- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-376-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Vainauskiene (pirm.), Vladislavas Lencikas, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- E. N.
- Kaltinamasis
- N. G.
- Nukentėjusysis
- N. K., A. S.
- Civilinis atsakovas
- LR Transporto priemoniu draudiku biuro
- Civilinis ieškovas
- Valstybines
- Kategorijos
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-376/2009
Teisejas Vladimiras Kurasovas Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1., 1.1.10.1., 1.2.25.4.5., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7.
2009 m. spalio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Sigitos Vainauskienes,
nukentejusiesiems N. K. (L.), A. S., civilinio atsakovo LR Transporto priemoniu draudiku biuro atstovui T. Ž., civilinio ieškovo Valstybines ligoniu kasos atstovui D. P.,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Zarasu rajono apylinkes prokuraturos ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro apeliacinius skundus del Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. trejiems metams ir šešiems menesiams laisves atemimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., E. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones dvejiems metams.
N. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisintas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.
Priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro 1225 Lt neturtines žalos atlyginimui N. K., 500 Lt neturtines žalos atlyginimui A. S. ir 4308,28 Lt žalos atlyginimui Valstybinei ligoniu kasai.
Priteista iš E. N. 18775 Lt neturtines žalos atlyginimui N. K..
N. K. ir A. S. pripažinta teise i ieškinio dalyje del turtines žalos atlyginimo patenkinima, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustate:
E. N. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužes 21 d., apie 20.30 val., Zarasu rajone, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 159 kilometre, vairuodamas automobili „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 253 punkta, reikalaujanti, kad velkama bet kokia vilktimi transporto priemone vairuotu tik asmuo, turintis teise ja vairuoti, ir kad transporto priemone, kurios vairo mechanizmas sugedes, turi buti vežama tik užkelta ant vilkiko platformos ar priekabos, 257.1 punkta, draudžianti bet kokia vilktimi vilkti transporto priemone, kurios vairo mechanizmas sugedes, t.y., leides vairuoti velkama transporto priemone teises vairuoti neturinciam N. G., lankscia vilktimi vilko automobili „Toyota Hiace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairo mechanizmas buvo sugedes. Automobiliui „Toyota Hiace“ išvažiavus i priešpriešinio eismo juosta ir susidurus su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 80“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) žuvo automobilio „Audi 80“ vairaves A. L., o šio automobilio keleiviui A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „Toyota Hiace“ keleiviams I. N. buvo padarytas sunkus, o D. A. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Zarasu rajono apylinkes prokuratura prašo Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendi pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dali, kuria N. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu. N. G. pripažinti kaltu pagal 281 str. 5 d. ir nuteisti laisves atemimu trims metams šešiems menesiams. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose; 2) panaikinti nuosprendžio dali, kuria, pritaikius BK 75 str., E. N. bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant ji per bausmes atidejimo laika be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausme E. N. paskirti atlikti pataisos namuose.
