Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-322-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-322-781/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė (pran.), Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
J. Š.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-322-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13189-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.;121.12 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Š. (J. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.), o taip pat atsakovo J. Š. (J. Š.) priešieškinį ieškovei A. Š., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. Š. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti bažnytinės santuokos su atsakovu J. Š. (J. Š.) (toliau - Atsakovas) apskaitos CM skyriuje įrašą; pripažinti, kad santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę Š.; nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir E. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; iš tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir E. po 500 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo Ieškovės nurodytu būdu; priteisti iš Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes vyras girtavo, jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, nuolat smurtavo, nepadėjo auginti vaikų, atlikti buities darbų. Negalėdama toliau kęsti smurto, siekdama apginti nepilnamečius vaikus nuo konfliktų ir įtampos šeimoje, Ieškovė 2009 metų rugpjūčio pabaigoje nutraukė santuokinius ryšius su Atsakovu, nuo to laiko santuoka faktiškai iširo.

Atsakovas pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismo panaikinti bažnytinės santuokos su Ieškove apskaitos CM skyriuje įrašą; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; patvirtinti Atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; sutiko mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą lygiomis dalimis Atsakovo nurodytu būdu; iš Ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl sutuoktinės grubumo, nuolatinių priekaištų dėl mažo uždarbio, nepagarbaus elgesio tiek sutuoktinio, tiek mažamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovė provokuodavusi konfliktus, rašydavo skundus į policiją, nesileisdavusi į kompromisus. Toks jos elgesys išardė šeimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Panaikino santuokos, palaimintos 2003 m. gegužės 31 d. Šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčioje ir 2003 m. birželio 4 d. apskaitytos Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr.981) tarp J. Š. ir A. Š., apskaitos įrašą. Pripažino, kad santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės. Nustatė nepilnamečių vaikų - sūnaus D. Š. ir dukros E. Š. gyvenamąją vietą su motina A. Š.. Nustatė nepilnamečių vaikų - sūnaus D. Š. ir dukros E. Š. bendravimo su tėvu J. Š. tvarką. Priteisė iš Atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui D. Š. ir dukrai E. Š. po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2010 m. sausio 1 d., kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį priteistas jau sumokėtas Atsakovo laikino išlaikymo sumas, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei - motinai A. Š., priteistas sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Padalino santuokoje įgytą turtą pripažįstant Atsakovui teisę į 1/3 dalį, o Ieškovei į 2/3 dalis bendro turto. Priteisė Atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus už 3 635 Lt, o Ieškovei - kilnojamuosius daiktus už 7 240 Lt. Teismas konstatavo, kad Atsakovas naudojo fizinį smurtą Ieškovės atžvilgiu. Nustatęs Atsakovo žiaurų elgesį su Ieškove, teismas pripažino, kad Atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad leistinos įrodinėjimo priemonės gali būti vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad Atsakovas jau metus laiko nedirba, sprendė, kad būdamas jauno amžiaus ir darbingas, turėdamas langų montuotojo specialybę, mokėdamas dirbti kitus statybos bei remonto darbus, ką pats patvirtino posėdžio metu, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį bent po 400 Lt kiekvienam vaikui išlaikyti. Jeigu skolininko turtinė padėtis bloga, jis neturi pajamų dėl savo paties kaltės, pagrindo mažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 250 Lt, kaip to prašo Atsakovas, nėra. Ieškovė aprūpina vaikus gyvenamuoju plotu (moka kreditą ir mokesčius už butą), rūpinasi jų lavinimu, rūpinasi D. sveikata, akivaizdu, kad motinai tenka didžioji dalis vaikų išlaikymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad asmenine Ieškovės nuosavybe pripažįstamas įgytas iki santuokos sudarymo butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įsigijo kilnojamuosius daiktus, kurių vertė nustatyta UAB „Impeksservis“ ekspertizės aktu Nr. 33 ir yra 10 875 Lt. Vaikų interesai yra prioritetiniai, įstatymas teismą įpareigoja visur ir visada ginti vaikų teises bei interesus, todėl Ieškovei, su kuria nustatyta nepilnamečių D. ir E. gyvenamoji vieta, teismas pripažino teisę į 2/3 dalis (už 7 250 Lt), o Atsakovui į 1/3 dalį (už 3 625 Lt) turto. Konstatavo, kad Atsakovas yra mokėjęs už Ieškovės paimtą paskolą butui pirkti, kaupiamąjį gyvybės draudimą, mokslą, kaip ir Ieškovė yra mokėjusi įmokas už Atsakovui paskirtą baudą. Tuo metu sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir turimomis piniginėmis lėšomis disponavo bendru sutarimu, materialiai rėmė vienas kitą. Teismas sprendė, kad dėl šių aplinkybių nei vienas iš jų negali reikalauti kompensacijos už bendriems ar netgi kito sutuoktinio poreikiams panaudotas lėšas bei atmetė Atsakovo reikalavimą priteisti jam iš