Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-129-986/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
1-129-986/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16992-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-129-986/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16992-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.12.2.8. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai A. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietos nedeklaravęs, teistas 6 kartus 1) 1998-08-21 pagal LR BK 271 str. 3 d.; 2) 2000-02-10 pagal LR BK 271 str. 3 d.; 3) 2002-03-28 pagal LR BK 271 str. 2 d.; 4) 2003-10-13 pagal LR BK 178 str. 4 d.; 5) 2005-10-06 pagal LR BK 178 str. 4 d.; 6) 2007-01-15 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 2 d. 6 p. ir 8 p., 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., 63 str. 4 d. - 11 m. l/a, BK 64 str. bausmė subendrinta su 2005-10-06 nuosprendžiu i praskirta galutinė bausmė 11 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, 2016-02-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 5 mėnesių ir 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymaus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui– sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2017 m. balandžio 9 d., apie 18.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. B. nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, mažamečio vaiko akivaizdoje plūdo necenzūriniais žodžiais bei tyčia rankomis spaudė kaklą savo šeimos narei-sugyventinei A. B., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017-04-09 nusipirko maisto ir porą butelių degtinės. Parvažiavęs namo išgėrė apie 750 ml. degtinės, jautėsi apsvaigęs. Neplanavo pasigerti, pas jį turėjo ateiti iš užsienio grįžęs švogeris, galvojo kad gers kartu. Išgėręs virtuvėje susiginčijo su kartu nuo 2016 m. gyvenančia A. B., su kuria rengiasi tuoktis, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Nuvedęs į kambarį paguldė ant lovos, pasakė, kad nerėktų ant jo. Norėjo ją nuraminti ir besiginčydamas paėmė jai už kaklo bei paspaudė. Tai matė B. dukra, kuri pasakė „paleisk mamą“, ir jis ją paleido. Suėmęs už kaklo laikė kelias sekundes, tuo metu ji rėkė „paleisk A., aš laukiuos tavo vaiko“. Pripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajai, jo būsimo vaiko motinai fizinį skausmą, labai dėl to apgailestauja ir atsiprašo, jis pirmą kartą pakėlė prieš ją ranką. Po įvykio užsirašė pas gydytoją R. gydytis nuo alkoholio. Dirba, gautus pinigus skiria sugyventinės šeimai, išvažiuoja anksti į darbą ir grįžta apie 20 val., jai būtų sunku vienai išsilaikyti. Jos sugyventinė nuo jo laukiasi, gimdys liepos mėn.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: 2017-04-09 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atliko protokolas (b. l. 11- 15), iš kurio matyti, kad A. B. parodė, kad 2017-04-09, 18.20 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir kambaryje jos sugyventinis A. S. ją smaugė ir tampė už rankos; pranešimas apie įvykį, ROIK 0117000187329 (b. l. 20- 21), iš kurio matyti, kad 2017-04-09, 18 val. 34 min. telefonu pranešta, kad prieš nėščią pareiškėją agresyviai puola jos sugyventinis GPM atsisako; 2017-04-09 tarnybiniai pranešimai dėl artimoje aplinkoje fakto (b. l. 23- 24, 25- 26), iš kurių matyti, kad atvykus į įvykio vietą A. B. paaiškino, kad smurtas prieš ją pasireiškė kaklo smaugimu; liudytojos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos A. B. apklausos protokolas (b. l. 32- 33), iš kurio matyti, kad 2017-04-09, apie 18 val. tarp jos ir sugyventinio A. S. kilo konfliktas dėl jo gerto alkoholio, kurio metu A. S. kambaryje jai gulint ant lovos abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir stipriau paspaudė, dėl ko juto fizinį skausmą. A. S. nėra išgeriantis, išgėrė dėl to, kad iš užsienio grįžo jo giminaitis. Jis rūpinasi šeima, uždirba pinigų pragyvenimui, yra vienintelis šeimos maitintojas, anksčiau prieš ją nėra smurtavęs; Liudytoju apklauso policijos pareigūno D. Šimkaus apklausos protokolas (b. l. 46- 47), iš kurio matyti, kad jam su patruliu V. M. atvykus į įvykio vietą ir laukiant, priėjo A. B. su vyriškiu, kuri paaiškino kad jos sugyventinis yra neblaivus, ji besilaukianti vaikelio ir jis prieš ją smurtavo, t. y. bandė smaugti; Neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 50), iš kurio matyti, kad 2017-04-09, 20 val. 01 min. A. S. nustatytas 1,80 prom. girtumas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikalstamą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sugyventinę sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių, prieš silpnesnį asmenį- moterį, besilaukiantį jo vaiko (nusikaltimo padarymo metu 25 nėštumo savaitė, b. l. 123- 125). A. S. administracine tvarka nebaustas (b. l. 94). Ji nevedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus (b. l. 79), dirba (b. l. 98). A. S. nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, tačiau nuo 2005-08-29 yra VšĮ (duomenys neskelbtini), diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 96). A. S. teisiamas septintą kartą (b. l. 83- 88), taigi būdamas teistas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo manymu BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto bausmės išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam A. S. laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi naują nusikalstamą veiką A. S. padarė neatlikęs 2007-01-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės- jis 2016-02-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 5 mėnesių ir 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 3 d., pagrindu, bendrintina su neatlikta bausmės dalimi, paskirta minėtu nuosprendžiu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirtą bausmę skirti atlikti pataisos namuose. BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakankamai savikritiškai įvertino savo veiksmus ir dėl jų gailėjosi, į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, civilinio ieškinio ji nereiškia ir jam atleido, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą ir trukmę, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamais bylos duomenimis pirmą kartą smurtavo prieš savo šeimos narį, jis su nukentėjusiąja laukiasi vaiko, prisideda prie šeimos išlaikymo, dirba, pati nukentėjusioji griežtos bausmės nesiekia ir prašo jam skirti švelnesnę bausmę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, ir kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir tik jam nepateisinus teismo pasitikėjimo būtų sprendžiamas jo izoliavimo nuo visuomenės klausimas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą didesniam nei vidutiniam laikotarpiui, skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Įvertinus tai, kad jis turi priklausomybę nuo alkoholio ir sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitai įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. S. skirtini įpareigojimai: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) gydytis nuo alkoholizmo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. S. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-09, 19 val. 00 min., iki 2017-04-11, 11 val. 07 min. (b. l. 56- 57, 58), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75- 76). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 34,74 Eur sumai, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jos galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302- 307 str., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2007-01-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., 7 p., 10 p., galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams ir devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-09, 19 val. 00 min., iki 2017-04-11 11 val. 07 min. (dvi paras).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo A. S., nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas