Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( duomenys neskelbtini) Skuode, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., žinodamas, kad 2010-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui O. V., gimusiam 2006-07-15, kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 litų, kurį uzufrukto teise tvarko A. Ž. (L) iki sūnaus pilnametystės bei privalėdamas per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai A. Ž. (L) 2400 litų įsiskolinimą už savo sūnaus O. V., gimusio 2006-07-15, išlaikymą, vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir jokios kitos materialinės paramos vaikui neteikė.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: privalėdamas pagal 2010-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą (nutartį) per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai A. Ž. (L) 2400 litų įsiskolinimą už savo sūnaus O. V. išlaikymą.

M. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 ir 245 straipsniuose nepripažino. Jis neginčija jam nustatytos pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui bei parodė, kad vaikui išlaikymą mokėjo kas mėnesį, bet ne visą priteistą sumą, nes neturėjo iš ko sumokėti po 400 Lt. Šios pareigos nevykdė dėl svarbių priežasčių, todėl mano, kad šios priežastys nerodo jo piktybiškumo siekiant neteikti sūnui teismo nutartimi priteisto išlaikymo ir tai šalina baudžiamąją atsakomybę. Jis mokėdavo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 250-300 Lt. Įsipareigojimo per tris mėnesius sumokėti 2400 litus jis nevykdė, nes tuo metu neturėjo pinigų. Šiuo metu vaiko išlaikymui moka po 400 Lt, tai yra pilnai mokamas vaikui priteistas išlaikymas nuo ikiteisminio tyrimo šioje byloje pabaigos. 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais jau buvo mokama po 400 Lt. Kiek lėšų vaiko išlaikymui buvo nemokėta, tai sūnui Vaikų fondas mokėdavo. Jis mano jog, kaip Lietuvos piliečiui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, valstybė jam padeda ir jis yra skolingas valstybei. 2009 metais jis įkūrė savo firmą "B. H.", tikėjosi, kad sėkmingai klostysis verslas, būtent todėl išvažiavo į Norvegiją, tikėjosi rasti ten pažinčių ir plėtoti verslą. Tačiau jam nesisekė, nes Norvegijoje jis dirbdavo pavienius darbus, o pinigų užtekdavo tik būtiniausiems poreikiams, maistui bei buto nuomai. Jis nepamiršo savo pareigos išlaikyti sūnų, niekuomet nėra vengęs mokėti sūnui išlaikymą, stengėsi dirbti, o nuo 2010 m. liepos mėnesio nemokėjo vaiko išlaikymui priteistų lėšų, nes neturėjo pastovaus uždarbio, pastovaus pragyvenimo šaltinio, pats vos pragyveno. Kai jo įmonė dirbo, dirbo pas norvegus, buvo susirašę kontraktus, bet norvegai savo pažadų nevykdė. Įmonė dirbo nuostolingai. Jam pragyventi padėjo sutuoktinė D. V., kuri taip pat dirbo užsienyje. 2010 m. spalio mėn. jam buvo sumokėti dienpinigiai 20000 Lt. Kadangi jo įmonė dirbo nuostolingai, jis skolinosi iš D. V., kai atsirado galimybė, paėmė ir grąžino Dianai tą skolą. Jis gyveno į skolą. Kai pravedė dienpinigius, jis savo korteles davė Dianai ir ji pasiėmė skolą. Dulkių siurblys buvo labai reikalingas žmonos vaikui, nes jis serga astma. Jie pasitarė, daktarai sakė, kad tikrai labai gerai būtų įsigyti tą siurblį ir D. V. tikrai ji pati jį nusipirko, jis tik pasirašė sutartį su firmos atstovais. D. V. mokėjo ir išmokėjo už savo siurblį. Automobilį pirko taip pat Diana iš savo pinigų, jis tik užregistravo jį savo vardu, nes Diana nieko nesupranta apie tai. Jis nuvažiavo, nupirko automobilį ir parvarė į Skuodą. Vėliau Diana perrašė savo automobilį savo vardu. Antstoliui įsiskolinimą visą sumokėjo taip pat D. V., pardavė savo automobilį ir sumokėjo antstoliui 6012 Lt visą įsiskolinimą. Darbo biržoje Lietuvoje jis užsiregistravęs nebuvo, nedarbo draudimo išmokų negavo. Darbo ieškojo pats. Taip pat nurodo, kad dėl nenusisekusio verslo ir skolų dar ilgą laiką dėl pablogėjusios sveikatos, t. y. nuolatinės depresijos, negalėjo normaliai ne tik dirbti bet ir šiaip gyventi ir dėl to paties negalėjo susirasti ir kito darbo bei gauti pajamų, dalį kurių būtų galėjęs skirti savo vaiko išlaikymui. Jis ilgai gydėsi dėl depresijos. D. V. mokėjo jo paskolas, ir vaikui pervesdavo pinigus iš savo sąskaitos, bet jų santykiai irgi buvo pašliję ir ji nemokėjo pilnai už jį išlaikymą jo sūnui. Jis mano, kad jei šiuo metu neturi galimybės skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt, bet skiria 250 Lt arba 300 Lt kas mėnesį, tai vaikui 500-600 Lt tikrai užtenka, nes jis su motina negyvena kažkur sostinėje, kur nuomos, kur kainuoja viskas labai brangiai.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad su M. V. susituokusi nebuvo, kartu gyveno apie dvejus metus. 2006-07-15 jiems gimė sūnus O. V.. Po vaiko gimimo jie su M. V. kartu gyveno apie pusantrų metų, jis vaiku rūpinosi. Jai išsiskyrus su Mariumi, sūnumi jis nustojo rūpintis. Kad užtikrinti vaiko išlaikymo stabilumą ir buvo 2010-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistas išlaikymas iš vaiko tėvo po 400 litų kiekvieną mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimas 2400 Lt sumoje. M. V. priteistos 2400 litų skolos jai nesumokėjo, sūnui materialinį išlaikymą teikė nereguliariai ir nepilnai, didžiausia suma, kurią gavo, buvo 250 litų. M. V. su sūnumi Orestu nebendrauja. 2012 metų pradžioje išlaikymo įsiskolinimas buvo 5600Lt. 2012-01-27 iš D. V. sąskaitos buvo pravesta 200 litų, 2012-02-28 buvo pravesta 100 litų. 2012-02-17 iš antstolio S. D. į jos sąskaitą buvo pravestas 6012 Lt susidaręs vaiko išlaikymui skirtų lėšų įsiskolinimas. Nei kovo, nei balandžio, nei gegužės mėnesį išlaikymo sūnui O. V. iš M. V. negavo, nors jis turėtų mokėti po 400 litų kas mėnesį. 2012-06-11 ji pastebėjo, kad į jos sąskaitą yra pravesti 300 litų, paskirtyje buvo nuoroda, kad 100 litų yra alimentai už vasario mėnesį, 200 litų - už kovo mėnesį, pinigai buvo pravesti iš D. V. sąskaitos. Nuo 2011 metų liepos mėnesio ji gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, pradžioje gaudavo po 150 litų, šiuo metu gauna po 195 litus. Ji šiuo metu taip pat neturi darbo, augina vaiką, todėl sūnui tėvo parama būtina. Šiuo metu M. V. jau vėl yra skolingas vaiko išlaikymui.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad 2010-06-18 jis vedė A. L.. Ji turi du vaikus - O. V. ir E. M.. O. V. tėvas M. V. vengė išlaikyti savo vaiką. Jis siuntinėjo sutuoktinei įžeidžiančio turinio SMS žinutes. Vienoje žinutėje, atsiųstoje A. Ž., buvo net rašoma, kad grįžus į Lietuvą bus galima sudaryti sutartį, pagal kurią Orestas (V) bus tik jos (A. Ž.) ir ji su Ž galės juo rūpintis. Kitoje pašaipiai rašoma, kad adresatas, matyt, neturi ką valgyti, jei kreipėsi į antstolį, moralizuojama, kad reikia pačiai dirbti, o ne pinigų prašyti, grasinama, kad nieko iš jo negaus, nes keičia pavardes, o jam asmeniškai nepraneša. Kitoje atsiųstoje žinutėje buvo rašoma apie teismo nustatytą trečią mėnesio savaitgalį, per kurį M. V. gali pasiimti vaiką, reikalaujama, kad vaiką jis galėtų pasiimti iš kiemo, po to siūloma A. Ž. vaiką pasiimti ir rūpintis pačiai ir atitinkamai įforminti dokumentus, o jeigu ji nori tik jo pinigų, tada reikės kovoti. Dar vienoje atsiųstoje žinutėje A. Ž. vadinama ubage, rašoma, kad pirmiausiai turi jam duoti vaiką o paskui reikalauti iš jo pinigų, daugiskaita rašoma, kad negimdykit, jei neturit pinigų.