Ieškovės 5 040 Lt kompensaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti: pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš Atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š. po 250 Lt kiekvienam, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pavedant priteistas lėšas uzufrukto teisėmis disponuoti vaikų motinai A. Š.; nustatyti, kad turtas tarp šalių padalijamas lygiomis dalimis, papildomai priteisiant Atsakovui turtą, kurio vertė 6 860 Lt: spintą SZAFA 210 Lt vertės; skalbimo mašiną BOSH WFC2067BY 620 Lt vertės; stalinį kompiuterį su monitoriumi 490 Lt vertės; muzikinį centrą PANASONIC SA-PM3 190 Lt vertės; virtuvinį kombainą PHILIPS HR7764 310 Lt vertės; bei 5 040 Lt; priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas, pripažindamas Atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, rėmėsi prijungtais prie nagrinėjamos bylos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-2092-111/2009 bei to paties teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-2592-296/2009. Pastaraisiais nutarimais atsakovas buvo įspėtas dėl šeimyninių konfliktų vaikų akivaizdoje pagal ATPK 181 straipsnį, t.y. už tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams. Tačiau šiuose nutarimuose yra per mažai informacijos, kad nustatyti, jog dėl sutuoktinių konfliktų vaikų akivaizdoje yra kaltas vien tik Atsakovas. Teismai nevertino Ieškovės veiksmų, kuriais ji išprovokavo konfliktus ir tuo būdu panaudojo tėvų valdžią priešingai savo vaikų interesams. Byloje yra pakankamai duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio. Ieškovės veiksmus, priešingus vaikų interesams bei lojalumo kitam sutuoktiniui pareigos pažeidimą (kurie lemia ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo), įrodo prijungti prie nagrinėjamos bylos garso įrašai ir jų stenograma su vertimu į lietuvių kalbą. Be to, Atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes kuriomis remiasi (jog Ieškovė kalta dėl santuokos iširimo), neturėjo kitų priemonių įrodyti neteisėtą Ieškovės elgesį tiek Atsakovo, tiek mažamečių vaikų atžvilgiu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiamame sprendime pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai reikalavimus, neatsižvelgė į sunkią Atsakovo turtinę padėtį ir priteisė iš jo sumą (po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), kurios Atsakovas objektyviai negali mokėti. Nagrinėjamu atveju Ieškovė turi nuolatinį darbą, jos vidutinis darbo užmokestis ieškinio pateikimo metu buvo 1 914 Lt per mėnesį. Iš SODROS pažymos apie asmens įmokas matyti, kad pastaraisiais mėnesiais (2010 m. birželio, liepos mėn.) Ieškovė gauna 2400 - 2600 Lt per mėnesį. Be to, ji nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą Vilniuje. Tuo tarpu Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl ekonominio sunkmečio bankrutuojant UAB „Altavis“ („Hronas“ įmonių grupė), kuriame langų montuotoju dirbo Atsakovas, jis prarado darbą. Atsakovas daugiau nei metus yra bedarbis bei daugiau nei pusė metų nebegauna bedarbio pašalpos, jokių pajamų neturi, o jo įsidarbinimo galimybės šiuo metu yra ribotos objektyvių veiksnių. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra dar blogesnė. Todėl proporcingai savo turtinei padėčiai Ieškovė privalo atitinkamai daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo: Atsakovui skiriant vieno vaiko išlaikymui 250 Lt Ieškovės dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 550 Lt. Tuo būdu, vieno vaiko išlaikymui būtų užtikrinta 800 Lt per mėnesį suma, kuri atitinka teismų praktikoje naudojamą orientacinį kriterijų (1 MMA). Nagrinėjamu atveju nustatant priteistiną iš Atsakovo sumą vaikų išlaikymui, reikia atsižvelgti ir į tai, kad Atsakovas teikia vaikams materialinę paramą bendravimo su jais metu, o Ieškovė neturi išlaidų vaikams tuo metu, kai jie yra pas Atsakovą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų Atsakovo kaltę dėl susiklosčiusios sunkios jo turtinės padėties. Skundžiamu sprendimu teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, neteisėtai nukrypo nuo lygių dalių principo, o į dalintino turto balansą nepagrįstai neįtraukė 10 080 Lt. Nagrinėjamu atveju, nepilnamečiai vaikai lieka gyventi 3 kambarių bute, kuris pripažintas Ieškovės nuosavybe, pati Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, Atsakovas virš metų yra bedarbis (pajamų ir turto neturi), todėl dalinant sutuoktinių turtą, nebuvo nei realaus poreikio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Skundžiamame sprendime, be teisinio pagrindo į dalintino turto balansą neįtraukta 10 080 Lt suma, kuri panaudota asmeninėms Ieškovės prievolėms vykdyti, o jų vykdymo rezultatas lieka asmeniškai Ieškovei (už Ieškovės paimtą paskolą butui asmeninės nuosavybės teise pirkti, už jos kaupiamąjį gyvybės draudimą, už mokslą VU). Taigi, aptariami pinigai išleisti ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, bet asmeninėms Ieškovės prievolėms vykdyti. Be to, pripažįstant kad visos santuokoje uždirbtos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams, reiškia, kad tik pusė aptariamos sumos tepriklausė Ieškovei, todėl Atsakovas turi teisę į 5 040 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažino šalims nuosavybės teisę į 1/2 dalį bendro turto kiekvienam, priteisė iš Ieškovės Atsakovui 1 802, 50 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kolegija, peržiūrėdama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl sutuoktinių kaltės, iš esmės sutiko su teismo išvadomis ir nurodė, kad Atsakovas nepateikė įrodymų, jog Ieškovė buvo kalta dėl prieš ją vykdyto smurto. Be to, net ir pripažinus, kad vienas iš sutuoktinių buvo nelojalus kitam, kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas tas sutuoktinis, kuris naudojo smurtą prieš kitą sutuoktinį. Dėl turto padalijimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo kolegija pažymėjo, kad, nors pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių kilnojamąjį turtą, nurodė, kodėl nukrypo nuo lygių dalių principo, tačiau, atsižvelgusi į tai, jog Atsakovo turtinė padėtis pablogėjo nuo bylos iškėlimo teisme momento, kolegija sprendė, kad Atsakovas negalėjo teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dėl objektyvių priežasčių (nesugebėjo susirasti darbo, buvo skolingas išlaikymą vaikams), o Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, todėl dalijant santuokoje įgytą turtą nebuvo pagrindo Ieškovei skirti didesnę turto dalį, nes tai suvaržė Atsakovo galimybes tenkinti vaikų poreikius. Kolegija atmetė Atsakovo argumentus dėl įmokos, kurias sutuoktiniai apmokėjo už Ieškovės gyvybės draudimą iš bendro turto, motyvuodama, kad Atsakovas nepateikė įrodymų, kokia šių įmokų dalis būtų išmokėta Ieškovei, jai nutraukus draudimo sutartį, t. y. kokio dydžio sukaupta lėšų pagal gyvybės draudimo įmokas, kurios galėtų būti asmeniui grąžintos. Kolegija pažymėjo, kad pervestos sumos pagal draudimo sutartį nėra jas pervedusio asmens nuosavybė, o gali būti grąžinamos esant tam tikroms sąlygoms, kurias ir turėjo įrodyti Atsakovas.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Atsakovas prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš Atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 250 Lt kiekvienam, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pavedant priteistas lėšas uzufrukto teisėmis disponuoti Ieškovei; priteisti Atsakovui iš Ieškovės 5 040 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino CPK 177 straipsnio pažeidimo, kurį padarė pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs kasatoriaus pateiktų garso įrašų įrodymais. Byloje esantys garso įrašai atitinka įrodymų sampratą, nes, gaunant šiuos įrodymus, teisės aktai nebuvo pažeisti: nėra akto, draudžiančio daryti įrašą namuose, ar nustatančio, kad įrašinėtojas, matydamas aiškiai neteisėtus veiksmus, privalėjo įspėti pažeidėją apie daromą įrašą. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, aplinkybę, kad Atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pripažindamas kaip įrodančią jo kaltę dėl šeimos iširimo, neteisingai vertino įrodymus, padarė prieštaringas išvadas, atsižvelgė tik į šią aplinkybę, tačiau nevertino Ieškovės elgesio (ji rašė skundus policijai, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nepagarbai elgėsi tiek su sutuoktiniu, tiek su vaikais). Anot Atsakovo, byloje yra pakankamai duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl netinkamo abiejų sutuoktinių elgesio. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į kasatoriaus turtinę padėtį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Anot Atsakovo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ieškovė turi nuolatinį darbą, jos vidutinis darbo užmokestis 2400–2600 Lt per mėnesį, ji nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, o jo turtinė padėtis yra sunki, nes neturi jokio turto, dėl ekonominio sunkmečio bankrutuojant UAB „Altavis“ prarado darbą, daugiau kaip metus buvo bedarbis, jokių pajamų procesinių sprendimų priėmimo metu neturėjo, o įsidarbinimo galimybės ribotos dėl objektyvių priežasčių. Dėl to, atsižvelgiant į ginčo šalių turtinę padėtį, Ieškovė proporcingai privalo daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas nurodo, kad Ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti (draudimo įmokos, lėšos, sumokėtos už jos asmeninį butą bei jos mokslą) buvo panaudota 10 080 Lt Atsakovo uždirbtų lėšų, tai įrodo Atsakovo banko sąskaitos išrašas; Ieškovė šio fakto neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad Atsakovas neįrodė, jog nurodytos įmokos priklausė Ieškovei. Teismas taip pat nemotyvavo išvadų, kad pervestos sumos pagal draudimo sutartį nėra jas pervedusio asmens nuosavybė, lėšos, skirtos apmokėti už Ieškovės butą ir išsilavinimą, pripažintos naudotomis bendriems sutuoktinių reikalams. Dėl to teismas, neįtraukęs į dalytino turto balansą 10 080 Lt, nepagrįstai pusės turto vertės nepriteisė Atsakovui, taip sumažindamas jo galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Atsakovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo 2012 m. birželio 6 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl Atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jo naudai iš Ieškovės pusę už Ieškovės būsto paskolą ir gyvybės draudimą sumokėtų įmokų išsprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Konstatavo, kad spręsdami kasatoriaus reikalavimą priteisti jo naudai iš Ieškovės pusę už jos būsto paskolą ir gyvybės draudimą sumokėtų įmokų (pagal jų tikslinę paskirtį dydžiai nekonkretizuoti), teismai turėjo tirti ir nustatyti gyvybės draudimo sutarties rūšį, sąlygas, sukeliamus teisinius padarinius, atitinkamų įmokų pagal jų tikslinę paskirtį dydžius bei šaltinį (šalių bendros ar kiekvieno sutuoktinio asmeninės lėšos), kvalifikuoti kasatoriaus reikalavimą, t. y. nustatyti, ar tai reikalavimas padalyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, ar priteisti kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutarties dalį dėl Atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti jo naudai iš Ieškovės pusę už Ieškovės būsto paskolą ir gyvybės draudimą sumokėtų įmokų išsprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių Atsakovo reikalavimų.

Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl ½ dalies už Ieškovės busto paskolą ir jos gyvybės draudimą Atsakovo sumokėtų įmokų priteisimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, jis mokėjo už Ieškovės paimtą paskolą butui pirkti ir už jos gyvybės draudimą. Kadangi santuokoje uždirbtos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams, Atsakovas gali reikalauti pusės jo sumokėtos sumos. Paaiškinime/prašyme nurodė, kad už gyvybės draudimą bendrovei „Hansa gyvybės draudimas“ jis sumokėjo 1 900 Lt, o už Ieškovės būsto paskolą – 6 620 Lt (2 t., b. l. 43).

Byloje nustatyta, kad Ieškovė iki santuokos 2003 m. gegužės 31 d. sudarymo 2002 m. spalio 1 d. su UAB Sampo banku (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Ieškovei buvo suteikta 75 tūkst. Lt kreditavimo suma butui įsigyti (2 t., b. l. 21, 41, 42, 53). Įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini)., pirmosios instancijos teismo pripažintas asmenine Ieškovės nuosavybe (1 t., b. l. 212). Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Teismui pateiktame Danske Bank A/S Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad minėtos kreditavimo sutarties 18 punktas numato Ieškovės įsipareigojimą užtikrinti, jog mokėjimo dienomis banke atidarytoje kredito gavėjo sąskaitoje būtų sukaupta pinigų suma, reikalinga pagal sutarties grąžintinos kredito dalies, mokėtinų palūkanų ar kitų sumų sumokėjimui atitinkama valiuta, todėl Ieškovei buvo atidaryta atsiskaitomoji banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įmokoms dengti (2 t., b. l. 53). Banko pateiktas šios sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. Atsakovas į ją pervedė 6 620 Lt (1 t., b. l. 59-74, 2 t., b. l. 61-67).

