrodymus ir prašyti apklausti liudytojus. Atsakovė neteikė priešieškinio. Ji nurodė, kad butas buvo įsigytas santuokos metu, prie jo įsigijimo prisidėjo 20 000 Lt (įrodymų nepateikta) ir todėl jis dalintinas pusiau.
Nekilnojamojo turto registre ieškovo D. L. asmeninės nuosavybės teisės registruotos į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Šį butą ieškovas įsigijo 2010-08-24 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje aiškiai (pabrauktas tekstas) nurodyta, kad butą jis perka asmeninės nuosavybės teise (b.l. 19-26). Ieškovas įrodinėjo ir pateikė notaro patvirtintą 2008‑07-16 pinigų dovanojimo sutartį, kuria ieškovo tėvai V. L. ir A. L. padovanojo ieškovui 230 000 Lt (b.l. 18). Teismo posėdžio metu ieškovo motina patvirtino, kad turėjo lėšų ir disponavo didelėmis piniginėmis sumomis. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė, kad jis turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo butą, kaip asmeninę nuosavybę iš savo asmeninių (jam padovanotų) lėšų.
Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ieškovo buvusi ir esama faktinė gyvenamoji vieta – Pergalės g. 19-6, Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. (b.l.19). Atsakovė, sudarydama kredito sutartį (b.l.40), taip pat nurodė šią savo gyvenamąją vietą.
Byloje pateikti įrodymai rodo, kad atsakovės atstovas ruošė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu (b.l. 48-52, 58-62). Ji buvo pateikta teismui, bet teismas jos nepriėmė dėl joje buvusių trūkumų (b.l. 53-55). Tačiau iš minėtų sutarčių matyti, kad tarp atsakovės ir ieškovo jokio ginčo dėl buto nebuvo. Priešingai, atsakovės atstovo ruoštas paskutinis sutarties variantas (b.l.62) rodo, kad atsakovė pripažino, kad ginčo butas yra ieškovo nuosavybė.
Taip pat iš atsakovės atsiliepimo ir teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovas ginčo butu disponavo savo nuožiūra, nes butas buvo naudojamas nuomai. Jis pats vienas gaudavo už tai atlyginimą, kuriuo pats ir disponavo, t.y. naudojo savo reikmėms tenkinti. Tai rodo, kad ieškovas pagrindė savo nurodomas faktines aplinkybes. Todėl teismas laiko įrodytu, kad ginčo butas Sporto g. 2, Riešės k., Vilniaus rajone, yra ieškovo įsigytas asmeninėn nuosavybėn ir santuokos nutraukimo atveju,kaip bendras turtas nėra dalintinas.
Atsakovė 2014-12-12 gavo iš ieškovo 15 000 litų pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo, ką įrodo kvitas (b.l. 66).
Atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių; ieškovo vardu registruotas automobilis „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28). Šalys jį vertina 2 000 Lt. Kadangi ginčo dėl šio automobilio tarp šalių nėra, jis priteisiamas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas teigia, kad už automobilį atsakovei yra sumokėjęs, kai šalims derantis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pervedė atsakovei iš viso 15 000 Lt (b.l. 66,84). Atsakovė triplike nurodė, kad iš ieškovo gautus 15 000 Lt nukreipė bendriems įsiskolinimams dengti, tai įrodinėdama pateikė banko sąskaitos išrašus (b.l. 86, 108-113). Teismas neturi pagrindo patvirtinti atsakovės nurodomą prielaidą,kad šie pinigai buvo geranoriškai ieškovo skirti jos asmeninėms skoloms padengti.Teismas laiko,kad šie pinigai buvo skirti kaip kompensacija atsakovei už santuokos nutraukimo bylą šalių susitarimu,ką įrodo atsakovės atstovo rengtos sutartys ir jų turinys bei šalių elektroninis susirašinėjimas(b.l.49-50,51-52,58,59,62).Teismas mato, kad ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovei kompensaciją už priteistiną automobilį, todėl atsakovei kompensacija už jį nepriteistina.
Dėl pajamų už nuomą priteisimo.
CK 3.88str. bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno sutuoktinio veiklos, todėl preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Teismas pripažino, kad ginčo butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Tačiau pagal CK 3.88 str. 1 d. 2 p. pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas nuo 2010 metų lapkričio mėnesio nuomoja butą ir gauna po 400 litų pajamų. Iki 2015-02-01 ieškovas turėjo gauti 20 400 litų pajamų.Todėl atsakovei priteistina ½ dalis, t.y. 2 954,12 eurų (10 200 Lt) suma,kaip ieškovo pajamos,gautos iš jo asmeninės nuosavybės-buto nuomos(CK 3.88str.1d.2p.).Tačiau atsižvelgiant į tai,kad ieškovas sumokėjo atsakovei 15000 litų,šalys neginčija,kad automobilio vertė 2000 litų,teismas laiko sąžiningu laikyti,kad ieškovas sumokėjo atsakovei kompensaciją už jo gautas nuomos pajamas(CK 1.5 str.).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų ieškovo tėvams.
Byloje pateikta įrodymai tik dėl dviejų kreditorinių įsipareigojimų. Paskolos raštelis, kuriuo 2012-04-26 atsakovė pasiskolino iš ieškovo tėvų – V. L. ir A. L. po 10000 litų. Sandorio liudininkas – D. L. (b.l.39). 2012-08-29 vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovė pasiskolino iš BIGBANK AS filialo 6000 litų (b.l.40-42). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad padengė kreditorinius įsiskolinimus išskyrus skolą tėvams.
Sutuoktinių prievolių pobūdis (asmeninė ar bendroji prievolė) nepreziumuojamas. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). (AT civ. byla Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį.
Pagal pirmą paskolos sutartį matyti, kad atsakovė skolinosi pinigus asmeniškai sau, nes kitu atveju nebūtų reikalingas liudytojas – ieškovas.Santuokos nutraukimo sutarties projekte atsakovė pripažino,kad skola ieškovo tėvams yra jos asmeninė skola(b.l.62,4-as punktas).Atsakovė yra atidavusi asmeniškai 9000 litų skolos(b.l.37). CK 3.92 str. 2 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovės prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, atsakovė turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini).) teismas turi pagrindą padaryti išvadą, kad nėra pagrindo paskolos sutarties ieškovo tėvams pripažinti bendra sutuoktinių prievole.
Kiti klausimai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „L.“; ieškovui pavardė „L.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 56,33 Eur (194,50 Lt) žyminį mokestį, patyrė 1 105,47 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 2, 63-65).Šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovui(CPK 88,93str.).
Atsakovė byloje turėjo 630 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 67-68, 107).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 4,31 Eur (14,88 Lt), kurie priteisiami iš atsakovės valstybei (CPK 92,96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – Druskytė), santuoką, įregistruotą 2000-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1038), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „L.“, atsakovei pavardę „L.“.
Pripažinti, kad dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., Avižienių sen., (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo D. L. nuosavybė.
Priteisti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. L. asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti iš ieškovo D. L. atsakovei J. L. 2 954,12 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 12 ct) už buto nuomą gautų pajamų.
Pripažinti, kad atsakovei J. L. 2 954,12 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 12 ct) kompensacija ir už atsakovui D. L. neperduoto bendrasantuokinio turto dalį (automobilį) ieškovo D. L. jau yra sumokėta.
Pripažinti, kad kreditorinis 2012-04-26 įsipareigojimas V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 11 000 Lt(vienuolikos tūkstančių litų) likutinėje dalyje yra asmeninis kreditorinis atsakovės J. L. įsipareigojimas.
Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1105,47 eur(vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,31 Eur (keturi eurai 31 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.