- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- N-444-3635-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šakių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. dėl to, kad jis tą pačią dieną, apie 4 val. 50 min., kelyje Mozūriškiai – Gelgaudiškis, Šakių rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 4,17 promilių neblaivumas), nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir sudaužė vairuotą automobilį. A. Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei civilinės atsakomybės draudimo. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 58, 68, 61.1, 61.3 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 40 litų baudą, bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. Š. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs asmens veikoje šio pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, įteikta A. Š., skiriasi nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo, esančio byloje – A. Š. įteiktame protokole nėra nurodyta, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei civilinės atsakomybės draudimo, ir pažeidė KET 61.1, 61.3 punktų reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, esančiame byloje, buvo daromi įrašai jau po protokolo kopijos įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apie kuriuos A. Š. nežinojo, taip suvaržant asmens teisę į gynybą. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad asmuo prisipažino vairavęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį ir su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, A. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė minimalaus dydžio piniginę baudą. Teismas sprendė, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, neobjektyviai buvo įsitikinęs, jog A. Š. savo automobilį vairavo neblaivus. Teismas pažymėjo, kad asmuo neneigia važiavęs automobilyje, tačiau tvirtina, jog jį vairavo asmuo, ketinęs tą automobilį pirkti. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog A. Š. būtų sulaikytas automobilyje ar jį vairuojant. Asmenų, mačiusių A. Š., vairuojantį automobilį, policijos komisariato atstovai neįvardino ir nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog liudytas G. V., būdamas policijos pareigūnu ir užrašinėjęs pažeidėjo aiškinimus, neturėjo teisės išmesti, kaip pats nurodė, du pirmuosius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad A. Š. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
III.
Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad A. Š. 2008 m. rugpjūčio 12 d., apie 4 val. 50 min. vairavo automobilį ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Pažymi, kad A. Š. nurodė prie Nemuno su pažįstamais asmenimis vartojęs alkoholį, tačiau jokių duomenų, kas vairavo automobilį įvykio metu, asmuo nenurodė nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad tai, jog A. Š. vairavo automobilį, įrodo po įvykio automobilyje, vairuotojo vietoje po akseleratoriaus ir kitais valdymo pedalais rastos A. Š. šlepetės. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apkalstas G. V.. Teigia, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskambino į policijos komisariatą ir pranešė sukėlęs eismo įvykį, ką patvirtino liudytojai G. B. ir K. A.. Asmuo tik jį apklausiant policijos komisariate pradėjo neigti vairavęs automobilį, nurodydamas vis skirtingus asmenis, tariamai vairavusius automobilį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas A. Š. suformuluotas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) ir už nepateikimą vairuotojo pažymėjimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimą patvirtinančio dokumento (ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis).
Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatęs, kad A. Š. vairavo automobilį. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. Š. vairavo automobilį. Teisėjų kolegija mano, jog tokia teismo išvada nepagrįsta, padaryta nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. B. ir G. V. parodymų, kuriais šie asmenys tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino vairavęs automobilį ir tik vėliau, rašant paaiškinimą, savo kaltę pradėjo neigti (b. l. 45). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 12). Tuo tarpu dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamos versijos, kuri, beje, taip pat neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais, abejonių kelia tai, jog neigdamas savo kaltę asmuo nenurodė asmens, tariamai vairavusio automobilį, vardo ir pavardės, nors paaiškinime, surašytame po eismo įvykio, A. Š. tvirtino, jog automobilį vairavo pažįstamas asmuo (b. l. 13). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo versiją, jog automobilį vairavo jį pirkti norėjęs asmuo, iškėlė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
Nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas buvo neobjektyviai įsitikinęs A. Š. kaltumu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. pats paskambino policijos pareigūnui ir pranešė apie eismo įvykį, o į įvykio vietą nuvykus pareigūnams, asmuo pripažino vairavęs automobilį, dėl ko ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 12, 45).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir todėl yra naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį į padarytos veikos kvalifikavimo pagrįstumą, atsižvelgdamas į tai, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo būtinuoju požymiu yra kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto apgadinimas (sugadinimas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.