Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorei Rimai Čitavičiūtei,

kaltinamajam M. B., jo gynėjams advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei ir Antanui Grušelioniui,

nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei R. B. ir įgaliotai atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2024 m. spalio 6 d. apie 18 val., gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), metaline tarka sudavė ne mažiau du kartus savo mažamečiui sūnui M. B. į galvą ir dešinę plaštaką, padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, taip mušdamas mažametį M. B., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Taip pat M. B. nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 2 d., apie 20 val., gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), plastmasiniu musmušiu sudavė ne mažiau keturis smūgius savo mažamečiui vaikui M. B. į nugarą, padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaroje, taip mušdamas mažametį M. B., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

M. B. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir dėl 2024 m. spalio 6 d. nusikalstamos veikos parodė, jog tikslios datos pasakyti negali, bet galėjo būti 2024 m. spalio 6 d., apie 17-18 val., nes lauke jau buvo tamsu, sūnus M. darė namų darbus virtuvėje, buvo irzlus, nesusikaupę ir išsiblaškęs. Viskas vyko namuose, virtuvėje, jis gamino valgyti, o sūnus ten pat ruošė namų darbus, kadangi sūnus vienas negali ruošti, reikia būti šalia, nes vienas nepadarys arba padarys atmestinai. Jis prašė sūnaus skaityti, rašyti, atlikti namų darbus ir gražiuoju prašė, kad liautųsi, nes sūnus jį tiesiog ignoravo. Per tris metus išvedė iš kantrybės, tą vieną akimirką sudavė vaikui su maistine tarka, nestipriai, jam liko poodiniai sužalojimai ir kraujosruvos. Tarka buvo plastikinė, dydžio, kaip A5 formato lapas. Visa plastikinė, aplinkui plastikas, o pati tarka metalinė. Maistine tarka trenkė ne daugiau nei 2 kartus. Smūgiai nebuvo stiprūs, nes norėjo tik pagąsdinti, bet tarka aštri, tai liko žymės, kraujas nebėgo, bet pasirodė kraujosruva, lašiuką nusivalė ir viskas. Po to smūgio M. nepuolė verkti, nes nebuvo stiprus smūgis, bet jis nuliūdo. Kad neskaudėjo sprendė dėl to, kad sūnus neverkė, nekūkčiojo, nes buvo susižeidęs daug stipriau, nukritęs nuo dviračio, nusibrozdinęs alkūnes, tada verkė pasikūkčiodamas. Su tarka jis tarkavo morkas ir turėjo ją rankose. Pataikė į dešinę plaštaką ir į dešinę veido viršutinę pusę. Smilkinio srityje matė kraujosruvas. Vaikas išspaudė ašarą, jis iš karto apsikabino, atsiprašė, viską padėjo, atsisėdo prie jo, apsikabino, eilinį kartą atsiprašė tą dieną, pasakė, kad sureagavo per stipriai, bet norėjo, kad jis padarytų namų darbus, nori, kad jam sektųsi mokykloje. Sūnus nusivalė ašaras, atsisėdo kartu ir pabaigė daryti namų darbus. Tuo metu jie buvo tik dviese su M. Ant sąsiuvinio yra jo kraujas, ne vaiko. Jis, kai tarkavo su tarka, susižeidė ranką, nes norėjo sutarkuoti visą morkos galiuką. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 2 d. parodė, kad irgi tikslios datos nepamena, bet įvykius skyrė savaitė, o šis įvykis buvo pirmesnis, buvo vėlus vakaras, gal apie 21 val., viskas vyko namuose. Jis tiesiog daug kartų prašė susitvarkyti kambarį, išmėtytus žaislus, bet sūnus nepakluso, kol atėjo į kambarį ir rado netvarką. Buvo išmėtyti labai smulkūs žaislai. Jis darė valgyti apačioje, atėjo patikrinti į viršų, sūnus pasakė, kad jau susitvarkė, bet kaip visada tik melavo, dar du kartus paprašė, kad susitvarkytų, nesusitvarkė, pasiėmė muštuką ir sudavė kelis kartus per nugarą. Sūnus neverkė, smūgiai nebuvo skausmingi, jis iš karto susitvarkė. Paėmęs muštuką, jis pasakė „vėžliuko kirtis“, kaip ir juoko forma, bet per marškinėlius pasimatė žymės, sūnus neverkė, nesusigūžė, jis suprato, kad tai juoko formos paauklėjimas, o ne mušimas. Jie su broliu dar dažniau ir stipriau susimuša. Trenkė gal tris, keturis kartus, smūgiai buvo nestiprūs, su muštuku stipraus smūgio negali padaryti, nes jis yra elastingas, plastikinis, jis nėra kaip lenta kieta, jis skirtas musėms mušti. Pataikė į kaklo apatinę dalį arba į mentes. Tuo metu buvo jis su vaikais. Ryte kaip rengėsi į mokyklą, apžiūrėjo, matėsi menkos poodinės kraujosruvos. Paklausė ar skauda, atsakė, kad neskauda, nieko nereikia. Eilinį kartą atsiprašė. Įvykio metu mano sūnus neturėjo kuo fotografuoti, bet mokykloje nusifotografavo laikrodžiu „gudručiu“. Ten tikriausiai užfiksuoti tie sužalojimai po jo veiksmų, bet jis neatsimena ar matė tas nuotraukas. Savo veiksmus vertina labai blogai, nes taip elgtis negalima. Netoleruoja tokio elgesio, todėl eina į kursus, pagalbos kreipėsi, lanko pozityvios tėvystės kursus, stengiasi keistis. Kursai duoda teigiamų rezultatų, pasidalina žiniomis, patarimais vieni su kitais. Mano, kad jo elgesys galėjo paveikti vaiko psichologinę būseną neigiamai, bet laikui bėgant mano, kad turėtų pasimiršti. Mano, kad sistemiškumas galėtų sukelti didesnę baimę, bet jei tai būtų elgtas reguliariai, ne tik šituos du kartus, o pastoviai. Vaikas gal jo ir prisibijo, nes jis tiesiog griežtesnis, mamos šalia nėra, kuri sudrausmintų. Po kursų supranta, kad jam reikėjo dar daugiau su juo kalbėtis, klausti, kodėl jis taip elgiasi. Ir, kaip tai įvyko turėjo jam paaiškinti gal labiau, kodėl jis nesusivaldė. Jis sūnui padės kuo greičiau užmiršti neigiamą pojūtį su juo bendraudamas, žaisdamas, išvykdamas į keliones, semdamasis gerais prisiminimais. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, žino apie civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau nesupranta iš kur suma atsirado. Mano, kad vaikui nieko netrūksta, visko turi, tad mano, kad sūnaus motina prašo tų pinigų pasidengti savo skolas, kadangi jis yra kaltinamasis, tai iš jo gali dabar pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas ir davė parodymus, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