Liudytoja D. V. parodė, kad su M. V. ji susituokė 2010-01-08 ir apsigyveno Skuode, kartu su jos dviem vaikais iš pirmos santuokos. Jai žinoma, kad M. V. turi sūnų O. V., kurio išlaikymui priteistos lėšos iš jos sutuoktinio. Į jos sąskaitą banke „Swedbank" pinigai Norvegijos kronomis buvo pervesti iš jos vyro M. V. sąskaitos, kadangi ji dirbo Norvegijoje pavienius darbus, o Norvegijoje sąskaitos neturėjo, todėl pinigus įnešdavo į M. V. sąskaitą o po to jis juos pervesdavo į jos sąskaitą banke „Swedbanke". D. V. taip pat parodė, kad jos sutuoktinis ilgą laiką gydėsi dėl depresijos ir ji, kiek galėdama stengėsi jam padėti. Ji iš savo pajamų apmokėdavo jo įsiskolinimus, pravesdavo pinigus ir jo sūnaus Oresto išlaikymui. Dulkių siurblį ji pirko už savo lėšas, M. V. tik pasirašė sutartį su firmos atstovais. Automobilis buvo nupirktas taip pat už jos Norvegijoje uždirbtas lėšas. Ji dar pardavė butą, kuris jai atiteko po ankstesnės santuokos nutraukimo ir šiuos pinigus naudojo bendriems šeimos poreikiams.

Iš 2011-04-01 A. Ž. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nurodė, kad M. V. vengia pilnai mokėti alimentus savo sūnaus O. V. išlaikymui pagal Mažeikių rajono apylinkės sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-160-715/2010. Ant pareiškimo yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-04-26 rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 73-1-00281-11, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. (1 t. 50 b. l.)