Be to, 2002 m. spalio 17 d. Ieškovė su AB „Swedbank gyvybės draudimas“ buvo sudariusi Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 25 metams, t. y. iki 2027 m. spalio 15 d. (2 t., b. l. 73). Pagal šios sutarties sąlygas, įvykus draudiminiam įvykiui, Ieškovei ar jos įpėdiniams bus išmokėta draudiminė išmoka (Sutarties 25, 27, 28 punktai). Kaip nurodė AB „Swedbank gyvybės draudimas“ laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. buvo sumokėta 1 900 Lt draudimo įmokų, draudimo įmokų mokėtojas yra J. Š. (J. Š.) (2 t., b. l. 73). Šią aplinkybę patvirtina ir Atsakovo pateiktas jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b. l. 56-74).

Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina Atsakovo 6 620 Lt ir 1 900 Lt sumokėtų sumų faktą. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas apeliaciniame skunde pateikdamas reikalavimą priteisti tik ½ d. sumos neginčija, kad šios pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė, kad įmokų mokėjimo metu sutuoktiniai gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį ir turimomis piniginėmis lėšomis disponavo bendru sutarimu, materialiai rėmė vienas kitą, todėl nei viena iš jų negali reikalauti kompensacijos už bendriems ar netgi kito sutuoktinio poreikiams panaudotas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tinkamai įvykdžius Kreditavimo ir Investicinio gyvybės draudimo sutartis tik Ieškovei priklausys šių sutarčių įvykdymo rezultatas, t. y. tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausys butas be suvaržymų, ir ji galės gauti draudiminę išmoką. Tokiu būdu Atsakovas, prisidėjęs prie Ieškovės asmeninių prievolių įvykdymo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų sumą. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl ½ d. už Ieškovės busto paskolą ir jos gyvybės draudimą sumokėtų įmokų priteisimo tenkintinas priteisiant Atsakovui 4 260 Lt kompensaciją už jo įvykdytus mokėjimus.

Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi priteisė Atsakovui iš Ieškovės 1 802, 50 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, ir ši nutarties dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo liko nepakeista, pripažintina, jog Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkintini 6 062, 50 Lt sumai, pagal CPK 93 straipsnio 1,2,3 dalis, Atsakovo Ieškovei pirmosios instancijos priteistas žyminiam mokesčiui sumokėtų išlaidų atlyginimas mažintinas iki 167 Lt. Atstovavimui turėtų išlaidų atlyginimui priteista suma mažintina iki 800 Lt.

Už apeliacinį skundą Atsakovas buvo sumokėjęs 447 Lt žyminio mokesčio. Dalinai šias išlaidas turi atlyginti Ieškovė. Pripažinus, kad reikalavimai tenkintini dalyje, kurioje mokestis yra 181, 87 Lt, ši suma priteistina Atsakovui iš Ieškovės. Kadangi Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 1 200 Lt, jų atlyginimas priteistinas dalinai iš Ieškovės. Pripažįstant, kad buvo patenkinta 18 proc. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, todėl 216 Lt priteistina iš Ieškovės Atsakovui.

Kadangi Atsakovo kasacinis skundas patenkintas ? d., todėl Atsakovui iš Ieškovės priteistinos 403 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo J. Š. (J. Š.) priešieškinio reikalavimas dėl ½ d. už ieškovės A. Š. būsto paskolą ir jos gyvybės draudimą Atsakovo sumokėtų įmokų priteisimo pakeisti ir priteisti atsakovui J. Š. (J. Š.) 4 260 Lt kompensaciją už jo įvykdytus mokėjimus.

Priteistą ieškovei A. Š. iš atsakovo J. Š. (J. Š.) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą sumažinti iki 167 Lt, išlaidų advokato pagalbai sumą sumažinti iki 800 Lt.

Priteisti atsakovui J. Š. (J. Š.) iš ieškovės A. Š. 181, 87 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti turėtų išlaidų atlyginimą ir 216 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui J. Š. (J. Š.) iš ieškovės A. Š. 403 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jūratė VaranauskaitėLaima GerasičkinienėAntanas Rudzinskas