M. B. kaltė, be jos paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

2024 m. spalio 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone, Birštono savivaldybėje (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pranešimu „Dėl informacijos apie galimai patirtą smurtą ištyrimo“, kuriame nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad vaikas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), galimai patiria smurtą iš tėvo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-45)

2024 m. spalio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatytos nusikalstamos veikos“, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu 2024 m. spalio 16 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad be nurodyto 2024 m. spalio 6 d. M. B. sumušimo, vaikui nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos nugaroje, padaryti kietu, buku, riboti, panašios į stačiakampį formos daiktu, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais 8-10 parų iki apžiūros. Vaikas paaiškino, kad kelios dienos prieš mušimą tarka dar buvo sumuštas per nugarą plastmasiniu musmušiu. Teigė, kad yra mušamas tada, kai ruošia pamokas ir padaro kokią klaidą. (t. 1, b. l. 23-28)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. konstatuota: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktoje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, padaryti galimai ir tarkos briaunomis, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, tikėtina 2024 m. spalio 6 d.; odos nubrozdinimais ir poodinės kraujosruvos nugaroje padaryti kietu buku, ribotu, panašios į stačiakampį formos daiktu, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais 8-10 parų iki apžiūros; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. (t. 2, b. l. 4-5)

2024 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta – virtuvės patalpa gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-53)

2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 11 d. ir 2024 m. spalio 15 d. savanoriškais daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriuose užfiksuota, kad R. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė M. B. matematikos pratybų sąsiuvinį, laikroduką „Super-G“ ir dvi nuotraukas, kuriose užfiksuoti sužalojimai. (t. 1, b. l. 155-157, 165-171, 172-176)

2024 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas matematikos pratybų sąsiuvinis – jo 24 ir 25 puslapiuose yra raudonos spalvos dėmės, puslapyje Nr. 24 raudono spalvos dėmėje yra trynimo, valymo požymių, o puslapio Nr. 25 apatinėje dalyje matomos dvi vietos, kuriose yra raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 158-164)

2024 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė musmušį ir tarkos nuotrauką. (t. 1, b. l. 177-181)

2024 m. spalio 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas musių muštukas – jis plastikinis, geltonos spalvos, bendro 50 cm ilgio, iš jų 35 cm ilgio rankena ir 15 cm mušimo pagrindas, kurio plotis 11 cm, mušimo pagrindas sudarytas iš mažų 5x3 mm langelių. (t. 1, b. l. 182-187)

2024 m. spalio 17 d. nutarimu, kuriuo objektas – musmušis perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Jotvingių g. 8, Alytus (paketas Nr. 1, plombos Nr. 03340). (t. 1, b. l. 188-189)

(duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti vaiko M. B. ir M. B. paaiškinimai. 2024 m. spalio 9 d. M. B. nurodė: kai ruošia namų darbus, tėtis ant jo rėkia; supykęs kartais trenkia į stalą, kartais trenkia ir jam; trenkė su pjaustymo lentele ir tarka (įvardinti dienos, kada taip įvyko, negalėjo, sakė „neseniai“), o tėvas M. B. pripažino, kad ruošiant pamokas, supykęs pliaukštelėjo vaikui per veidą. 2024 m. spalio 11 d. M. B. nurodė, kad pas mamą labai patinka. jaučiasi saugiau nei pas tėtį, mamos namuose ramiau. (t. 1, b. l. 115-126)

2024 m. spalio 10 d. liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus R. B., liudytoja parodė, jog M. B. yra jos sūnus. Su M. B. tėvu M. B. yra išsiskyrę nuo (duomenys neskelbtini), kartu su juo negyvena. Jų mažamečiai vaikai M. B. ir M. B., teismo sprendimu liko gyventi pas vyrą M. B.. Buvęs vyras M. B. buvo ūmaus, sunkiai sugyvenamo būdo, tačiau niekados fizinio smurto jis nėra vartojęs nei jos, nei vaikų atžvilgiu, bent jau kiek ji žino. Jis daugiau vartodavo psichologinį spaudimą jos atžvilgiu ir žodžiais įsakinėdavo kaip ji turėtų elgtis vienoj ar kitoj situacijoje, tačiau niekados nėra jos ar vaikų mušęs. Kad mažametis sūnus M. yra sumuštas tėvo M. B., ji sužinojo iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių, kurios 2024 m. spalio 9 d. 10.30 val. jai paskambino ir pasakė, kad yra gavę pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad ant vaiko kūno yra smurto žymės, tačiau nieko tiksliai nedetalizavo. Apie tai ji nieko nežinojo. Sūnus M. telefono pats neturi, ji su juo susisiekti neturi galimybių. 2024 m. spalio 10 d. jai paskambino iš Birštono policijos komisariato, pranešė, kad dėl sumušto vaiko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) ji nuėjo pas sūnų M., jį paėmė iš gimnazijos. Su policijos užduotimi vežė sūnų pas teismo medicinos ekspertus, kad šie apžiūrėtų sūnų. Ant sūnaus veido, dešinio skruosto matosi nubrozdinimo žymės bei pamėlimas. Važiuojant ėmė klausinėti kaip viskas įvyko. Sūnus papasakojo, kad 2024 m. spalio 6 d. apie pietus jis virtuvėje ruošė pamokas, pratybose padarė klaidą, dėl to M. B. supyko ir paėmęs iš stalčiaus metalinę tarką ja trenkė sūnui per galvą. Trenkė 4 kartus, tačiau nedetalizavo, ar iš karto trenkė ar periodiškai. Paaiškino, kad pataikė į dešinį smilkinį, į riešą ir sprandą. Be to, sūnų stipriai dar išbarė. Sūnus pasakojo, kad iš rankos plaštakos kraujavo, kraujas užtiško ant pratybų. Daugiau, kad M. B. būtų mušęs sūnų, jis nesakė, tačiau nurodė, kad tai ne pirmas įvykis, kad M. B. sūnui taikė fizines bausmes ruošiant pamokas. Kad būtų baudęs fizinėmis bausmėmis už kitus prasižengimus, sūnus neminėjo, yra kažkada pasakojęs, kad buvo sūnus paliktas vienas namuose, nes buvo neatlikęs namų darbų, o tėvas M. su kitu mažamečiu sūnumi ir savo sugyventine išvažiavo pasivaikščioti į parką. Kada tai įvyko, negali detalizuoti, nes sūnus irgi nedetalizavo. Ji sutinka, kad sūnus M. ikiteisminio tyrimo metu gyventų pas ją, kol bus priimti sprendimai, ji sūnumi rūpinsis. (t. 1, b. l. 56-59)

2024 m. spalio 15 d. liudytojos papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausus R. B., liudytoja parodė, jog 2024 m. spalio 11 d. vakare, penktadienį, M. jai pasakė, kad po to kai tėvas jį sumušė, tą pačią dieną, jis savo išmaniuoju laikroduku nusifotografavo, padarė dvi nuotraukas, savo veido kairės pusės sumušimą ir dešinės rankos sužalojimus. Šias dvi nuotraukas pateikia prie bylos. (t. 1, b. l. 87-89)

2024 m. spalio 18 d. liudytojos papildomos apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausus R. B., liudytoja parodė, jog nuo 2024 m. spalio 11 d. penktadienio iki 2024 m. spalio 15 d. antradienio ji buvo M. pasiėmusi pas save pabūti. Būnant M. pas ją, ji nepastebėjo jokių smurto žymių ant jo kūno, kraujosruvų, sužalojimų nebuvo. M. yra tėvo numylėtinis, jei kas nors būna negerai, tai visada M. labiau nukenčia. Pats M. dažniausiai sakydavo, kad tėtis jį tik bara, rėkia ant jo. Jo paklausus apie mušimą, M. nutildavo ir nieko nesakydavo. Paklausus, ar tėtis muša M., M. sakydavo „nu taip“, kad muša tada, kai ruošia pamokas. M. taip pat nieko nesakydavo ir dažniausiai tylėdavo, kai jo paklausdavo, ar tėtis skriaudžia, muša jį ar brolį. M. tik pasakydavo, kad jį kartais muša, tačiau niekada nepasakodavo, kad ir M. muša. Anksčiau, kai pasimatydavo su vaikais, niekada nei ant M., nei ar M. jokių smurto požymių nėra mačiusi. Kai gyvendavo kartu iki skyrybų, M. niekada fiziškai nesmurtaudavo nei prieš ją nei prieš vaikus. M. tik žodžiu rėkdavo, tačiau jokių veiksmų nesiimdavo. (t. 1, b. l. 90-93)

2024 m. spalio 11 d. liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus D. N. dirbančią (duomenys neskelbtini) vaiko padėjėja ir po pamokų - prailgintoje grupėje, liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini), antradienį, po pamokų, į prailgintą grupę atėjo trečios klasės mokinys M. B.. Ant M. dešinės pusės veido, smilkinio srityje, pastebėjo sužalojimą. Matėsi odos apibrozdinimas dryžių formos. Jai pirma mintis buvo, kad M. apsibrozdino medžiuose, nes sužalojimas jai taip atrodė, kad nubrozdinta medžio. Tada jo paklausė „tai kur tu čia buvai“. M. atsakė „mane tėtė mušė“. Ji jį pasivedė į šalį, koridoriuje ir dar paklausinėjo. Paklausė „Ar tu čia nemeluoji“, jis pasakė „ne, su tarka. ir dar ranką“, ir parodė jai savo dešinę ranką. Ant jos matėsi lengvi nubrozdinimai. Taip pat M. pasakė, kad tėtė jam sakė „jei dar kartą nepadarysi ar blogai padarysi namų darbus, tai medinę lentelę sudaužys tau ant galvos“. Ji tada paklausė, kur buvo ir ar matė K. – M. B. sugyventinė. M. pasakė, kad K. nebuvo namuose, ji dirbo. Dar paklausė, ar kai grįžo K. namo, ar matė ir ar klausė, kas atsitiko. M. atsakė, kad matė, paklausė, kas atsitiko. M. sakė, kad viską papasakojo K. Kai bendravo ir klausinėjo M. apie įvykį, jis buvo ramus, neverkė, į klausimus atsakinėjo negalvodamas, į jos akis nežiūrėjo, tačiau žiūrėjo pro langą. Jai pasirodė, kad jam tai norma, kad tai gali būti ne pirmas smurto kartas. Tada M. nuėjo į prailgintą grupę. Ruošiant matematikos namų darbus, pastebėjo, kad M. atsivertęs ne tuos matematikos pratybų sąsiuvinio lapus, ne tuos namų darbus, kuriuos su kitais vaikais ruošė, nes namų darbus ruošia su visais mokiniais tuos pačius. Priėjusi prie M. pastebėjo, kad jo sąsiuvinio lapai išpurvinti rudos spalvos dėmėmis. Ji M. paklausė, kur jis išpurvino lapus. M. atsakė „čia mano kraujas“. Jai atrodo, M. buvo sąmoningai atsivertęs ne tuos lapus, jis tikriausiai norėjo, kad krauju suteptus lapus ji pamatytų, ir ji juos pastebėjo. Ji nuėjo pas R. M., ji yra prailgintos grupės vyresnioji, vadovė, jai viską papasakojo. R. nuėjo pas direktorių A. U. ir, kiek žino, buvo priimtas sprendimas pranešti apie įvykį vaikų teisėms. Ji ankščiau niekada nebuvo pastebėjusi sužalojimų ant M. kūno, berniukas niekada nesiskundė, kad jį mušė tėvas. (t. 1, b. l. 95-98)