Iš ištuokos liudijimo Nr. 286068, santuokos liudijimo Nr. 254664, matyti, kad prieš A. Ž. ištekant už S. Ž., jos pavardė buvo M, nes skyrybų metu su S. L., ji pasiliko savo anksčiau buvusią Mikienės pavardę. Santuoką su S. Ž. sudarė 2010-06-18. (1 t. 23, 24 b. 1.)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. 382920 matyti, kad M. V. yra O. V., gimusio 2006 m. liepos 15 d., tėvas (1 t., 12 b. l.). Byloje esanti 2010 m. gegužės 13 d. priimta Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis liudija, kad iš M. V. priteistas išlaikymas sūnui O. V., gimusiam 2006-07-15, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. L.. Tą pačia Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. V. taip pat įsipareigoja per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti lėšų nepilnamečiui vaikui O. V. įsiskolinimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-03) iki teismo nutarties įsiteisėjimo, skaičiuojant po 300 Lt per mėnesį, kas bendroje sumoje sudaro 2400 Lt (t. 1, b. 1.51-52). 2010-09-22 A. L. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-160-715/2010 (1 t., 56 b. 1.). Antstolio S. D. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr.0156/10/01308 pagal 2010-09-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-160-715/2010 dėl sūnaus O. V. išlaikymo išieškojimo iš M. V. išieškotojai A. L. ( 1 t., 57 b. l.). Iš antstolio S. D. pateiktų pažymų matyti, kad 2011-04-14 M. V. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 5050 Lt (1 t., 58 b. l), 2012-01-27 išlaikymo įsiskolinimas buvo 5600 Lt, antstolis išieškojo ir į išieškotojos sąskaitą 2011-04-19 pravedė 3,36 Lt, 2011-10-24 pravedė 250,50 Lt, areštuotas skolininkui priklausantis keturių kambarių butas, esantis Skuodo m., Šatrijos g. 36-13 (butas įkeistas) ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), 2007 m., priklausanti bendra nuosavybės teise skolininkui ir D. V. (1 t., 60 b. 1.). 2012-06-15 dienai išlaikymo skola sudarė 1030 Lt. (1 t., 62 b. 1.)

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės sprendimu O. V., gim. 2006-07-15, nuo 2011- 07-01 kiekvieną mėnesį nuspręsta mokėti 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos pažymos matyti, kad 2012 m. balandžio 6 d. M. V. įsiskolinimą Fondui sudaro 1201,85 Lt. su palūkanomis (1 t., 33 b. 1.)

Iš banko "Swedbank" išrašų matyti, kad iš D. V. sąskaitos buvo pervesta:

2012-02-15 į anstolio S. D. sąskaitą 6 012, 00 Lt.

2010-06-10 300 Lt. alimentų už 2010 m. birželio mėnesį ir 50 Lt. socialinė pašalpa.

2010-11-01 200 Lt. alimentų už 2010 m. rugpjūčio mėnesį, 50 Lt. įsiskolinimas nuo 2009- 09-03.

2011-01-19 100 Lt. alimentų už 2010 m. rugsėjo mėnesį.

2011-01-27 100 Lt. alimentų už 2010 m. spalio mėnesį.

2011-02-18 200 Lt. alimentų už 2010 m. lapkričio mėnesį.

2011-05-20 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-06-22 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-07-28 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-09-14 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-09-29 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-10-31 150 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2011-12-21 250 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2012-01-27 200 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2012-02-28 100 Lt. M. V. vaiko išlaikymui.

2012-06-07 100 Lt. už M. V. alimentus už 2012 m. vasario mėnesį ir 200 Lt. alimentų už 2012 m. kovo mėnesį. (t.1., 34-49 b. 1.).

Iš banko "Swedbank" buvo gauta informacija apie D. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje vykdytas operacijas nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d., iš kurios matyti, kad į šią sąskaitą buvo daromi pavedimai iš M. V. sąskaitos didelėmis sumomis, buvo dengiamos M. V. paskolos, išgryninamos didelės pinigų sumos, taip pat, daromi pavedimai į A. Ž. sąskaitą už M. V. alimentus (t.1, 112-113,115-126 b. 1.)

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus gautų duomenų matyti, kad už 2010 metus M. V. gavo 10697, 14 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 buvo nedraudiminis laikotarpis, už 2011 metus jis gavo 882, 95 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo 2011-01-01 iki 2011-03-31 buvo nedraudiminis laikotarpis, draudimo pabaiga 2011-04-01. (t.1, b. 1. 146).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gautų duomenų matyti, kad UAB "BUILD HOUSE" įregistruota nuo 2010-02-25, paskutinė FR0572 deklaracija pateikta 2011-06-15, darbuotojai iš įmonės atleisti iki 2011-04-01, vadovė D. V. atleista 2011-09-05, nuo 2010-12-01 iki 2011-09-05 įmonėje buvo nedraudiminis laikotarpis. (t.1, 166,167-181 b. 1.).