Apelianto manymu, nuosprendis dalyje, kuria N. G. išteisintas pagal LR BK 281 str. 5 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu, yra neteisetas ir nepagristas del teismo išvadu neatitikimo faktinems bylos aplinkybems. Skunde nurodoma, kad nors teismas pripažino, jog kaltinamasis N. G. pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau -KET) 59 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemone neturedamas šios teises, ir priejo teisingos išvados, kad eismo ivykio kilima leme KET 253, 257 punktu reikalavimu pažeidimas, taciau teismas, remdamasis KET 256 punktu, padare neteisinga išvada, kad eismo ivykis ivyko tik del kaltinamojo E. N. kaltes, o tarp kaltinamojo N. G. veiksmu ir eismo ivykio kilimo nera tiesioginio priežastinio ryšio. Teismas, pripažines, kad KET 53,59 punktai numato bendras eismo dalyviu ir vairuotoju pareigas, ir kad kaltinamasis N. G. pažeide KET 59 p. reikalavimus, nes vairavo transporto priemone neturedamas šios teises, pažymejo, kad vien tik KET bendru reikalavimu nesilaikymas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybes, nes tarp atsiradusiu pasekmiu turi buti priežastinis ryšys. Teismas priejo teisingos išvados, kad eismo ivykio kilima leme KET 253, 257 p. reikalavimu pažeidimas, taciau padare neteisinga išvada, kad eismo ivykis ivyko tik del E. N. kaltes, o tarp N. G. veiksmu ir eismo ivykio kilimo nera tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kaltes. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad kaltinamasis N. G. pažeide KET 59 p. reikalavimus, nes vairavo transporto priemone neturedamas šios teises, ši asmeni pripažino eismo dalyviu. Kaltinamasis N. G. buvo kaltinamas pažeides ne tik KET 53, 59 p. reikalavimus, bet ir KET 253, 257.1, 161 p., taciau teismas šiu punktu reikalavimu ir ju itakos padariniu kilimui visiškai nevertino. To nepadares teismas, neišnagrinejes priežastinio ryšio tarp šiu pažeidimu ir atsiradusiu padariniu, formaliai remesi tik KET 256 punktu, jog už tai, kad butu laikomasi KET 253, 257 punktu reikalavimu, atsako velkanciosios transporto priemones vairuotojas. Prokuroro manymu, tokia teismo padaryta išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinems aplinkybems, duodancioms pagrinda teigti, kad kaltinamasis N. G. pažeide ne tik KET 53, 59 punktu reikalavimus, bet ir KET 253, 257.1, 161 punktu reikalavimus. Skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi E. N. atžvilgiu ir tuo paciu nuosprendžiu išteisindamas N. G., teismas vadovavosi paciu kaltinamuju, nukentejusiojo D. A. parodymais, iš kuriu matyti, kad prieš pradedant tempti automobili, abiems kaltinamiesiems buvo žinoma, jog vairo mechanizmas yra sugedes. Teismas taip pat remesi specialisto išvada Nr. 11-2276(05), kurioje nurodoma, kad Opel Astra vairuotojas E. N. ir Toyota Hiace vairuotojas N. G. nevykde KET reikalavimu, draudžianciu vilkti sugedusia transporto priemone lankscia vilktimi, ir del to, techniniu požiuriu tiketina, kad abieju vairuotoju veiksmai salygojo pavojingos situacijos kelyje susidaryma ir eismo ivykio kilima. Kiti ekspertizes aktai patvirtina šioje specialisto išvadoje nustatytas eismo ivykio kilimo priežastis ir mechanizma. Be to, teismas nuosprendyje laike irodytu, kad automobilis Toyota Hiace išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta.
N. G., vairuodamas velkama automobili, privalejo laikytis KET reikalavimu ir jo KET 253, 257.1, 161 p. reikalavimu pažeidimas yra tiesiogiai sietinas su pasekmemis. Jis, vairuodamas lankscia vilktimi velkama transporto priemone, kurios vairo mechanizmas buvo sugedes, tiesiogiai pažeide KET 253, 257.1 p. reikalavimus, ko pasekoje, pažeidžiant KET 161 p. reikalavimus, velkamas automobilis išvažiavo i priešpriešinio eismo juosta ir susidure su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus. Tai reiškia, kad tarp N. G. veiksmu ir automobiliu susidurimo buvo tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. autoavarija ivyko ne tik del E. N., bet ir del jo, t. y. N. G. kaltes. Tuo atveju, jei N. G. butu vykdes KET reikalavimus draudžiancius bet kokia vilktimi vilkti transporto priemone, kurios vairo mechanizmas sugedes ir nebutu vairaves automobilio Toyota Hiace, kile padariniai butu negalimi.