2024 m. spalio 23 d. liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus J. M. dirbančią Kauno apskrities Vaiko teisių apskrities skyriaus Prienų r. Birštono sav. vyriausiąja specialiste, liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje gavus pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apie galimai tėvo M. B. smurtą prieš sūnų M. B., skyriuje buvo atliktas M. B. situacijos vertinimas, kurį atliko ji. Vaiko motina R. B. (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio su ja metu pasakė, kad savaitgalį jos namuose su abiem vaikais M. ir M. skaitant knygą, M. skaitydamas suklydo ir pradėjo verkti, paklaustas, kodėl verkia, M. atsakė, jog galvoja, kad jį bars dėl to, kad suklydo. Jai bendraujant su M. 2024 m. spalio 9 d. jo namuose (duomenys neskelbtini), jokių įtarimų, kad prieš M. būtų naudojamas fizinis smurtas, nekilo. Kai kalbėjo su juo apie brolį M., nepasirodė, kad M. kažko bijotų ar nenorėtų ko nors sakyti ar pasakoti. Paklaustas, ar tėtis mušė brolį M., M. atsakė, jog girdėjo kaip tėtis ant brolio rėkė ir pasakė, jei M. padarys dar klaidų, tai muš. Tačiau kada tai buvo, vaikas nenurodė. Siekiant išsiaiškinti M. situaciją, ji su juo bendravo du kartus. 2024 m. spalio 9 d. 11.30 val. jo namuose (duomenys neskelbtini), vaikas pasakė, jog ruošiant namų darbus tėvas M. B. ant jo rėkia, supykęs kartais trenkia į stalą, kartais trenkia jam bei pasakė, jog neseniai sudavė tėvas jam tarka. Konkrečiau – kaip, kas, kada ir dėl ko įvyko M. nepasakojo. 2024 m. spalio 11 d. 13.30 val., kuomet M. jau buvo pas mamą namuose (duomenys neskelbtini), su M. kalbėjo kaip jis jaučiasi pas mamą. Vaikas pas mamą jautėsi labai gerai, saugiai. Apie M. kalbėjo ir su jo tėvu M. B. ne vieną kartą. Pamena, jog 2024 m. spalio 9 d. 10.50 val. telefonu, jis prisipažino, jog ruošiant pamokas supykęs pliaukštelėjo M. per veidą, tačiau kuo – nedetalizavo. (t. 1, b. l. 108-112)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimų sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį. BK nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo (BK 141 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veikos visiškai įrodytos, tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visetą, darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai du kartus inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, vis tik, šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime dėl 2024 m. spalio 6 d. nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra iš dalies tikslintinos, patikslinant nusikalstamos veikos padarymo vietą, t. y. nors kaltinime nurodyta nusikaltimo padarymo vieta: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys, iš byloje esančių įrodymų, apklausų ir apžiūros protokolų bei teismo posėdyje kaltinamojo duotų parodymų, nustatyta, kad minėta nusikalstama veika padaryta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, todėl ši aplinkybė tikslintina.

Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visetu įrodyta, jog 2024 m. spalio 6 d. apie 18.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kaltinamasis M. B. metaline tarka sudavė ne mažiau du kartus savo mažamečiui sūnui M. B. į galvą ir dešinę plaštaką, taip padarydamas mažamečiui M. B. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktoje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, bei taip mušdamas mažametį M. B., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, taip pat nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 2 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, M. B. plastmasiniu musmušiu sudavė ne mažiau keturis smūgius savo mažamečiui vaikui M. B. į nugarą, taip padarydamas mažamečiui M. B. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaroje, bei taip mušdamas mažametį M. B., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš mažametį asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis impulsyviai susierzinęs naudojo smurtą nukentėjusiojo mažamečio sūnaus atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimai baigti, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – mažamečiui sūnui buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y., tyčia metaline tarka sudavimo ne mažiau du kartus savo mažamečiui sūnui į galvą ir dešinę plaštaką bei plastmasiniu musmušiu sudavimo ne mažiau keturių smūgių savo mažamečiui vaikui į nugarą, nukentėjusiajam, t. y. mažamečiui sūnui M. B., bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos pagrįstai ir teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis vidutinio amžiaus, praeityje neteistas (2 t., b. l. 24-25), anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių neturintis, anksčiau paskirtas baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 16-23); dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13-15), priklausomybių ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (t. 2, b. l. 12), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, stengiasi keistis. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, jog nors kaltinamojo gynėjęs nurodė, kad tarp kaltinamojo lengvinančių aplinkybių turėtų būti įtrauktos ir tokios aplinkybės, kaip: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai), teismo vertinimu, šie kaltinamojo gynėjo prašymai visiškai nepagrįsti, kadangi mažamečio vaiko išdykavimas, nesusikoncentravimas į pamokų ruošimą ar kambario nesusitvarkymas, niekaip negali būti vertintinas kaip nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, iššaukiantis kaltinamojo didelį susijaudinimą, ar kitaip galintis lemti minėtų lengvinančių aplinkybių taikymą kaltinamojo atžvilgiu, todėl šie kaltinamojo gynėjo prašymai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis savo mažamečio sūnaus ne kartą atsiprašė.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti, kaltinamajam M. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus švelniausias įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmės rūšis – baudas.

Pažymėtina, jog kaltinamasis praeityje neteistas, kaltę pripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailėjosi, siekdamas keisti savo elgesį į gerąją pusę, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus, yra dirbantis, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, turi išlaikytinių asmenų, todėl teismo vertinimu individualizuojant bausmės dydį už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 2 d., yra pagrindas kaltinamajam skirti 54 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, padarytą 2024 m. spalio 6 d., 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, kaltinamajam M. B. už padarytus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės – už nusikaltimą, padarytą 2024 m. spalio 6 d., iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. pusę paskirtos baudos (27 MGL) ir skirti M. B. subendrintą bausmę – baudą 102 MGL dydžio.

Kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė R. B., kuriuo prašo iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiajam mažamečiui M. B. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. B. įgaliota atstovė advokatė Ingrida Maldeikienė palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė civilinį ieškinį tenkinti. Kaltinamasis iš dalies sutiko, kad dėl jo padarytų nusikalstamų veikų mažamečiam sūnui galėjo būti padaryta neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Kaltinamojo įvykdyti nusikaltimai yra tyčiniai, jis suprato savo veiksmų pasekmes ir nors nenorėjo, kad dėl jo veikimo atsirastų BK numatyti padariniai, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam M. B. nusikalstamos veikos padarymo pasekmės pasireiškia iki šiol, jis patyrė skausmą, baimę, jaučia nerimą, dirglumą, įsitempimą, nusikaltimai sukėlė mažamečiui neigiamus padarinius – vaikas patyrė traumuojančius įvykius dėl ko susiformavo neigiama nuostata tėčio atžvilgiu. Vaikui pasireiškia padidėjęs dirglumas, ypač kai minimas tėvas, nesaugumo jausmas, emocijų slopinimas, po įvykio pasikeitęs elgesys.

