Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-1059-464/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
e2-1059-464/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00554-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“, R. K., V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1059-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termora“ ieškinį atsakovams R. P., R. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Rakovita“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Termora“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Termora“ 2017-03-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti UAB „Termora“ bankrotą tyčiniu dėl atsakovų R. P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ tyčinių veiksmų; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 51 894,72 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą 51 894,72 Eur ieškinio reikalavimo sumai. Nurodė, kad atsakovės UAB „Rakovita“ vadovas R. P. ne vieną kartą bandė išvengti prievolių kreditoriams, veikė nesąžiningai, perleido UAB „Termora“ turtą tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-03-20 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovų R. P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ 51 894,72 Eur sumai nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti kitiems asmenims; nesant atsakovų turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, leidžiant disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškove BUAB „Termora“, nurodydamas, kad bendra areštuoto atsakovų turto vertė turi būti ne didesnė kaip 51 894,72 Eur suma; išaiškino ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant 1 MMA dydžio lėšas atsakovų pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove; jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.Teismas sprendė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina preliminarų ieškinio pagrįstumą. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama 51 894,72 Eur dydžio suma atsakovams yra pakankamai didelė, todėl nutarties priėmimo dieną teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovai, kokia to turto vertė, ar atsakovų turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas turtu, egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai bendradarbiauja su ieškove ir siekia sumažinti prievolės dydį (CK 6.38 str.), t. y. kyla objektyvi grėsmė ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017, dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. P. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės BUAB „Termora“ ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nėra tikėtinai pagrįsti nei dėl jos bankroto pripažinimo tyčiniu, nei dėl ieškinio sumos. Ieškovė ieškinyje ypač akcentuoja BUAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ sudarytus sandorius, tačiau tai buvo BUAB „Termora“ ekonomiškai naudingi sandoriai. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja, kad BUAB „Termora“ visi veiksmai, tame tarpe ir transporto priemonių pardavimas bei lizingo sutarties sudarymas, buvo nukreipti tam, kad išvengti atsiskaitymo su tuometiniais kreditoriais. Tokie ieškovės teiginiai visiškai nepagrįsti, nes minėtais sandoriais buvo siekiama ekonominės naudos UAB „Termora“ bei buvo siekiama išvengti naujų skolų bei nedidinti esamų įsiskolinimų. Taigi šiuo atveju nėra ir nebuvo jokių tyčinių veiksmų, kuriais neva siekta tyčinio BUAB „Termora“ bankroto.Atsakovė UAB „Rakovita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017, dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Rakovita“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė UAB „Rakovita“ nėra ir niekada nebuvo BUAB „Termora“ valdymo organu, t. y. niekada nebuvo nei akcininke, nei vadove, todėl nėra ir negali būti atsakinga už pastarosios bendrovės veiklą ir jos santykius su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir su kreditoriais. Nebūdama atsakingu BUAB „Temora“ asmeniu, UAB „Rakovita“ netgi teoriškai negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Temora“ atsakingų asmenų priimamiems sprendimams įmonės ūkinėje–komercinėje veikloje ar, juo labiau, privesti ją prie bankroto tyčia Atsakovė UAB „Rakovita“ negali būti atsakove šioje byloje, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.Ieškovė BUAB „Termora“ atsiliepime į UAB „Rakovita“ atskirąjį skundą prašo šios atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Vilniaus apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kadangi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įrodymų, kad atsakovė jau elgėsi nesąžiningai ir gali taip elgtis ateityje, taigi ieškovės pagrįsti lūkesčiai dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje nebus užtikrinti. Ieškovė nurodė ir pateikė teismui pakankamai įrodymų apie UAB „Rakovita“ ir BUAB „Termora“ sąsajas.Pateikti įrodymai patvirtina ieškovės poziciją dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.UAB „Rakovita“ perėmė BUAB „Termora“ veiklą, nes abiejų įmonių veikla yra identiška, administracijoje dirba tie patys asmenys, įmonės verslo santykiai vystomi su tomis pačiomis įmonėmis ar kitais subjektais, su kuriais buvo išvysčiusi verslo santykius BUAB „Termora“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo pagal apeliantės UAB „Rakovita“ atskirąjį skundą

