Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama O. K., po kurios mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jis priėmė jos palikimą, paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure. Jo pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas į O. K. palikimą nėra išduotas. Registruose įregistruota O. K. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.5000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas įsigytas gyvenant santuokoje su J. K.. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas:1/2 dalis 0.5000 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). J. K. testamento sudaręs nebuvo. Paveldėjimo byla į J. K. palikimą notaro biure nevedama. Iš karto po sutuoktinio J. K. mirties O. K. pradėjo jo turtą valdyti kaip savo nuosavybę, liko gyventi jai priklausančioje sodyboje, jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai ir pan. O. K. organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Kadangi abu buvo sulaukę senatvės pensijos, buvo atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. K. su savo sutuoktine O. K., kūrenamas kietu kuru, kurį ji sandėliuodavo ūkiniame pastate, mokėjo tik už suvartotą elektros energiją bei dujas. Žemės sklype O. K. ir po sutuoktinio mirties augino daržoves, pasisodindavo bulvių, prižiūrėjo kartu su sutuoktiniu pasisodintus vaiskrūmius. Nors nustatytu laiku O. K. ir nesikreipė į notarinę kontorą, dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau buvo įsitikinusi, kad jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio sutuoktinio palikimą, kadangi iš karto po jo mirties, faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Tam, kad jam (pareiškėjui) būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo motinai O. K. mirties dieną jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo sutuoktinio J. K. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą motinos O. K. turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, nėra. J. K. ir O. K. gyvendami santuokoje susilaukė vaikų: E. G. ir M. K.. Mirus tėvui, nei jis (pareiškėjas), nei sesuo E. G., jokių aktyvių veiksmų dėl tėvo palikimo priėmimo neatliko, į notarą nesikreipė, tarp jų ir motinos O. K. buvo susitarimas, kad visą tėvo turtą paveldi ji viena.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). O. K. ir J. K. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Santuokos liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje O. K. ir J. K. susilaukė vaikų – E. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (byloje – suinteresuotas asmuo), ir M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (byloje – pareiškėjas) (2024 m. gegužės 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmenį; M. K. gimimo liudijimas). Kitų įpėdinių bylos duomenimis nėra.

Iš 2023 m. balandžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad O. K. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu(duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1988 m. gegužės 3 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1012, 2006 m. sausio 5 d. Apylinkės ( seniūnijos) pažymėjimas Nr. I-5. Taip pat O. K. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 0.5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2008 m kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuris įsigytas gyvenant santuokoje su J. K., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po J. K. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis 0.5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, pareiškėjo nurodymu, po J. K. mirties liko O. K. ir J. K. santuokoje bendrai įsigyti baldai, ūkio apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai, asmeninai daiktai. Duomenų, kad prieš mirdamas J. K. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. Gyventojų registro pažymų apie asmenį (2 pažymos) matyti, kad J. K., miręs santuokoje, gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1980 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), O. K., mirusi našle, gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1980 m. birželio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d. tuo pačiu adresu – adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog O. K. po savo sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti įrodymai (Mokėjimo duomenys, mokėjimo kvitai) patvirtina, kad O. K. turtą (žemės sklypą, visus bendrai su sutuoktiniu įgytus kilnojamuosius daiktus) priėmė, juo rūpinosi, valdė ir jį prižiūrėjo kaip savo. Pareiškėjo nurodymu, kadangi abu sutuoktiniai buvo sulaukę senatvės pensinio amžiaus, jie buvo atleisti nuo žemės mokesčio.

Iš 2023 m. kovo 8 d. Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B. išduoto liudijimo matyti, kad O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sūnus M. K., 2023 m. kovo 8 d. paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B. 2023 m. gegužės 2 d. liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla į J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą Prienų rajono 3-iajame notaro biure nėra užvesta.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad O. K. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikėjo turtą valdė kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis.

Dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – O. K. nuo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis spręstina, kad O. K. po sutuoktinio J. K. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina O. K. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kas leidžia spręsti pirmiau aptartus duomenis esant patikimais, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turinti faktas, interesų konflikto nenustatyta, kita pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė pareiškimui neprieštarauja. Paminėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pareiškėjo teiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad O. K. po savo sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai valdyti likusį turtą, iki pat jos pačios mirties tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra, jo išlaikymu (mokėjo mokesčius už elektrą) ir tuo pačiu tinkamu teisių į palikimą įgyvendinimu. Pareiškėjas siekia įgyvendinti teises į palikimą po savo motinos O. K. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina O. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.