Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-215/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-25
Bylos Nr.
1-33-215/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
N. B.
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-215/2014Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00218-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;1.1.10.1;1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms G. N., S. D.,dalyvaujant prokurorei O. A.,nukentėjusiajai N. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi , Mažeikių r. Sedos sen., lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB , gyv., Mažeikių m., neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2012 m. kovo 04 d., apie 12.05 val., Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvėje ties namo numeriu 41, vairuodama automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 37 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodama tiesiai Žemaitijos gatve pirma eismo juosta nuo Žemaitijos - Naftininkų gatvių sankryžos, nepraleido pėsčiųjų perėjoje ėjusios pėsčiosios, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - N. B. sveikata, padarant jai kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimą, odos nubrozdinimus kairiame rieše ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

K. S. Š kalta padarius jai inkriminuojamą veiką iš esmės neprisipažino ir teisme paaiškino, kad tą dieną ji važiavo Žemaitijos gatve, ties 41 namu sankryžoje neveikė šviesoforas. Matė moterį, stovinčią šaligatvyje. Ji kalbėjosi su kita moterimi. Kai pasisuko, moteris žengė per gatvę. Nukentėjusioji nepasižiūrėjo, ar yra automobilių, žengė per gatvę, lyg tai darė tyčia. Nepagalvojo, kad nukentėjusioji eis per gatvę. Kai ji sukosi su automobiliu, ji ėjo. Ji užvirto ant veidrodėlio. Nukentėjusioji nukrito, nes ji ėjo per perėją, jis nesustojo. Savo automobiliu ją kliudė. Paskui tik sustojo. Ant gatvės buvo perėjos ženklinimas. Važiavo 40 km/h greičiu. Niekada mieste nevažiuoja ketvirta pavara. Nukentėjusioji užvirto ir nukrito ant asfalto. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Nuvažiavo į ligoninę. Gydytojas jai pasakė, kad moteriai nieko rimta. Moterį parvežė namo. Nupirko jai vaistų. Nesutinka, kad jai lūžo kulkšnis. Gal medicininis įrašas iš anksčiau buvo apie lūžį. Su laužta koja negalės žmogus pavaikščioti. Dar porą kartų ją lankė namuose. Nukentėjusiajai žalos neatlygino, nes ji nėra kalta. Apie žalos atlyginimą su nukentėjusiąja nekalbėjo.

Nukentėjusioji N. B. apklausta teisme parodė, kad tą dieną buvo saulė, kai dėjo žingsnį, į ją įvažiavo mašina. Ją toli nubloškė. Smūgis buvo į kairę kūno pusę. Žmonės priėjo prie jos, pakvietė greitąją pagalbą. Kaltinamoji buvo toli nuvažiavusi. Ji atėjo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Vėliau patyrė infarktą. Dabar reikalinga kojos operacija. Po įvykio ji negalėjo paeiti. Jai padėjo kitas žmogus. Ligoninėje jai buvo pasakyta, kad lūžio nėra, tą pačią dieną grįžo į namus, prasidėjo kojos tinimas, kentė skausmus, nes buvo pasakę, kad lūžio nėra. Tada kreipėsi į gydytojus ir buvo nustatytas lūžis. Gydytojas pasakė, kad nepastebėjo iš pirmo karto kulkšnies lūžio. Ji niekur nebuvo išėjusi po avarijos. Kitos traumos nebuvo. Namuose negalėjo vaikščioti, valgyti ir bintus atnešė kitas žmogus. Kaltinamoji nieko nepadėjo. Jai pastoviai buvo didelis kraujo spaudimas. Operacija neatlikta, nes vartoja vaistus skystinančius kraują. Gydytojai liepė vartoti vaistus. Dar vartoja vaistus nuo kojos skausmo. Koja pastoviai yra ištinusi. Yra pensininkė ir gaunu 370 litus. Yra pareiškusi civilinį ieškinį, jį palaiko ir prašo priteisti 10000 litų neturtinės žalos. Draudimo kompanija atlygino apie 4500 litų. 516 litų yra turtinė žala, 4120 litų neturtinė žala, pinigus iš draudimo agentūros gavo, todėl mažina neturtinę žalą, išskaičiuojant draudimo kompanijos išmokėtą neturtinę žalą, dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atsisako. Kaltinamoji buvo atėjusi pas ją, įžeidinėjo ją, norėjo žmogiškai susitarti, bet nesutiko. Nukentėjusioji nurodė, kad po patirtos traumos, ji jautė fizinį skausmą, pati savimi negalėjusi tinkamai pasirūpinti, jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, patirtos traumos pasekmes jaučianti dar ir dabar, dar ir dabar negalinti tinkamai vaikščioti, iš to susirgo ir kitomis ligomis, buvo gydoma ligoninėse, gydymas tęsiamas toliau.