Iš nagrinėjamos elektroninės bylos procesinės eigos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovė BUAB „Termora“ ieškinio reikalavimus 2017-06-30 patikslino, prašydama: 1) pripažinti BUAB „Termora“ bankrotą tyčiniu dėl atsakovų R. P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ tyčinių veiksmų; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. P., R. K., V. K. 64 608,30 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio patikslinimus, ieškovė sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB „Rakovita“ atžvilgiu būtų panaikintos, nes šiai atsakovei ieškovė reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškia.Vilniaus apygardos teismas 2017-07-07 nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Rakovita“; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės BUAB „Termora“ reikalavimams užtikrinti taikė šias laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų R. P., R. K., V. K. nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą patikslinto ieškinio reikalavimo sumai 64 608,30 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant atsakovų nekilnojamojo turto nepakankamai, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose, kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškove BUAB „Termora“ , nurodydamas, kad bendra areštuoto atsakovų turto vertė turi atitikti 64 608,30 Eur sumą. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-07 nutartis, kuria apeliantės UAB „Rakovita“ atžvilgiu buvo panaikintos jos skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjo.Nelikus pirmiau nustatytų laikinų ribojimų disponuoti turtu, nebelieka ir teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo apeliantei UAB „Rakovita“. Tokiu atveju nutarties dalis, kuria jos buvo taikytos apeliantei UAB „Rakovita“, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės UAB „Rakovita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties dalies, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

Kaip nurodyta, apeliacijos objektą nagrinėjamos bylos atveju sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui R. P. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliantas R. P. savo atskirajame skunde nesutinka su vienintele pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – su tikėtinu ieškinio pagrįstumu, nekvestionuodamas antrosios, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, akivaizdu, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, jau šioje bylos proceso stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai ieškovės įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės, ko faktiškai, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ir siekia apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą.Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio dalyką – savo reikalavimus, nukreiptus per teismą atsakovams, taip pat įvardijo jų faktinį pagrindą, nurodydama, kokiais konkrečiais atsakovų, įskaitant apeliantą, neteisėtais veiksmais atsirado žala ieškovei (apeliantas, būdamas nuo 2014-09-12 iki 2016-10-31 BUAB „Termora“ direktoriumi, o iki 2016-06-29 įmonės akcininku bei nuo 2015-12-15 iki 2015-12-22 ir nuo 2016-02-08 iki šiol būdamas UAB „Rakovita“ direktoriumi, o nuo 2016-07-07 šios įmonės vieninteliu akcininku sudarė sandorius priešingus ieškovės interesams). Taip pat ieškovė prie ieškinio pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (transporto priemonių 2015-12-29, 2015-12-30 pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, finansinės nuomos sutartį Nr. 201501089, duomenis apie ieškovės kreditorių reikalavimus ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto R. P. pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima manyti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Apelianto R. P. atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės ir UAB „Rakovita“ sandorių sudarymu ir jų naudingumu įmonei, su apelianto veiksmų teisėtumu, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, kurie bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal CPK nustatytas ginčo teisenos taisykles. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu siekiama išlaikyti status quo (esamą) šalių padėtį iki šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Apeliantas R. P. nenurodė jokių (net minimalių) argumentų, kokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia apelianto interesus, juolab kai pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apeliantui R. P., įvertino apeliantą ir sąžiningumo aspektais. Kadangi apeliantas R. P. pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo jo nesąžiningumo, keliančio grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nekvestionuoja, apeliacinės instancijos teismas apelianto veiksmų vertinimo sąžiningumo aspektu neatlieka ir dėl to nepasisako.Aptarti ir kiti apelianto R. P. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutarties dalį.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Apeliantai R. P. 2017-04-02 ir UAB „Rakovita“ 2017-04-03 už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantams, sumokėjo po 28 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Ieškovei yra iškelta bankroto byla, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliantai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir už atskirąjį skundą mokėjimo. Toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimas jau buvo pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-666-241/2016). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantus šį mokestį sumokėti. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, arba, pagal analogiją, kai mokesčio nereikėjo mokėti. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai žyminio mokesčio neturėjo mokėti, R. P. ir UAB „Rakovita“ grąžintinas jų sumokėtas už atskiruosius skundus žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu 2017-04-02 sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Rakovita“, juridinio asmens kodas 302859896, 2017-04-03 mokėjimo nurodymu sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Teisėja Dalia Kačinskienė