- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-924-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03891-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- O. B., A. S.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams O. B. ir A. S. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvą.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš O. B. ir A. S. po 400 Lt periodines išmokas kas mėnesį iki gyvos galvos, šias sumas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad jis su buvusia sutuoktine L. B. susilaukė dviejų vaikų –O. B. ir A. B.. Su buvusia sutuoktine išsiskyrė 2007-08-28 ir nuo tada nebendrauja. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jis yra tik 40 procentų darbingas, serga hipertenzine kardiopatija su širdies nepakankamumu, turi ir kitas krūtinės anginos formas, jo inkstuose rastos cistos, todėl reikalinga operacija, tačiau piniginių lėšų jai neturi, gauna netekto darbingumo pensiją, kuri nuo 2011-10-12 yra 650 Lt kas mėnesį. Teigė, kad neturi piniginių lėšų gydymui, o dirbti dėl savo ligos ir nedarbingumo negali, taip pat iš savo nedarbingumo pensijos negali susitaupyti operacijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepriklauso asmenų grupei, kuri priskiriama prie išlaikymo reikalingų asmenų, nes jis yra nedarbingas, bet turi pakankamai lėšų pragyventi. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo su jų motina metu ieškovui atiteko didelės vertės kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Nurodė, kad ieškovo netektas darbingumas nustatytas laikinai - iki 2012-09-19. Nors ieškovo gaunamas pajamas sudaro 650 Lt dydžio pensija, tačiau nurodė, kad jis 2007-09-18 pardavė jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 0,0856 ha žemės sklypą su pastatais, esančius Papiškių k. Vilniaus rajone, už kuriuos gavo 70 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-14 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas yra netekęs 60 % darbingumo, kuris nustatytas iki 2012-09-19, taip pat nustatė, kad VSDFV ieškovui mokama 650 Lt netekto darbingumo pensija bei nuosavybės teise priklauso 72 kv.m. butas, esantis Kalvarijų g. 290-18, Vilniaus m. sav. ir transporto priemonė. Nustatė, kad 2012-05-18 ieškovas sudarė jam dalinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, pagal kurį gavo 42500 Lt bei 2007 metais ieškovas su buvusia sutuoktine L. B. pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą už kurį ieškovas gavo 70000 Lt. Kadangi ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kokių savo poreikių tenkinimui yra išleidęs pinigus, gautus už realizuotą nekilnojamąjį turtą, sprendė, kad ieškovo materialinė padėtis yra gera. Kadangi ieškovas gauna maksimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką - 650 Lt, kuri prilygsta asmenų gaunamam minimaliam atlyginimui, atskaičius mokesčius bei iš dalies yra darbingas, sprendė, kad ieškovas objektyviai gali užsidirbti lėšų pragyvenimui savo jėgomis. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis siekė susirasti darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę. Nurodė, kad ieškovas turi vertingą nekilnojamąjį turtą, kurį racionaliai naudojant gali gauti papildomų pajamų pragyvenimui.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas yra sunkiai sergantis, vyresnio amžiaus žmogus, negalintis pasirūpinti savimi, todėl atsakovams kyla pareiga pasirūpinti juo. Teigia, jog yra 60 proc. nedarbingas, tuo tarpu tik 2012-09-25 gauta darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad jo darbingumo lygį bei nustatyto nedarbingumo lygio galiojimą iki 2014-09-18. Pažymi, jog serga hipertenzine kardiopatija su širdies nepakankamumu, turi kitas anginos formas, inkstuose rastos cistos ir yra reikalinga operacija. Teigia, kad su tokia prasta sveikata jam rasti darbo nepavyksta. Nurodo, jog jo turtą sudaro butas bei automobilis, kuris yra sudaužytas ir nuo 2008 m. stovi nenaudojamas, taip pat nurodo, jog pardavęs jam su buvusia sutuoktine bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį sodą, už kurį gavo 70 000 Lt, iš gautų pinigų turėjo gyventi nuo 2007 iki 2012, t.y. penkis metus naudojosi šiomis santaupomis. Nors 2012-05-18 pardavęs sodą, gavo 40 000 Lt, tačiau pažymi, kad jo būtinos išlaidos gerokai viršija jo pajamas, todėl šią sumą išleido būtiniems poreikiams patenkinti ir susidariusioms skolos atlyginti. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2008 m. jo gaunamos pajamos buvo tik 350 Lt, o nuo 2011 m, spalio mėnesio padidėjo iki 650 Lt, todėl per šį laikotarpį išnaudojo visas savo turimas santaupas ir dar prisiskolino tam, kad išgyventų. Pažymi, kad nuo 2008 m. gyvena bute, kurio išlaikymui žiemos metu tenka sumokėti 840 per mėnesį. Nurodo, kad apie 250 Lt per mėnesį yra priverstas išleisti vaistams, dėl prastos sveikatos turi važinėtis pas gydytojus į įvairias ligonines, todėl turi papildomas tokių kelionių išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad jam yra reikalinga operacija, kuri yra būtina sveikatai palaikyti, operacija mokama, tuo tarpu apelianto turimų lėšų nepakanka jai atlikti. Teigia, jog turi būti įgyvendinta įstatymo nustatyta pareiga vaikams išlaikyti savo tėvą, kuris yra nedarbingas ir jo materialinė padėtis neleidžia savimi pasirūpinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, byloje dalyvavusių asmenų parodymus, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Mano, jog apelianto veiksmai prieštarauja civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams vertintini kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovų teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų; teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką.
Civilinio kodekso 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes neatsižvelgė į realią padėtį o tik atmestinai ir formaliai išsprendė šalių ginčą, tuo pažeisdamas teisingumo principą. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti, kad jis yra vyresnio amžiaus, serga hipertenzine kardiopatija su širdies nepakankamumu ir turi kitas anginos formas, inkstuose rastos cistos, dėl to reikalinga operacija. Dėl bendro ekonominio šalies lygio ir lygų apeliantas negali rasti darbo, todėl jam reikalinga pilnamečių vaikų parama. Taigi iš esmės apeliantas kelia netinkamo įrodymų vertinimu problemą; byloje taip pat aktualus paramos reikalingumo sąvokos aiškinimas. Bylos duomenimis apeliantas gimė 1957 m., t.y. nėra senatvės pensininkas; dėl ligų jis neteko 60 proc. darbingumo, jo darbingumas apribotas iki 2014-09-18. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą apelianto pensija nuo 2011 m. sudaro 650 Lt per mėnesį, jis turi nekilnojamojo turto - 72 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), automobilį. Pats apeliantas nurodo, kad po santuokos nutraukimo 2007 m. jis gavo 70 000 Lt už parduotą sodą Vilniaus rajone, be to jam atiteko sodas (duomenys neskelbtini), kurį jis pardavė 2012 m. už 40 000 Lt. Apeliantas teigia, kad pinigus, gautus už parduoto turto dalį 2007 m. išleido pragyvenimui per penkerius metus, 40 000 Lt gautus už sodą (duomenys neskelbtini), taip pat išleido, nes turėjo skolų, be to apelianto poreikiai viršija jo pajamas. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie buvusių apelianto skolų grąžinimą, apie jo konkrečius poreikius, išlaidas vaistams ir pan. Apeliantas nepaneigė galimybės gauti papildomas pajamas iš turto nuomos; jam priklausantis 72 kv. m. butas yra miesto centre, dalis buto gali būti išnuomota. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad apeliantas ieškojo, bet nerado galimybes įsidarbinti. Pagal bylos medžiagą apeliantas negauna kompensacijos už buto šildymą, todėl ieškovas išlaikymo būtinumą sieja su jam priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymu. Apeliantas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003. Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas paramos priteisimo klausimas asmeniui, kuris be senatvės pensijos, kitų pajamų ar nekilnojamojo turto neturėjo, t.y. išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, todėl teismų išvados dėl paramos reikalingumo apelianto nurodytoje išnagrinėtoje byloje teismo išvadų nagrinėjamoje byloje nesaisto.
Apeliantas nurodo, kad ateityje jam bus reikalinga inkstų operacija, tačiau nenurodė, kokia, kada, kokios išlaidos dėl to neišvengiamai bus patirtos. Šis apelianto argumentas nesudaro pagrindo paramai priteisti, tačiau tokiu atveju apeliantas galės pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų dėl sunkios ligos kompensacijos priteisimo CK 3.207 str. numatytais pagrindais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paramos reikalingumo apeliantui klausimą, atsižvelgė į jo nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, gaunamas pajamas bei galimybę gauti papildomas pajamas, todėl teisingai sprendė, jog pirmiau nurodytų aplinkybių visuma suponavo pagrįstą išvadą, kad parama apeliantui nebuvo reikalinga.
Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.