Apelianto manymu, teismas nepagristai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinejimo metu patvirtintais irodymais, kad kaltinamasis N. G. vairuodamas velkama automobili Toyota Hiace, pažeide KET 253, 257.1, 161 punktu reikalavimus ir padares neteisingas išvadas, jog pagal KET 256 punkta, už tai, kad butu laikomasi KET 253, 257 punktu reikalavimu, atsako tik velkanciosios transporto priemones vairuotojas, tokiu budu nepagristai išteisino N. G. pagal LR BK 281 str. 5 d., neivertines, kad ivykio priežastis buvo abieju kaltinamuju padaryti KET pažeidimai.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde taip pat nesutinka su kaltinamojo E. N. atžvilgiu BK 75 str. nuostatu taikymu. Nurodo, kad vertindamas E. N. asmenybe, teismas nuosprendyje atsižvelge tik i nuteistojo elgesi iki nusikalstamos veikos padarymo (neteistas, nebaustas administracine tvarka), taciau visiškai neatsižvelge jo elgesi nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kadangi automobilio „Toyota Hiace“ vairo mechanizmas buvo sugedes, todel esant tokiam gedimui vilkti transporto priemone draudžiama. Kaltinamajam buvo žinoma, jog prieš pusmeti buvo sugadinta šio automobilio spynele, automobili buvo bandyta pavogti Ukmergeje. Taip pat jam buvo žinoma, kad N. G. neturi vairuotojo pažymejimo, todel žinodamas šias aplinkybes, E. N. vairuodamas automobili „Opel Astra“ ir lankscia vilktimi vilkdamas N. G. vairuojama automobili „Toyota Hiace“ elgesi labai rizikingai ir neatsakingai. Prokuroro teigimu, nuteistasis turejo ir galejo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti pavoju kitiems eismo dalyviams ar kitiems asmenims, galejo išvengti sunkiu pasekmiu (vienas žmogus žuvo, trys žmones sužaloti), taciau lengvabudiškai sudare salygas tokioms pasekmems atsirasti. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis pripažino tik pati autoivykio fakta, kas buvo aišku ir be jo parodymu ir tai, kad leido vairuoti velkama automobili neturinciam teisiu N. G.. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog kaltinamajam E. N. bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Nurodo, kad E. N. nepripažino samoningo eismo taisykliu pažeidimo fakto, nesistenge atsiprašyti nukentejusiuju ir jiems atlyginti padaryta neturtine žala, kritiškai nevertina savo veiksmu, o teisme nebuvo nuoširdus. Todel prokuroro manymu, paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas, šiuo atveju, tik labai ribotai galetu leisti pasiekti bausmes paskirti - apriboti nuteistajam asmeniui galimybe padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras prašo pakeisti Zarasu rajono apylinkes teismo nuosprendžio dali, kuria buvo patenkinti Biurui pareikšti civiliniai ieškiniai ir civilinius ieškinius atmesti. Apelianto manymu, patenkinus civilinius ieškinius Biurui buvo pažeistos materialines ir procesines teises normos, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos žalos atlyginimo bylose, kuriose yra pareiškiamas civilinis ieškinys. Skunde nurodo, kad nukentejes eismo ivykio metu asmuo, noredamas gauti išmoka už bankrutuojanti draudika iš Biuro, privalo ivykdyti visas pareigas, numatytas Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo (toliau TPVCAPD) istatymo 12, 13, 15, 16, 20 straipsniuose. TPVCAPD istatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose itvirtinta, kad tiek draudikas, tiek Biuras moka išmoka tik tuo atveju, jeigu pretenzija del padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos. Civiliniai ieškovai del 2005-05-21 ivykusio eismo ivykio nei i Biura, nei i UADB „Baltikums draudimas" nesikreipe kaip asmenys, norintys gauti draudimo išmoka, ir pretenzijos nera pateiktos iki šiol, todel apelianto manymu, civiliniu ieškovu reikalavimo pateikimas teisme yra neteisetas, kadangi jie siekia apginti iki tol nepažeista teise. Apeliantas pažymi, kad civiliniai ieškovai žala patyre 2005-05-21 eismo ivykio metu, taciau ieškini Biurui pareiške tik 2008-11-21, t.y. praejus daugiau nei 3 metams po eismo ivykio. Tokiu budu civiliniai ieškovai yra praleide ir istatymo nustatyta termina pareikšti ieškini del padarytos žalos atlyginimo tiek draudikui, tiek Biurui.
Apeliantas atkreipia demesi i tai, nors civiliniai ieškovai prarade subjektine teise reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko ir Biuro TPVCAPD istatymo nustatyta tvarka, tiek praleide ieškinio senaties termina, neprarado teises reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingu už eismo ivyki asmenu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose itvirtinta tvarka.
Apeliantas pažymi, kad Biuras negalejo buti itraukiamas i šia byla kaip civilinis atsakovas vietoje UADB „Baltikums draudimas", nes pagal TPVCAPD istatymo 20 str. 3 d. Biuras negali buti traukiamas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje vietoje bankrutuojancio draudiko. Todel apelianto manymu, šiuo atveju nukenteje asmenys galejo tik kreiptis i Biura TPVCAPD istatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Skunde taip pat teigiama, kad Biuro ir kaltinamojo nesieja joks teisinis ryšys, biuras yra savarankiškas teisiniu santykiu subjektas, kurio veiklos ribas nustato TPVCAPD istatymas, todel Biuras nera materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus asmuo. Todel apelianto manymu, teismas, priteisdamas 500,00 Lt neturtines žalos žuvusiojo draugui A. S., nepagristai išplete nukentejusiu asmenu, kuriems Biuras turi pareiga atlyginti neturtine žala, rata. Be to, teismas, priteisdamas neturtine žala A. K. (L.), nesiaiškino aplinkybiu, galinciu tureti itakos tiek pagrindui priteisti neturtine žala, tiek jos dydžiui, del ko prieme neteiseta sprendima. Pagal nukentejusiosios pavarde - N. K. (L.), nukentejusioji buvo santuokoje su keliais asmenimis. Iš teismo nuosprendžio nera aišku ar eismo ivykio metu ji buvo žuvusiojo žmona, ar ji buvo žuvusiojo išlaikoma, koks buvo ju tarpusavio ryšys (jeigu santuoka iširo - akivaizdu, kad ryšio jau nebebuvo). Tik išsiaiškinus minetas aplinkybes butu galima priimti pagrista sprendima.
Be to, apeliantas nurodo, kad TPVCAPD reglamentuojantys teises aktuose aiškiai pasakyta, kad asmenys, kurie teises aktu nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teise i žala padariusi asmeni, pretenzija del išmokos gali pateikti tik tiesiogiai kaltininko civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui, o ne Biurui. Todel apeliantas mano, kad šiuo atveju Valstybine ligoniu kasa negali reikšti regresiniu reikalavimu Biurui. Reikalavimas gali buti reiškiamas tik atsakingam draudikui arba, jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui.
Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše prokuroro apeliacini skunda tenkinti, Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro apeliacini skunda atmesti.
Nukentejusieji ir Valstybines ligoniu kasos atstovas praše palikti nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Transporto priemoniu draudiku biuro atstovas praše biuro apeliacini skunda tenkinti.
Nuteistasis E. N. ir jo gynejas praše skundus atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Išteisintasis N. G. ir jo gyneja praše skundus atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.
Prokuroro ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro apeliaciniai skundai netenkinami.
Del N. G. išteisinimo
2009-01-27 Zarasu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu N. G. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. del to, kad 2005 m. gegužes 21 d., apie 20.30 val., Zarasu rajone, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 159 kilometre, pažeisdamas KET 53, 59, 253, 257.1 punktu reikalavimus, neturedamas teises vairuoti, vairavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lankscia vilktimi velkama E. N. automobili Toyota Hiace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairo spyneles užrakto bukle neatitiko transporto priemoniu technines bukles reikalavimu, tai yra vairo mechanizmas buvo sugedes, o esant tokiam gedimui vilkti transporto priemone draudžiama, pažeidžiant KET 161 p. reikalavimus, automobiliui Toyota Hiace, V/Nr. (duomenys neskelbtini) ivažiavus i priešingos krypties eismui skirta važiuojamosios dalies puse prieš priešinga kryptimi artejanti automobili Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šiuo automobiliu susidurus, žuvo automobilio Audi 80 vairuotojas A. L., automobilio Audi 80 keleiviui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Toyota Hiace keleiviams: D. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, I. N. – sunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojant išteisinima teismas remesi tuo, kad nors N. G. pažeide KET 59 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemone neturedamas šios teises, taciau vien tik KET bendru reikalavimu nesilaikymas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybes, nes tarp pažeidimo ir atsiradusiu pasekmiu turi buti priežastinis ryšys. Eismo ivykio kilima leme KET 253, 257 punktu reikalavimu pažeidimas, taciau pagal KET 256 punkta, už tai, kad butu laikomasi KET 253, 257 punktu reikalavimu, atsako velkanciosios transporto priemones vairuotojas. Eismo ivykis ivyko del E. N. kaltes, o tarp N. G. veiksmu ir eismo ivykio kilimo tiesioginio priežastinio ryšio nera.
Apeliacines instancijos teismas nepritaria prokuroro skundo argumentams, kad dalyje del kaltinamojo N. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre byloje surinktus irodymus, tinkamai juos ivertino ir padare pagrista išvada išteisindamas N. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Tokia išvada objektyviai patvirtina byloje surinkta medžiaga.
BK 281 str. 5 d. numato baudžiamaja atsakomybe tam, kas vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus. Nusikaltimo sudetis yra materiali, ji nustato baudžiamaja atsakomybe už veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima) ir padarinius (ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus). Esant materialiai nusikaltimo sudeciai byloje irodinetina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir kilusiu padariniu. Kadangi eismo ivykyje dalyvavo trys eismo ivykio dalyviai su trimis automobiliais, kiekvieno eismo dalyvio veiksmu teisiniam ivertinimui svarbu nustatyti, kokias keliu eismo saugumo taisykles pažeide kiekvienas eismo dalyvis ir kurio veiksmai buvo butina padariniu kilimo salyga. Asmuo gali buti pripažistamas kaltu ir nuteisiamas tik už ta eismo taisykliu pažeidima, kuris buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Dalis pažeidimu, kurie priežastiniu ryšiu nesusije su padariniais, negali buti inkriminuoti kaip nusikaltimo sudeties požymis.