Iš banko ,,Swedbank“ buvo gauta informacija apie M. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje vykdytas operacijas nuo 2010-06-01 iki 2012-02-16, iš kurios matyti, kad į M. V. sąskaitą iš UAB "BUILD HOUSE" 2010-09-21 buvo pervestas 5747, 91 Lt. atlyginimas, 2010-10-22 iš tos pačios įmonės buvo pervesta 20600 Lt delspinigių ir tą pačią dieną iš įmonės pervesta 4800, 00 Lt. delspinigių, į A. Ž. sąskaitą 2011-03-29 buvo pervesta 100 Lt., antstoliui S. D. 2011-04-06 pervesta 3,36 Lt., 2011-07-29 į antstolio sąskaitą pervesta 250,50 Lt. 2010-11-16 į M. V. sąskaitą pervesti pinigai iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, tai yra 400 Lt. iš UAB "MINIBANK" ir 400 Lt. iš UAB "LSV INTERGROUP", 2010-12-06 pervesta 2167,50 Lt. konvertavus Norvegijos kronas. (t.1, 182-183,185,188-191).

Iš DNB banko gautų duomenų matyti, kad M. V. 2008-10-05 sudarė sandorį 80000,00 Lt. sumai, paskolos likutis yra 63973,47 Lt. (2 t. 2-16 b. L), 2010-07-23 iš UAB "BINGBANK" gavo 2000,00 Lt. vartojamąjį kreditą, kurį grąžino anksčiau termino, 2011-05-23 pervesta 1054,00 Lt. (2 t. 26-29 b. L), 2011-08-31 su UAB "General Financing" sudarė 4000,00 Lt. vartojamojo kredito sutartį, pagal kurią paskolos likutis yra 783, 88 Lt. (2 t. 31-35 b. L), iš UAB "Gerovė ir patikimumas" 2010-02-25 ir 2011-12-05 išsimokėtinai paėmė prekių už 6600,00 Lt., už kurias sumokėta sekančiai: 2010-03-04 1000,00 Lt, 2010-04-15 500,00 Lt., 2010-05-21 500,00 Lt., 2011-03-16 500,00 Lt., 2011-06-09 500,00 Lt, 2011-09-14 1000,00 Lt, 2011-09-30 2600,00 Lt. (2 t., 40-42 b. 1.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 164 straipsnyje, pagal objektyviuosius požymius yra tada, kai asmuo nevykdo teismo sprendimo išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių pateisinamų priežasčių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