Liudytoja D. S. apklausta teismo posėdyje parodė, kad nuo „Putino“ važiavo link miesto, turėjo sukti į Draugystės gatvę. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos, buvo antroje eismo juostoje, suprato, kad žmonės eis per gatvę, nes jie stovėjo ir laukė, šviesoforas neveikė. Priešais ją nebuvo sustojusių automobilių. Dešinėje pusėje prieš kaltinamąją ponia tokia įdomiai išmanevravo. Po to pamatė, kad kaltinamoji važiuoja nesustodama. Kai pravažiavo matė, kad nukentėjusioji nugriuvo, nugriuvo ant kelio, tada ji pasuko į pašalę, iškvietė greitąją. Matė, kad nukentėjusioji sėdėjo ant žemės, kelnės buvo suplėšytos. Automobilis, parbloškęs moterį, nuvažiavo iki „Maximos“, ar stabdė automobilis po susidūrimo iš karto, ar ne – negali pasakyti. Nukentėjusioji ar buvo įžengusi į perėją – negali pasakyti. Bet supranto, kad buvo įžengusi. Kaltinamoji juk nevažiavo šaligatviu. Atstumas, tarp mašinos ir nukentėjusiosios, kai ji žengė žingsnį, ji buvo šalia perėjos. Negali pasakyti, kas pirmas buvo – ar nukentėjusioji žengė, ar kaltinamoji važiavo.

L. V. A. G. apklausta teisme parodė, kad tą rytą buvo „Putine“, iš „Putino“ ėjo į „Maximą“. Prie perėjos sustojo. Kitoje gatvės pusėje žmonės taip pat stovėjo. Ji buvo toje pusėje viena. Žengė kelis žingsnius toliau, nes jai ta perėja nepatiko, bet pamatė kitą moterį ir pagalvojo, kad jei ji pereis, pereis ir ji. Mašinos sustojo abiejose pusėje. Apsidairė nukentėjusioji prieš žengiant, visi juk apsidairo. Galėjo mašinos atvažiuojančios ir nematyti. Jei artimosios mašinos stovi, galėjo kitų ir nematyti. Moteris pirmoji žengė per gatvę ir tada ji žengė įsitikus, kad saugu eiti. Ji sušuko: ,mašina, ir žengė atgal. Dideliu greičiu atvažiavo mašina nuo „Putino“ ir partrenkė tą moterį. Su dešiniuoju kampu, kur žibintai yra, automobilis trenkė nukentėjusiajai į šoną. Nukentėjusioji nukrito ant gatvės – prie šaligatvio. Ta moteris labai žiauriai pradėjo šaukti. Galvojo, kad ji miršta. Paėmė jos rankinuką. Ta moteris, kuri partrenkė, neskubėdama atėjo, klausė, ar labai skauda. Kaltininkė sakė, kad iš bažnyčios skubėjo važiuoti. Ar mašina buvo sužalota – neatkreipė dėmesio. Automobilis buvo raudonas.