Vertinant N. G. veiksmus BK 281 str. prasme svarbu nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisykliu pažeidimus bei priežastini ryši tarp kiekvieno keliu eismo taisykliu pažeidimo ir kilusiu padariniu. Tai butina salyga išvadai, koks butent taisykliu pažeidimas priežastiniu ryšiu susijes su kilusiais ivykio metu padariniais.
Nuteistojo E. N., išteisintojo N. G., nukentejusiuju D. A. ir I. N. bei liudytojo A. V. parodymais, 2005-06-14 automobilio „Toyota Hiace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros aktu, 2006-01-31 specialisto išvada Nr. 11-2276(05) bei 2007-03-30 ir 2008-06-05 ekspertizes aktais Nr. 11-704(07)/11-705(07), Nr. 11-2815(07), negincytinai nustatyta, kad „Toyota Hiace“ i priešpriešinio eismo juosta išvažiavo savaime užsiblokavus vairo kolonelei del techniškai netvarkingo vairo mechanizmo užrakto. Iš nuteistojo E. N. ir išteisintojo N. G. parodymu matyti, kad prieš išvažiuojant jie bande užvesti automobili „Toyota“, ikiše rakteli sukiojo, lauže vaira i šonus, kol jis atsirakino. Šia aplinkybe patvirtino ir nukentejusysis D. A., kuris parode, kad E. N su N.G. ikišo rakteli i automobilio spynele ir „atlauže“ vaira, sukiodami ji i abi puses, i automobilio dugna. I ivykio vieta atvykusio liudytoju apklausto Zarasu PK pareiguno parodymus, kad automobilio „Toyota“ vairo mechanizmas buvo užsikirtes, nes bandant pasukti vaira, jis nesisukiojo, spynele buvo visiškai išrinkta, jos nebuvo, patvirtina 2005-06-14 automobilio „Toyota Hiace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros akto duomenys, kuriais nustatyta, kad automobilio vairo mechanizmas užblokuotas, degimo spynele buvo išardyta iki autoivykio, nes nera cilindrines šerdies, i kuria istatomas degimo raktelis, be kurios savaime galejo užsirakinti vairo mechanizmas (t. I, b.l. 45).
KET 53, 59 punktai numato bendras eismo dalyviu ir vairuotoju pareigas, t.y., kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu, kad draudžiama vairuoti transporto priemone neturintiems šios teises, o vairuodamas transporto priemone, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymejime nurodytu salygu. KET 253 punktas reikalauja, kad velkama bet kokia vilktimi transporto priemone vairuotu tik asmuo, turintis teise ja vairuoti, ir kad transporto priemone, kurios vairo mechanizmas sugedes, turi buti vežama tik užkelta ant vilkiko platformos ar priekabos, o taisykliu 257.1 punktas draudžia bet kokia vilktimi vilkti transporto priemone, kurios vairo mechanizmas sugedes.
Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog N. G. pažeide Keliu eismo taisykliu 59 punkto reikalavimus, nes vairavo transporto priemone neturedamas šios teises, taciau konstatuotina, kad vien tik KET bendru reikalavimu nesilaikymas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybes, nes tarp pažeidimo ir atsiradusiu pasekmiu turi buti priežastinis ryšis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio eismo ivykio kilima leme KET 253, 257 punktu reikalavimu pažeidimas, yra pagrista. Kita vertus, atkreiptinas demesys i tai, kad pagal KET 256 punkta, už tai, kad butu laikomasi KET 253, 257 punktu reikalavimu, atsako velkanciosios transporto priemones vairuotojas. Todel šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo ivykis kilo del E. N. kaltes, o kaltinamojo N. G. padaryti KET pažeidimai nera priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t.y. nera jo kaltes, yra pagrista. Nesilaikant KET 253, 257 p. reikalavimu, atsakomybe pagal blanketines istatymo normos reikalavimus (KET 256 p.) tenka velkanciosios, o ne velkamosios transporto priemones vairuotojui. Byloje nustatyta, kad velkamas automobilis „Toyota Hiace“ išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, taciau šis išvažiavimas buvo salygotas velkancios mašinos manevru, o ne paties velkamojo automobilio manevravimu, nes ji valdyti del sugedusio vairo mechanizmo jokios galimybes nebuvo.