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis M. B., teismo vertinimu, neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek psichologinį diskomfortą, artimo žmogaus baimę, nerimą suklysti, dvasinius bei traumuojančius išgyvenimus. Pažymėtina, jog nors byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl įvykio nukentėjusiajam M. B. emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo, tačiau byloje esančių duomenų visuma patvirtina nukentėjusiojo M. B. patirtus tiek fizinio skausmo, tiek psichologinio pobūdžio traumuojančius įvykius. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog iš (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos J. M. 2024 m. spalio 23 d. apklausos protokolo, liudytojos D. N. 2024 m. spalio 11 d. apklausos protokolo, matyti, kad nukentėjusiajam M. B. Dėl padarytų nusikalstamų veikų pasireiškė traumuojantys padariniai, kadangi vaikas jaučia baimę, bijo suklysti skaitydamas, nerimauja, kad dėl padarytų klaidų jis patirs neigiamas pasekmes.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje ištirtų duomenų visumą, atsižvelgus į tai, jog šiuo konkrečiu atveju buvo padarytos net dvi nusikalstamos veikos prieš mažametį vaiką, teismo vertinimu, prašoma suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ar nepagrįsta, atitinka teisingumo principą, todėl ji visa turi būti atlyginta. Pažymėtina, jog šioje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, ir nepriteista ar priteista mažesnė neturtinė žala, todėl teismo spręstina, kad civilinis ieškinys šioje byloje tenkintinas pilna apimtimi.

Pastebėtina, jog civiliniu ieškiniu prašomas 1000 Eur nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko jo tėvas – kaltinamasis M. B., nukentėjusiojo M. B. naudai priteistos neturtinės žalos lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė atstovė R. B., kuri šias lėšas gali naudoti tik išskirtinai nukentėjusiojo M. B. interesams tenkinti.

proceso išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka yra būtinas gynėjo dalyvavimas, todėl perdavus bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajam M. B. būtų paskirtas gynėjas, tačiau proceso eigoje kaltinamasis pasirinko kitą gynėją. Taip pat, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje pripažintas mažametis asmuo, teismas, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad nukentėjusiajam M. B. būtų paskirtas įgaliotas atstovas – advokatas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam ginti buvo parinkta advokatė Diana Ingrida Viklerytė. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo M. B. gynėjos Dianos Ingridos Vinklerytės paslaugas sudaro 145,73 Eur, o už nukentėjusiojo M. B. įgaliotos atstovės – advokatės Ingridos Maldeikienės paslaugas, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 13 d. pažymą, sudaro 812,49 Eur.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo trukmę, įvertinęs kaltinamojo materialinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių bei suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgęs į tai, jog šiuo konkrečiu atveju, kaltinamojo gynėjo ir nukentėjusiojo asmens atstovo dalyvavimas bylą perdavus teismui su pareiškimu taikyti pagreitintą procesą buvo būtinas ir jie kaltinamajam bei nukentėjusiajam buvo paskirti valstybės, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisia.

Kaltinamasis M. B. šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu taikymo terminą, įpareigojant: gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. B., laikinai gyvenančio (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje ir mokymosi vietoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina (t. 2, b. l. 65-67; 72-76; 91-92; 129-130).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – musmušis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, popierinis paketas Nr. 1, plombos Nr. 03340, 1 vnt., sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. spalio 2 d.) ir skirti jam baudą 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta 2024 m. spalio 6 d.) ir skirti jam baudą 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. B. skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti M. B. subendrintą bausmę – baudą 102 MGL, t. y. 5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – baudą 68 MGL, t. y. 3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. B. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius.

M. B. skirtą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu taikymo terminą, įpareigojant: gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. B., laikinai gyvenančio (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje ir mokymosi vietoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Civilinio ieškovo M. B., atstovaujamo pagal įstatymą R. B., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. B. civiliniam ieškovui M. B., atstovaujamo pagal įstatymą R. B., 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. M. B. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise pripažinti įstatyminę atstovę R. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – musmušį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Jotvingių g. 8, Alytus, popierinis paketas Nr. 1, plombos Nr. 03340, 1 vnt., sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. B. ir nukentėjusiajam M. B., iš M. B. nepriteisti.

Patikslinti 2024 m. spalio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymo vietą, patikslinant, kad nusikalstama veika padaryta gyvenamojo namo virtuvėje.

Išaiškinti M. B., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Alytaus apylinkės teismo raštinės tarnautojui sumokėtą baudą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.