Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. B. Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 2 dalį, 1 dalį, Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo 59 b straipsnį, t. y. padaręs nusikalstamus veiksmus - disponavimą nusikalstamu būdu įgytu turtu sunkinančiomis aplinkybėmis bei atvyko į Daniją, tuo pažeisdamas jam paskelbtą draudimą, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 1 d., paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

2. 2018 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymas dėl 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Danijos Karalystės teisingumo ministerija prašė spręsti Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis K. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

10. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

11. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės K. B. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad K. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tai, kad jis būtų išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu K. B. paskirta ne tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir deportavimas su draudimu dvylika metų atvykti į Danijos Karalystę, kas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas susijusias su nuteistojo deportacija ir išsiuntimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. Skundo nagrinėjimui pateiktuose duomenyse nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Danijos Karalystėje priimtą teismo nuosprendį.

12. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino K. B. padarytą nusikalstamą veiką už kurią jis nuteistas Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, nustačius jo atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 daliai. Teismas šią išvadą pagrindė ir jos motyvus nurodė nutartyje, kurie jokių abejonių nekelia. Taip pat tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias išduodančios valstybės (Danijos Karalystės) paskirtos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytoms laisvės atėmimo bausmės riboms, todėl suderinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, K. B. teisingai palikta paskirta Esbjerg teismo paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Danijos Karalystėje atliktos bausmės laiką bei vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, parinko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, t. y. pataisos namus.

13. Nors savo skunde nuteistasis K. B. nurodo, kad nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Šio teisinio reguliavimo plotmėje yra akivaizdu, kad nuteistojo K. B. nuomonė ir sutikimas nėra ypatingai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo Lietuvos Respublikoje.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis K. B. savo skunde nurodė ir tai, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje jam yra nesaugu dėl asmenų, galinčių turėti neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikoje esančiose įkalinimo įstaigose, nuteistųjų saugumą užtikrina įkalinimo įstaigose dirbantis personalas ir, kad pagrindines asmens laisves ir teises užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tokiu būdu nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių jis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje.

15. Apibendrinant visus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam K. B. Danijos Karalystės Esbjerg teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais ir remdamasis tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu

nutarė:

atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.