Kaip nepagristas atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino N. G. padarytu KET 253, 257.1, 161 punktu pažeidimu ir ju itakos padariniu kilimui. Atkreiptinas demesys i tai, kad KET 253, 257 punktu reikalavimu pažeidimai yra svarbus E. N. veiksmu teisiniam vertinimui, nes, kaip jau buvo mineta, už ju nesilaikyma atsako tik velkanciosios transporto priemones vairuotojas. Nagrinejamu atveju, KET 161 punkto reikalavimas, kuriame sureglamentuotas transporto priemoniu išsidestymas kelyje, konstatavus E. N. kalte del kaltinime nurodytu padariniu kilimo, N. G. veiksmu teisiniam vertinimui nera reikšmingas. Teismas ivertino N. G. veiksmus, taciau atsižvelges i byloje esanciu irodymu visuma ir ju tarpusavio ryši padare pagrista išvada, kad šio eismo ivykio priežastis buvo E. N. padaryti mineti KET pažeidimai. Taigi butina salyga ir desninga eismo ivykio ir kilusiu padariniu priežastis buvo velkanciosios, o ne velkamosios, transporto priemones vairuotojo padarytas KET pažeidimas.
Del LR BK 75 str. nuostatu taikymo nuteistajam E. N.
Apeliacines instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo motyvais šioje dalyje ir visiškai pritaria apylinkes teismo nuosprendyje išdestytiems motyvams del galimybes taikyti nuteistajam LR BK 75 str.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino E. N. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad veikos padarymui itakos turejo rizikingas žuvusiojo A. L. ir nukentejusiojo A. S. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pagrisdamas tokios lengvinancios išvados buvima teismas atsižvelge i objektyviai byloje nustatytas aplinkybes, o butent, kad A. L. vairavo automobili budamas girtas, susidurimo metu žymiai viršijo leistina greiti, nebuvo prisiseges saugos diržu. A. S. vartodamas alkoholi kartu su A. L., neužtikrino savo automobilio saugumo, neužkirto galimybes neblaiviam asmeniui pasinaudoti padidinto pavojingumo šaltiniu. Lengvinanti aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nepripažinta pagristai, nes E. N. nepripažino jam inkriminuotu esminiu KET pažeidimu. Skiriant E. N. bausme teismas nurode, jog padaryta pavojinga veika, kilo sunkus padariniai – žuvo žmogus, taciau velgi svarbiu aspektu skiriant bausme laike tai, kad tokios pavojingos veikos padarymui itakos turejo rizikingas nukentejusiuju elgesys. Be to pagristai atsižvelge i tai, kad nusikaltimas neatsargus, o ji padares asmuo, t. y. E. N. nera anksciau teistas, nebaustas, sunkinanciu E. N. atsakomybe aplinkybiu nera, jis dirba ir išlaiko mažameti vaika, yra charakterizuojamas teigiamai. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, atsižvelgiant i minetas aplinkybes, parinkti E. N. mažesne laisves atemimo bausme, nei numatyta sankcijos vidurkyje. Teigiamai charakterizuojantys E. N. duomenys: dirba, išlaiko mažameti vaika, teigiama charakteristika, kolegijos manymu buvo pakankamas pagrindas byla išnagrinejusiam teismui manyti, kad paskirtos bausmes tikslai bus apsiekti be realaus jos atlikimo. Taigi BK 75 str. pritaikytas visiškai pagristai. Prokuroro skunde nurodyti BK 41 str. 2 d. sumineti bausmes tikslai, atsižvelgiant i anksciau išdestytus E. N. charakterizuojancius duomenis, gali buti pasiekti atidedant jam paskirtos bausmes vykdyma. Prokuroro skundo dalyje išdestyti argumentai del netinkamo LR BK 75 str. pritaikymo labiau priskirtini prie subjektyviniu nusikaltimo požymiu analizes nei aplinkybiu del BK 75 str. taikymo galimybes byloje.
Tuo tarpu pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms del galimybes taikyti BK 75 str. E. N., kolegija pažymi, kad bausmes vykdymo atidejimas išreiškia humanizmo, bausmes individualizacijos ir ekonomijos principus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, del ko jis taike E. N. bausmes vykdymo atidejimo instituta yra pagristi ir aukštesnes instancijos teismas, atsižvelgdamas dar ir i tai, kad pakankamai ilgu bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. E. N. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemone dvejiems metams, bus pakankamai efektyvios sulaikant asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, tokiu budu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, nuteistas asmuo laikysis istatymu ir nebenusikals, bus užtikrintas teisingumo principo ir protingumo principo igyvendinimas, nes budamas laisveje ir gaudamas iš darbines veiklos pajamas asmuo greiciau gali atlyginti savo nusikalstama veika padaryta žala.
