Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Byla Nr. ATP-41-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
ATP-41-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00740-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-41-317/2014
Proceso Nr. 4-19-3-00740-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.10.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. M. 2013-08-27 nutarimu Nr. 98N-2886603-13 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 2 d 250,00 Lt dydžio bauda už tai, kad būdamas per metus baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str.1 d., 2013-08-09 19.43 val. Palangos m. Malūno, Ganyklų g. vairavo transporto priemonę-automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengti saugos diržai, neprisisegęs saugos diržo,

Šį sprendimą nubaustasis apskundė, tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi D. K. skundo netenkino, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. M. 2013-08-27 nutarimą Nr. 98N-2886603-13 paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti skundžiamą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 98N-2886603-13, kaip neteisėtus ir nepagrįstus, o administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Jo teigimu, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nepasisakyta nei dėl vieno posėdžio metu apelianto pateikto argumento, nei vienas argumentas nebuvo įvertintas, motyvuotai paneigtas, atmestas ir pan. Skunde nurodoma, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta apelianto, kaip atsakomybėn traukiamo asmens, teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, nes teismo sprendimas nemotyvuotas. Anot D. K., priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Skunde nurodoma, kad pareigūnė sustabdžiusi apeliantą paaiškino, kad jį sustabdė todėl, jog jis vairavo neprisisegęs saugos diržų ir paklausė, ar sutinka su nurodytu pažeidimu. Jis atsakė, kad nesutinka, kadangi vairavo automobilį prisisegęs saugos diržus. Šio jų pokalbio metu pati pareigūnė matė, jog apeliantas prisisegęs saugos diržus. Policijos pareigūnų teiginys, jog tuo metu jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų, negali būti vertinamas objektyviu, kadangi esant tokioms sąlygoms, yra pagrįstai abejotinos galimybės įvertinti galimą pažeidimą. Abejonių apeliantui kelia protokole nurodytos aplinkybės, jog galimą pažeidimą padarė Malūno ir Ganyklų gatvėse. Sustabdytas jis buvo Ganyklų gatvėje ir objektyviai galimą jo pažeidimą buvo įmanoma užfiksuoti tik sustabdžius jo vairuojamą automobilį.

Skunde nurodoma, jog teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Apelianto nuomone, teismas priėmė nutartį nevertindamas jo išdėstytų aplinkybių.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į D. K. apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-11-07 nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad parodymai policijos pareigūno, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė liudytoją-pareigūną R. A., administracinėn atsakomybėn patrauktą D. K. bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole. Teismas kvietė į teismo posėdį ir liudytoją-pareigūnę R. T., vertino liudytojos R. T. tarnybinį pranešimą, todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netyrė įrodymų. Apelianto teiginys, kad automobilio vairuotojas negali per priekinį stiklą pastebėti, kad prasilenkiančio automobilio vairuotojas yra neprisisegęs saugos diržo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes apelianto padarytą pažeidimą užfiksavo ir jį sustabdė du pareigūnai, kurie ir patvirtino pažeidimo faktą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog tuoj po pažeidimo padarymo policijos pareigūnui surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį pateikus susipažinti D. K., šis neneigė padaryto pažeidimo ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl jo. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog nėra pagrindo netikėti pažeidimą fiksavusių policijos darbuotojų teiginiais teisme apie padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Esant šioms aplinkybėms, D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo netenkinti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas