- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- I-1193-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 000Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 1 d..
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde(b.l.4) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 29-32)nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Netinkamomis sąlygomis buvo laikomas neatsižvelgiant į jo ligas, dėl mažos kvadratūros kildavo konfliktinės situacijos, buvo žeminamas skitų nuteistųjų. Būriuose miegamųjų vietų buvo daugiau nei nurodo atsakovas atsiliepime. Nurodė, jog priešingai, nei nurodo atsakovas atsiliepime, buvo kreipęsis dėl perkėlimo į kitą būrį, į darbo zoną, tačiau Alytaus PN administracija prašymų netenkino,pralaikė pareiškėją laikino sulaikymo kameroje 9 paras tik su čiužiniu ant grindų, nesiūlė reabilitacijos programų.
Atsakovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimuose į skundą (b.l. 8-12, 35-40) nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d. pareiškėjas paskirtas į pareiškėjas paskirtas į 5 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 44,98 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,74 kv.m.Nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. pareiškėjas paskirtas į pareiškėjas paskirtas į 10 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 43,68 m² ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,64 kv.m.Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose - t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (87 etatai, pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Pareiškėjas teigia, kad baldai ir tualetai esantys kamerose užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PNSveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl miego sutrikimų, ŽIV ligos, hepatito C, veido sumušimo. Pareiškėjas nuo 14 metų vartoja narkotikus, nuo 2005 metų serga ŽIV, nuo 2006 metų serga hepatitu C, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo Alytaus pataisos namuose yra atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus PNbendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. nesuteikiant teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l. 8-9, 14, 15-16) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę 5 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 44,98 kv.m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,74 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 43,68 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodo atsakovas, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 29-32) nurodo aplinkybes, kad yra kreipęsis dėl jo perkėlimo į darbo būrį, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, dėl atsisakymo gyventi būryje buvo skiriamos drausminės nuobaudos, kad teko praleisti 9 paras kameroje, turint tik čiužinį ant grindų, Alytaus PN administracija nesiūlo jokių reabilitacijos programų. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo, kokią neturtinę žalą patyrė dėl jo nurodytų aplinkybių, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir atmestini.
Nenustačius Alytaus PNpareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. (M. M.)skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.