Del Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro apeliacinio skundo argumentu
CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad istatymu ar sutarties numatytais atvejais civiline atsakomybe gali buti draudžiama sudarant civilines atsakomybes draudimo sutarti. Kai civiline atsakomybe yra apdrausta, nukentejusysis igyja teise reikšti tiesiogini ieškini draudikui. Taigi civilines atsakomybes draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padaryta žala – žala padares asmuo (draudejas) ir draudikas. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padaryma. Taigi draudejas turi atlyginti žala tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokia žala ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojancias teises normas ir pacia draudimo sutarti.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos atlyginti nukentejusiesiems N. K. (L.) ir A. S. padaryta žala pagrindas buvo sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, taip pat Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo (veliau – TPVCAPD) istatymas, pagal kuri draudiko pareiga atlyginti nukentejusiajam asmeniui patirta žala ribojama šiomis sumomis: 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui. Taigi, UADB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-07-20 sudares su E. N. transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti Nr. 0082971, isipareigojo eismo ivykio atveju atlyginti nukentejusiam treciajam asmeniui žala, neviršijancia minetu sumu, tarp ju ir neturtine žala, neviršijancia 500 euru sumos. Byloje nustatyta, kad UADB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 12 d. buvo iškelta bankroto byla. Kaip numato LR TPVCAPD istatymas, tuo atveju, kai už kaltininka atsakingam draudikui iškelta bankroto byla, draudimo išmoka moka Draudiku biuras (17 str. 1 d. 3 p., 26 str. 2 p.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nera aplinkybiu, numatytu mineto istatymo 21 str., del kuriu Draudiku biuras galetu buti atleistas nuo išmokos mokejimo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje Zarasu rajono PK buvo pradetas 2005-05-21, o byla su kaltinamuoju aktu Zarasu rajono apylinkes teisme gauta 2006-12-11. Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2006-03-14 ieškininiu pareiškimu N. K. (L.) ir 2006-03-17 ieškininiu pareiškimu A. S. kreipesi del turtines ir neturtines žalos atlyginimo (t. I, b. l. 84, 94). Teisminio bylos nagrinejimo metu N. K. (L.) teismui pateike papildyta ieškini (t. III, b. l. 89-93). 2006-10-27 prokuroro nutarimu UADB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje itraukas civiliniu atsakovu. Bankrutavus nurodytai draudimo bendrovei, kolegijos nuomone, civiliniu atsakovu pagristai itrauktas Draudiku biuras. Atsižvelgiant i tai, kad byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, nepagristi Draudiku biuro apeliaciniame skunde nurodyti motyvai del TPVCAPD istatymo 16 str. 4 d. numatytu pretenziju nepateikimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusieji iš esmes pareiške savo pretenzijas, kurias išdeste civiliniuose ieškiniuose. Akivaizdu, kad tokie civiliniai ieškiniai negalejo buti adresuoti Draudiku biurui, nes apie draudimo bendroves bankrota ju pateikimo momentu dar nebuvo žinoma. Taigi nežinant apie bendroves bankrota ateityje, pretenziju pateikti Draudiku biurui nebuvo imanoma. Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismo posedžio metu nukentejusieji parode, kad iškart po ivykio N. K. (L.) ir A. S. žmona nuvyko i UADB „(duomenys neskelbtini)“, kur informavo bendrove apie eismo ivyki. Pasak nukentejusiuju, kadangi minimoje ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltininkas dar nebuvo nustatytas, draudimo bedroves atstovai nepateike jiems pildyti reikiamu formu. Jeigu teisminio bylos nagrinejimo metu 2008 m. kovo 12 d. UADB „(duomenys neskelbtini)“ nebutu iškelta bankroto byla, šiai bendrovei butu priteista atlyginti nukentejusiesiems padaryta žala per Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykliu (veliau – Taisykles) 48 p. nustatyta 14 dienu termina nuo isiteisejusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarties gavimo dienos. Kadangi UADB „(duomenys neskelbtini)“ iškelus bankroto byla, vadovaujantis minetu Taisykliu nuostatomis, pagal draudimo bendroves pateiktus dokumentus žalos administravima pereme Draudiku biuras (TPVCAPD istatymo 17 str. 1 d. 3 p., Taisykliu 6 p.), jam ir tenka pareiga išmoketi draudimo išmoka.
Iš Draudiku biuro apeliacinio skundo argumentu bei iš Biuro atstovo paaiškinimu apeliacines instancijos teisme matyti, kad Biuras neneigia jam atsiradusios pareigos atlyginti žala, kuria privalejo atlyginti draudimo bendrove, taciau laikosi pozicijos, jog nebuvo laikytasi istatyme numatytu proceduru. Kolegija konstatuoja, kad Draudiku biuro apeliaciniame skunde išdestytos pretenziju pareiškimo tvarkos ir terminu šiuo atveju negalejo buti laikomasi, nes eismo ivykis ivyko 2005 m. gegužes 21 d., o UADB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta 2008 m. kovo 12 d. Taip pat nepagristas apeliacinio skundo motyvas del ieškinio senaties termino byloje praleidimo, nes kaip jau mineta anksciau, civiliniai ieškiniai byloje pareikšti 2006 03 14 ir 2006 03 17.
Iš Biuro pagristai priteista atlyginti 500 Lt neturtines žalos, padarytos nukentejusiajam A. S.. Nors teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad nukentejusiajam A. S. padaryta neturtine žala, taciau netiksliai atskleide jos esme. Kolegija konstatuoja, kad nukentejusiajam A. S. eismo ivykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Savo ieškininiame pareiškime nukentejusysis nurode, jog po ivykio jam pablogejo sveikata, atsirado neramumai, nemiga, dažni galvos skausmai, žandikaulio ir skruosto skausmai, nervingumas, pablogejo darbo našumas. Apeliacines instancijos teismo posedyje irodymu tyrimo metu nukentejusysis paaiškino, kad neturtine žala jam padaryta butent del patirto sužalojimo, o ne del draugo A. L. žuties. Nukentejusysis A. S. patikslino, kad po sužalojimo jis gydesi ligonineje, turejo nepatogumu, nes del sulaužyto žandikaulio apie menesi nešiojo itvarus, negalejo normaliai maitintis. Tokiu budu konstatuotina, kad nukentejusysis A. S. del eismo ivykio metu padaryto sužalojimo patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas pagristai, atsižvelgiant i tai, kad žalai atsirasti itakos turejo ir paties nukentejusiojo nemažas neatsargumas, ivertino nukentejusiajam padarytos neturtines žalos dydi 500 Lt, šiam vertinimui kolegija pritaria.
Žalos padarymo momentu, nukentejusioji N. L. (po naujos santuokos sudarymo - N. K.) buvo santuokoje su žuvusiuoju A. L.. Nauja santuoka ji sudare 2008 06 12 (bylos medžiagoje yra santuokos liudijimo kopija, t. 3, b.l.157), jau po buvusio sutuoktinio A. L. mirties. Todel atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nukentejusioji buvo santuokoje su keliais asmenimis. Pažymetina, kad teismo nuosprendžiu N. K., kaip žuvusiojo A. L. sutuoktinei, su kuriuo santuokoje ji augino nepilnamecius vaikus, yra pripažinta teise i ieškinio dalyje del turtines žalos atlyginimo patenkinima, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendžiu pagristai tenkintinas Valstybines ligoniu kasos ieškinys. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo ivykio metu sužalojimus patyre nukentejusieji A. S., D. A., I. N.. Šiu asmenu gydymui buvo išleista 4308,28 Lt. Žala šiems asmenims padaryta eismo ivykio metu transporto priemones valdytojo, apdraudusio savo civiline atsakomybe privalomuoju civilines atsakomybes draudimu. Pagal TPVCAPD istatymo 19 str. 10 p., draudimo išmokas išmokejusios socialinio draudimo istaigos igyja regreso teise i atsakinga draudika, arba jei tokio nera, i žala padariusi asmeni, sveikatos priežiuros paslaugu išlaidas atlygina žala padariusio asmens draudikas, neviršydamas draudimo sumos, ir (arba) žala padares asmuo, jei draudimo sumos neužtenka sveikatos priežiuros išlaidoms padengti. Šiuo atveju draudimo sumos pakako sveikatos priežiuros išlaidoms padengti.
Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, Draudiku biuro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagristi.
Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniuose skunduose nurodytu argumentu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Zarasu rajono apylinkes prokuraturos ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.