L. M. D apklaustas teisme parodė, kad kovo 4 dieną jam paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad negali pavaikščioti. Atėjo po darbo pas nukentėjusiąją, pasikalbėjo, ėjo pirkti jai vaistų. Per tą laiką buvo apsilankęs tris keturis kartus ją. Kai atėjo pas nukentėjusiąją, matė jos koją, buvo ryškus sumušimas, oda raudonos spalvos, padarė kojos nuotraukas. Nukentėjusiąją mašina buvo partrenkusi gatvėje. Ji sunkiai vaikščiojo po kambarį. Vedžiojo už parankės, skundėsi skausmais. Sakė, kad šoną skauda. Kol ją prižiūrėjo, iš pradžių kojos neremdavo. Ji vaikščiojo pasiremdama su skėčiu vietoje lazdos, nes laisvai negalėjo vaikščioti. Galima pasakyti, kad jis ją slaugė, nes daugiau nebuvo kam ją slaugyti. Iš pradžių nesistojo iš lovos, skaudėjo kairį šoną. Po mėnesio teko nukentėjusiąją vežti į ligoninę. Nešė iš buto į greitąją pagalbą. Iš pradžių koja buvo subintuota, vėliau buvo įtvaras. Ji sakė, kad lūžį praleido gydytojas. Jai skyrė įtvarą. Siūlė daryti operaciją. Maždaug po mėnesio ją ištiko infarktas. Ligoninėje jis su draugu dar laukė, bet jos neišleido namo. Paskui ją išvežė į Klaipėdos ligoninę. Kai grįžo iš Klaipėdos dar pas ją lankėsi.

E. H. D apklaustas teisme parodė, kad 2013 m. gegužės 29 dieną surašė papildomą N. B. specialisto išvadą. Buvo pristatyti medicininiai dokumentai, kuriais remiantis išvada buvo surašyta. Buvo pateiktos A. S. rašytos išvados. Bet jo išvada buvo surašyta būtent remiantis medicininiais dokumentais. Nukentėjusioji surašant išvadą nedalyvavo. Buvo padaryta išvada, kad N. B. buvo padaryta kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje. Sužalojimai tikėtina padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis: 2012 m. kovo 4 dieną autoįvykio metu, kai nukentėjusioji buvo pertrenkta automobilio. N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio N. B. skundėsi krūtinės, kairio riešo, kairės blauzdos skausmu. Atlikta krūtinės ląstos, šonkaulio lūžio, kairės blauzdos, apimant kelio sąnarį, rentgenograma. Gydytojo parašyta, kad rentgenogramose lūžių nėra. Balandžio 10 d. kairės čiurnos rentgenogramose matosi blauzdikaulio vininės kulkšnies deformuoti kontūrai. Yra nepilnas sugijimas. Išvadoje parašyta, kad nesugijęs kairės kulkšnies lūžis. Birželio 8 d. gydytojas rašė, kad trauma yra nuo kovo 4 dienos autoįvykio. Nepilnai sugijusi koja. Rugsėjo 26 dieną gydytojas konstatavo, kad lūžis sugijo. Remiantis dokumentais, gal nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka pirmą kartą, įtariant, kad buvo pažeistas kelias. Nubrozdinimas buvo arčiau kelio. Todėl buvo konstatuota, kad yra tik sumušimai, nubrozdinimai. Nesugijęs kaulo lūžis galėjo būti padarytas kovo mėnesio įvykyje. Autoįvykis infarktui tiesioginės įtakos neturėjo. Krūtinės sumušimas neturėjo įtakos infarktui. Kojos skausmai gali būti iki šiol, nes neaišku kaip yra sugiję. Gali kartotis patinimai. Pasekmės gali būti, jei yra neteisingas sugijimas. Jo išvada eksperto A. S. išvadai neprieštarauja. Jis rėmėsi pirminėmis medicininėmis išvadomis, kai lūžis nebuvo nustatytas. Vertinant visumą, tas lūžis galėjo gautis nuo to įvykio. Pagal įrašus nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka. Balandžio 10 dienos įraše yra parašyta, kad nepilnai sugijęs lūžis. Remiantis visuma, tikėtina, kad lūžis galėjo gautis dėl autoįvykio. Tokio lūžio sugijimas trunka kelis mėnesius. Apie mėnesį laiko koja nebuvo įtvare. Lūžis galėjo judėti, nebuvo fiksuota koja. Gijimas nelabai buvo galimas.

Liudytojas K. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo avarija. Atvyko nukentėjusioji į priimamąjį skyrių. Buvo padarytos nuotraukos. Krūtinės srityje lūžių nebuvo. Po mėnesio laiko moteris atvyko pakartotinai. Buvo padaryta čiurnos nuotrauka, kurioje matėsi senas vidinės kulkšnies lūžis. Pirmoje nuotraukoje kulkšnis nebuvo apimta, nes pirmą dieną nebuvo daryta kulkšnies sąnario nuotrauka. Antroje nuotraukoje buvo padaryta kulkšnies nuotrauka ir matėsi, kad toje vietoje formuojasi gijimas. Pirmą kartą buvo padaryta nuotrauka aukščiau čiurnos sąnario. Gijimas atsirado, kad yra ne šios dienos lūžis. Ta trauma buvo anksčiau. Trauma galėjo nutikti avarijos metu ir po avarijos. Pirmą kartą atvykus tas lūžis nebuvo nustatytas. Jei nesakė, kad čiurna skauda, tai nedarė ir nuotraukos, matyt nusiskundimų nebuvo toje vietoje. Daro nuotraukas tų vietų, kuriose žmogus jaučia skausmą. Antrą kartą moteriai atvykus matė vidinę kulkšnies lūžį ir besiformuojantį randą, besiformuojantis randas sako, kad lūžis nešviežias, mažiausiai dviejų - trijų savaičių, ar mėnesio laiko. Galėjo lūžis būti avarijos metu ir po avarijos. Tikimybė yra. Nukentėjusioji galėjo streso pasekmėje ne tą skausmo vietą nurodyti. Pirmą dieną kojos tinimo toje vietoje nebuvo, tai atsitinka paros bėgyje. Galėjo po avarijos didelio tinimo nebūti. Jei po laiko kažkas pastebima, tai pripažįstama, kad praleido ir pradėjo gydyti toliau. Tada nematė, dabar matė. Pripažįsta, kad praleido lūžį. Gydymas vyko toliau. Po mėnesio buvo įdėtas įtvaras. Jis atlieka tą pačią funkciją kaip gipsas. Sugijimas prie įtvaro yra tas pats. Kulkšnelė sugyja per du - du su puse mėnesio, o jei skauda ilgiau, tai skausmo nepatikrinsi. Šiai dienai yra sugiję. Operacijos nebereikia.

Eismo įvykio vietos planu, vaizdo lentelėmis nustatyta, jog eismo įvykio, kurio vieta – gatvė, pėsčiųjų takas, Mažeikių m., Žemaitijos g., ties namu Nr. 41 (1 t., b. l. 6-11).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog transporto priemonė „F. F.“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) rasti defektai: nulūžęs dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, išsikabinęs priekinis bamperis dešinėje pusėje iš tvirtinimo į priekinį sparną, įjungta 4-ji pavara, automobilis apgadintas eismo įvykio metu (1 t., b. l. 12).

Iš 2012-03-04 “Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18780, testo Nr. 3750 matyti, kad S. Š. nustatytas asmens blaivumas 0,00 % promiles alkoholio (1 t., b. l. 13).

Iš 2012-03-21 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2/12(13) matyti, kad N. B. buvo padaryta-krūtinės ląstos, kairio riešo ir kairės blauzdos sumušimai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 29).

Iš 2012-06-18 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2-2/12(13) matyti, kad N. B. buvo padaryta-krūtinės ląstos, kairio riešo ir kairės blauzdos sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 37).

Iš 2013-05-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 715/13(04) matyti, kad N. B. buvo padaryta - kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad sužalojimai galėjio būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad N. B. po įvykio pablogėjo sveikata, buvo gydyta įvairiose ligoninėse, buvo nustatyta, kad 2013-03-04 buvo patekusi į avariją, patyrė čiurnos traumą, 2012 m. balandžio mėnesį savijauta ryškiai pablogėjo, kviesta greitoji pagalba, skubos tvarka stacionarizuota į Mažeikių ligoninę, diagnozuota ŪMI ir perkelta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. ŪMI periode susirgo pneumonija, atlikta DVA PTKA ir stentavimas (1 t., b. l. 70-93).

Iš byloje esančio S. Š. raštelio matyti, kad ji sutiko su įtarimu ir sutiko, kad teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., b. l. 161).

Iš byloje esančio teismo posėdžio 2013-11-06 protokolo matyti, kad parodymus davė kaltinamoji, nukentėjusioji, liudytojai D. S., VA. G. (t.1., b.l. 185-191).

Iš byloje esančių draudimo bendrovės S. I. AS atsiliepimo į nukentėjusios civilinį ieškinį ir pridėtus dokumentus matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai N. B. atlygino 453,85 Lt turtinės ir 4120,00 Lt neturtinės žalos patirtos 2012-03-04 autoįvykio metu, kur nukentėjusiajai buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą (t. 2., 1-10).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiai buvo sutinusi koja, matėsi žaizda (t. 2., 22 b.l.).

Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-03-12 buvo atvykusi greitoji medicinos pagalbą pas nukentėjusiąją N. B. į namus, buvo užfiksuota, kad prieš savaitę pateko į avariją, skaudą krūtinės ląstą, koją per čiurną ir blauzdą, koja sutinusi, naktimis nepamiega (t. 2., b. l. 24).

S. Š., ginčydama jai pareikštus kaltinimus, teigia, jog nukentėjusiąją ji partrenkė, bet dėl to ji pati kalta, nes neapsižiūrėjusi ar nėra automobilių žengė į perėją ir užvirto ant jos automobilio.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, o vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusioji, tiek kartu su nukentėjusiąja į pėsčiųjų perėja ėjusi liudytoja VA. G. nuosekliai, ir pažymėtina kategoriškai tvirtino, jog į pėsčiųjų perėją jos žengė apsižvalgiusios, ar yra saugu eiti, tai yra, pasižiūrėjusios pirmiausia į kairę pusę, ir pastebėjusios, kad iš kairės pusės važiuojanti transporto priemonė yra sustojusi jas praleisti. Turint omeny nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų nuoseklumą, adekvatumą apibrėžiant įvykio aplinkybes, atitikimą vieni kitiems, netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojos Vidos A. G. parodymais teismas objektyvaus pagrindo neturi. Juolab, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus patvirtina teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei kiti liudytojų parodymai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji važiuodama ties pėsčiųjų perėja automobilio net nebuvo pristabdžiusi, nes tą patvirtina pati kaltinamoji, tai patvirtina ir liudytojos D. S. parodymai, kuri patvirtino, kad vairuodama automobilį BMW važiuojant Žemaitijos gatve prie pėsčiųjų perėjos pamatė žmonių, todėl sustojo, kad juos praleisti pereiti gatvę. Tai patvirtina ir tai, kad po įvykio kaltinamosios automobilis buvo su įjungta 4 pavara. Tai patvirtina ir kaltinamosios paaiškinimas, kad ji matė nukentėjusiąją ir kitą moterį ant šaligatvio, tačiau netikėjo, kad ji eis per gatvę. Tai patvirtina ir liudytojos Vidos A. G. parodymai, kad jai ir nukentėjusiajai įžengus į pėsčiųjų perėja pamatė atvažiuojantį automobilį ir spėjo sugrįžti atgal, tačiau tai padaryti nespėjo nukentėjusioji, todėl konstatuotina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja pradėjo eiti tinkamai įsitikinusios eismo saugumu, tai yra prieš pėsčiųjų perėją sustojusios, pasižiūrėjusiosios, įvertinusios eismą, ir pradėjusios eiti per pėsčiųjų perėją.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą kaip vieningą visumą, akivaizdu, jog ši nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaip įrodymų visuma, kaltinamosios argumentus nukentėjusiąją į pėsčiųjų perėją išėjus staiga ir neįsitikus saugumu, paneigia. Kelių eismo taisyklės įpareigoja, kad pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti saugu. Tokiu būdu, išdėstytų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji savo elgesiu ir veiksmais, sustojant prieš pėsčiųjų perėją, stebint transporto priemonių judėjimą, jį vertindama, šių įpareigojimų laikėsi ir, kirsdama važiuojamąją kelio dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, nes tuo metu neveikė šviesoforas, elgėsi tinkamai pagal KET reikalavimus.

Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai ir objektyviai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, kurioje judėjimas yra gana intensyvus, taigi reikalaujantis iš vairuotojo itin didelio dėmesio ir susikaupimo. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, kad 2012 m. kovo 3 d., Žemaitijos gatvėje ties namu Nr.41 reguliuojamos pėsčiųjų perėjos šviesoforas buvo išjungtas (t.1., b. l. 158). Logiška, jog ši aplinkybė iš vairuotojo reikalauja dar didesnio, maksimalaus dėmesio ir susikaupimo.

Kelių eismo taisyklės atkreiptina imperatyviai įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį saugų greitį, kad jis pažymėtina bet kada, taigi ir bet kokiomis sąlygomis, galėtų sustabdyti automobilį. Vairuotojas turi būti itin dėmesingas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. KET 9 p. įpareigoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o KET 37 punktas įpareigoja vairuotoją artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Akivaizdu, kad šis KET reikalavimas įpareigoja vairuotoją būti pasirengusiam ir pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturėjimas techninės galimybės sustabdyti automobilį artėjant prie pėsčiųjų perėjos vienareikšmiai suponuoja, kad vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė KET reikalavimų. Faktinės nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės suponuoja, kad S. Š., artėdama prie nereguliuojamos, juolab, pagal vairavimo stažą jai gerai žinomos, pėsčiųjų perėjos, jai matant nukentėjusiąją ir liudytoją stovint prie pėsčiųjų perėjos, turėjo suprasti ir numatyti visus galimus padarinius ir siekti jų išvengti, tačiau priešingai – ji elgėsi nepakankamai dėmesingai ir atsargiai, neįvertino būtent savo neatsakingumo, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Tai, kad S. Š. buvo nepakankamai rūpestinga, atsargi ir atidi patvirtina paties kaltinamosios teisminio nagrinėjimo metu įvardinta aplinkybė, kad ji matė stovinčią prie perėjos nukentėjusiąją. Tai vienareikšmiai byloja, kad S. Š. kaip vairuotoja, juolab patyrusi ir turinti 24 metų vairavimo stažą, turėjo suprasti ir įvertinti, kad nukentėjusioji turi pirmenybę pereiti gatvę. Tai, kad S. Š. buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi patvirtina ir kita objektyviai nustatyta bylos aplinkybė – kita eismo juosta važiavusi kita transporto priemonė prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi. Tai vienareikšmiai sąlygoja, jog, laikantis KET reikalavimų, esant dėmesingam, atidžiam ir rūpestingam tiek eismo aplinkos, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu, techninė galimybė sustabdyti automobilį buvo ir kita vairuotoja šią galimybę realizavo.

Minėta, kad KET numato įpareigojimus ir pėstiesiems (kad kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti saugu), tačiau pažymėtina, jog pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama būtent pėstiesiems. Todėl, vykdant KET 9, 37 punkto reikalavimus, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalu būti itin atidžiam ir sutelkti dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi išvada - 2012 m. kovo 4 d., apie 12.05 val., Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, ties namu Nr. 41, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, būdama blaivi, esant natūraliam apšvietimui, kaltinamoji S. Š., vairuodama automobilį „F. F.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) sukeldama pavojų saugiam eismui ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį – reikalavimus, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido jai iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios N. B. ir ją partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kad nukentėjusiajai N. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, teismo eksperto H. D. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų M. D., K. G. parodymai teismo posėdžio metu, kiti medicininiai dokumentai. Teismas atmeta tiek kaltinamosios, tiek jo atstovo, kad nėra tiksliai nustatyta, jog nukentėjusiajai N. B. buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, kuris nebuvo užfiksuotas iš karto po įvykio, nes tai paneigia tiek eksperto Henriko daujoto paaiškinimas, kad nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka pirmą kartą, nes nebuvo įtarimo, kad buvo pažeistas kelias, todėl buvo konstatuota, kad yra tik sumušimai, nubrozdinimai. Vėliau tai buvo pastebėta, ką patvirtina liudytoju apklaustas gydytojas K. G., kuris patvirtino, kad pirmos apžiūros metu buvo galimai padaryta klaida, nes pirmą kartą nebuvo padaryta nuotrauka aukščiau čiurnos sąnario, nes darė nuotraukas, kur nukentėjusioji jautė skausmą, o streso būsenoje galėjo to skausmo vietos ir nenurodyti, o antrą kartą moteriai atvykus matė vidinę kulkšnies lūžį ir besiformuojantį randą, besiformuojantis randas sako, kad lūžis nešviežias, mažiausiai dviejų - trijų savaičių, ar mėnesio laiko. Tai patvirtina ir liudytojo M. D. parodymai, kad po įvykio nukentėjusioji skundėsi kojos skausmais, negalėjo vaikščioti, ją slaugė, pirko vaistus, maistą. Tai patvirtina ir byloje esantys mediciniai dokumentai, kad po įvykio nukentėjusiajai pablogėjo sveikata, buvo gydyta įvairiose ligoninėse, buvo nustatyta, kad 2013-03-04 buvo patekusi į avariją, patyrė čiurnos traumą, 2012 m. balandžio mėnesį savijauta ryškiai pablogėjo, kviesta greitoji pagalba, skubos tvarka stacionarizuota į Mažeikių ligoninę, diagnozuota ŪMI ir perkelta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. ŪMI periode susirgo pneumonija, atlikta DVA PTKA ir stentavimas. Tai patvirtina ir tai, kad 2012-03-12 buvo atvykusi greitoji medicinos pagalbą pas nukentėjusiąją N. B. į namus, buvo užfiksuota, kad prieš savaitę pateko į avariją, skaudą krūtinės ląstą, koją per čiurną ir blauzdą, koja sutinusi, naktimis nepamiega. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad iki įvykio ji jokiomis ligomis nesirgo ir pas gydytojus lankėsi retai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais ir dokumentais, kad būtent eismo įvykio metu 2012-03-04 nukentėjusiajai buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, kuris nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Taigi, faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja, kad nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusias pasekmes tiesiogiai sąlygojo ir priežastiniu ryšiu su kilusiais nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu padariniais tiesiogiai susijusi yra būtent S. Š. - įstatymui priešinga veika. Esminis ir pagrindinis kaltinamosios kaltę grindžiantis, nusikalstamos veikos esmę lemiantis bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais susijęs yra Kelių eismo taisyklių 9, 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį – pažeidimas. Tokiu būdu, kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Teismas atmeta kaltinamosios gynėjo teigimą, kad nėra nustatyta, ar tikrai įvykio metu buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, nes tai patvirtina visi byloje esantys įrodymai ir teismui tai nekyla jokių abejonių, be to teismui nekyla jokių abejonių ir dėl nukentėjusios veiksmų KET 51 punkto atžvilgiu, kad ji jokių pažeidimų nepadarė.

Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Dėl civilinio ieškinio. Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji N. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 516,45 Lt vertės civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, jog turtinę žalą sudaro vaistų pirkimas, vykimas pas gydytojus, vykimas į ekspertines įstaigas.

Bylos medžiaga – draudimo bendrovės S. I. AS pateiktais dokumentais nustatyta, kad buvo apskaičiuotas turtinės žalos dydis 453,85 Lt, kuris tiesiogiai susijęs su įvykio pasekmėmis ir jis yra atlygintas. Nukentėjusioji likusios dalies dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio atsisakė.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji N. B. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrusi ir neturtinę žalą, kurios dydį pinigine išraiška ji vertinanti 10 000 litų.

Nukentėjusioji, motyvuodama savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nurodė, kad po eismo įvykio patyrę didelį potrauminį šoką, dėl ko jai net nebuvo tiksliai nustatyti sužalojimai. Tik vėliau buvo nustatytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, juosmens, stuburo bei krūtinės sutrenkimai. Gydymo eigoje ištiko infarktas, pastoviai kyla kraujo spaudimas, dažnai tenka kreiptis pas gydytojus, skausmus jaučia iki šiol, negali tinkamai pasirūpinti savo buitimi, negali laisvai judėti, jaučia didelį nerimą dėl savo ateities, nes koja nuolat yra ištinusi, dažnai kyla uždegimai lūžio vietoje, kas sukelia daugybę nepatogumų. Bijo eiti šaligatviais, paniškai bijo automobilių. Ir neaišku kuomet ši baimė išnyks. Ji patiria fizines ir moralines kančias. Po įvykio ji tapo labai nervinga, pikta, irzli, ko anksčiau nebuvo. Nukentėjusioji nurodo bijanti, ar ateityje galės pilnavertiškai judėti, ar neteks visą gyvenimą kentėti nuo skausmų. Todėl esant tokiai traumai, tokiems išgyvenimams bei ilgalaikei neigiamai prognozei, mano, kad 10 000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai - kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieše ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje - ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata nors ir nesunkiai, vienok buvus sutrikdyta. Nukentėjusiajai sužalotas svarbus organas. Nustatyta, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl dabartinės sveikatos būklės, kuri ir šiai dienai nėra visiškai atsistačiusi, bei susirūpinimą dėl sveikatos būklės, liekamųjų reiškinių ateityje. Akivaizdu, jog dėl kūno sužalojimų nukentėjusioji patyrusi neišvengiamai kilusius nepatogumus, negalint tam tikrą laiką laisvai judėti, taigi, esant apribotai judėjimo laisvei ir visaverčiam gyvenimui, esant priklausomai nuo kitų asmenų pagalbos. Konstatuotina, jog kitos ligos nukentėjusiajai atsirado dėl patirtų pasekmių ir tai neišvengiamai sąlygoję nukentėjusiosios dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrusi tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmes, kurios ir imtinos domėn konstatuojant nukentėjusiąją moralinę žalą neabejotinai patyrus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad draudimo bendrovės S. I. AS neturtinės žalos dalį, t.y. 4120,00 litų jau atlygino. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiajai konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sveikatos sutrikdymo pobūdį, pasveikimo galimybės, esant tinkamam ir savalaikiam gydymui, yra realios. Turint omeny nukentėjusiosios gyvenimo aplinką, susiformavusią asmenybę, turinčią asmeninę, šeimyninę, visuomeninę aplinką, vertinant profesinę veiklą, nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimas neabejotinai yra kompensuotinas, ir pasekmės ateities požiūriu, tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, laikytina ženklios, itin neigiamos įtakos nukentėjusiosios ateičiai neturės. Be to, pažymėtina, jog motyvai, aplinkybės, grindžiant neturtinę žalą, jos dydį, nėra išskirtiniai, ar kuo nors ypatingi, atvirkščiai yra labiau tipiniai, būdingi adekvačioms situacijoms.

Vertinant išdėstytą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laikytina jog nukentėjusiosios įvardinta neturtinės žalos išraiška yra mažintina.

Tokią išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Kreiptinas dėmesys, jog įvykio metu oro sąlygos buvusios sudėtingos, kelio danga buvus slidi, ir šios aplinkybės eismo įvykį tam tikra dalimi įtakojusios. Tai kaltinamojo kaltės žinoma neeliminuoja ir jos nemažina, tačiau, laikytina, sudaro pagrįstą prielaidą mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir teorijoje būtina išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų.

Turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteisiant 4 500 litų.

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą.

Kaltinamoji kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką neprisipažino. Tokiu būdu, aplinkybių, leidžiančių konstatuoti esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinant šių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra dalinai civilinis ieškinys atlygintas, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai efektyviausiai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Tenkinti nukentėjusios N. B. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš S. Š. 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Į. S. Š baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 6 (šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas K. S.