M. V., žinodamas, jog pagal teismo nutartį jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turėdamas realią galimybę vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo, trukusius ilgesnį laiką), sąmoningai vengė tokios pareigos ir priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai, ne pilna apimtimi, dėl ko 2011-04-12 įsiskolinimas susidarė 5050 Lt, o 2012-01-27 – 5600 Lt (1 t., 57, 58, 60 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis nėra pakeista ar panaikinta, todėl šiuo sprendimu paskirtą pareigą kaltinamasis M. V. privalo vykdyti. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. 10 d. iki 2012 m. birželio mėn. 07 d. buvo padaryta 16 pinigų pervedimų lėšų sūnui išlaikyti tik 2650 Lt sumai. 2012-02-15 į antstolio S. D. sąskaitą iš D. V. sąskaitos buvo pervesta 6012,00Lt. Tos aplinkybės, kad M. V. vengė teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, nepaneigia ir jo aiškinimai, jog jis pastoviai pervesdavo po 250, 300 litų, nes šie teiginiai nepagrįsti bylos duomenimis, o teismui pateikti duomenys, kad antstolis išieškodavo net 3,36 Lt ir po 100-200 Lt, kaip pagrindžiantys išlaidas vaiko išlaikymui, vertintini kaip netolygūs priteistam išlaikymui ir todėl, lyginant su priteistu periodiniu išlaikymu 400 Lt, yra mažareikšmės sumos. Net turėdamas lėšas, t. y. gavęs 10697,14 Lt pajamų už 2010 metus, 20600 Lt ir 4800 Lt. dydžio dienpinigius bei gaudamas kitas draudžiamąsias pajamas, kaltinamasis neteikė pilnai išlaikymo savo sūnui. 2010-11-16 į M. V. sąskaitą pervesti pinigai iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, tai yra 400 Lt. iš UAB "MINIBANK" ir 400 Lt. iš UAB "LSV INTERGROUP", 2010-12-06 pervesta 2167,50 Lt. kovertavus Norvegijos krovas. (1 t., 182-183,185,188-191). 2010-07-23 iš M. V. UAB "BINGBANK" gavo 2000,00 Lt. vartojamąjį kreditą, kurį grąžino anksčiau termino, 2011-05-23 pervesta 1054,00 Lt. (2 t., 26-29 b. l. ), 2011-08-31 su UAB "General Financing" sudarė 4000,00 Lt. vartojamojo kredito sutartį, pagal kurią paskolos likutis yra 783, 88 Lt. (2 t. 31-35 b. L), iš UAB "Gerovė ir patikimumas" 2010-02-25 ir 2011-12-05 išsimokėtinai paėmė prekių už 6600,00 Lt., už kurias sumokėta sekančiai: 2010-03-04 1000,00 Lt, 2010-04-15 500,00 Lt., 2010-05-21 500,00 Lt., 2011-03-16 500,00 Lt., 2011-06-09 500,00 Lt, 2011-09-14 1000,00 Lt, 2011-09-30 2600,00 Lt. (2 t. 40-42 b. 1.) Nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. į D. V. sąskaitą buvo daromi pavedimai iš M. V. sąskaitos didelėmis sumomis, buvo dengiamos M. V. paskolos, išgryninamos didelės pinigų sumos, taip pat, daromi pavedimai į A. Ž. sąskaitą už M. V. alimentus. (1t., 112-113,115-126 b. 1.)

Tokios manipuliacijos su pinigų pervedimų tarp sutuoktinių sąskaitų teismas vertina kaip bandymą parodyti kitokį sutuoktiniams priklausančio turto teisinį režimą tam, kad užkirsti kelią nukreipiant išieškojimą į M. V. turimą turtą ir tai padaryta turint tikslą nuslėpti savo turtą, vengiant išlaikyti sūnų.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, vertintinas kritiškai M. V. paaiškinimas, kad išlaikymo skolą susidarė esant sunkiai finansinei padėčiai jo šeimoje dėl darbo ir pajamų neturėjimo. Šiuo metu taip pat nenurodė teismui, kokių dar ėmėsi priemonių susirasti darbą, už kurį gautų atlyginimą, iš kurio teiktų išlaikymą sūnui. Nors M. V. neigia šiuos įrodymus, tvirtindamas, kad išlaikymo sūnui neteikė pilna apimtimi dėl objektyvių priežasčių, jo aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims, jis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, ilgą laiką oficialiai niekur nedirbo, neįsiregistravo darbo biržoje, ir laikytina, jog tokiu būdu nedėjo jokių realių pastangų, kurios parodytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo taip kaip nustatyta teismo nutartimi. Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių jo realų sveikatos pablogėjimą, nes iš pateiktos UAB ,,Mažeikių psichinės sveikatos centras“ pažymos matyti, jog jis jau nuo 2009-12-03, t. y. dar iki teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo sūnui išieškojimo, lankėsi pas psichiatrą ir paskutinis apsilankymas buvo 2012-08-23, jam paskirtas ambulatorinis gydymas, todėl toks nuteistojo teiginys laikytinas deklaratyviu ir neatitinkančiu bylos medžiagos. Įrodymų, kad M. V. ilgesnį laiką negalėjo dirbti dėl ligos, nėra. Nors byloje nukentėjusioji patvirtina, kad M. V. savo vaiko išlaikymui 2012 m. vasario 15 d. pervedė baudžiamosios bylos tyrimo laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą, tai savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės už BK 164 str. numatytą nusikaltimą, tačiau M. V. nėra padengęs viso išlaikymo įsiskolinimo ir pats paaiškino, jog neturi lėšų tam. Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, kuris trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką, išlaikymo skola 2012-06-15 dienai 1030 Lt. (11. 62 b. 1.) Konkrečiu atveju padaryti piniginiai mokėjimai ir pinigų pervedimas nukentėjusiajai yra trunkamojo nusikaltimo pabaiga, o ne pačios nusikalstamos veikos pavojingumo praradimas ar pavojingumo pasikeitimas. Todėl tokia aplinkybė tik nutraukia nusikalstamą veiką, tačiau nepanaikina šio nusikaltimo pavojingumo. Teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu gali daryti naują analogišką nusikalstamą veiką.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 245 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. BK 245 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Kaltinime nurodyta, jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: privalėdamas pagal 2010-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą (nutartį) per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai A. Ž. (L) 2400 litų įsiskolinimą už savo sūnaus O. V., gimusio 2006-07-15, išlaikymą, šio teismo sprendimo nevykdė. Teismas laiko, kad baudžiamasis įstatymas šiuo atveju pritaikytas netinkamai, nes minėtas įsiskolinimas yra tas pats priteistas vaikui išlaikymas, todėl M. V. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį. Teismo sprendimą išlaikyti vaiką M. V. turi vykdyti iki sūnaus pilnametystės., o jis sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, t, y, neteikia priteisto sūnui išlaikymo, o tai atitinka BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, M. V. pagal BK 245 straipsnį išteisintinas

M. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jis kritiškai nevertino savo elgesio – neatsiprašė nukentėjusiosios, toliau nemoka pilna apimtimi lėšų sūnaus išlaikymui, su juo nebendrauja, jo nelanko. Šie duomenys rodo, kad M. V. kritiškai nevertina savo elgesio.

M. V. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.): padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris truko ilgą laiko tarpą, atlygino įsiskolinimo dalį, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčinė kaltė, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, šiuo metu jis nedirba, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nukentėjusioji A. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10000 moralinei žalai atlyginti. Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kadangi M. V. nevykdė pareigos (CK 3.192 str.) išlaikyti nepilnametį sūnų, teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnui priteisė pagal O. V. motinos teismui pareikštą reikalavimą (CK 3.194 str. 1d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). M. V. nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, ji buvo priversta už jį skirti savo pinigines lėšas vaiko išlaikymui, todėl yra tiesiogiai nukentėjusi nuo M. V. nusikalstamos veikos. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos įsiskolinimas jai buvo net viršijęs 5000 Lt. Jai padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala. Dėl to, kad M. V. nevykdė savo kaip tėvo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų, nukentėjo ne tik mažametis O. V. , bet ir jo motina A. Ž., nes vaikui negavus išlaikymo, motina vykdė ne tik savo, bet ir tėvo pareigą. Kaltinamasis savo nusikalstama veika pažeidė vaiko ir šeimos interesus, pakirto piliečių pasitikėjimą įstatymais ir socialiniu teisingumu. A. Ž. teismui nepgrindė ir neįrodė savo reikalavimo atlyginti 10000 Lt moralinę žalą, todėl įvertinus visas bylos aplinkybės jai priteistina iš kaltinamojo 1000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta M. V. -rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 137, 138 b. 1.) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. V. taip pat priteistina 2000 Lt nukentėjusiajai A. Ž. teisinės pagalbos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 straipsnyje ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. M. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę M. V. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš M. V. 1000 litų ( vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt ( du tūkstančius litų) advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios atstovo, teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje A. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusi Mažeikių rajono apylinkės teismą.