Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, o būtent:

jis psichotropinę medžiagą 3-chlormetkatinoną, kurio masė 19,055 g., laikė kelnių kišenėje iki 2023 m. birželio 10 d. 12.20 val., kol Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, ties „Kaklaraiščių tiltu“, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė 0,048 g. (Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,6 proc.), ir psichotropinę medžiagą 3-chlormetkatinoną, kurio masė 4,955 g., laikė iki 2023 m. birželio 10 d. 17.16 val., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) pareigūnai atlikę kratą gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė šias narkotines bei psichotropines medžiagas.

Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018, 6 p.).

Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra išaiškinta, kad teismai konstatuodami, jog buvo padarytos kelios alternatyvios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, draudžiama padarytas veikas pareziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Byloje nebuvo nustatyta jokių su minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu susijusių aplinkybių. Tai buvo nurodyta ir kaltinime, kuris buvo pateiktas teismui. Be ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų kaltinamojo parodymų, jog jis pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo: kanapes – prieš metus laiko (duomenys neskelbtini), nepamena už kiek, o 3-chlormetkatinoną dieną prieš sustabdant policijos pareigūnams per programėlę „Telegram“ iš asmens (duomenys neskelbtini), kripto valiuta, nepamena už kiek, byloje nenustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo laikas, vieta, asmenys, iš kurių medžiagos buvo įgytos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įgijimas kaip veikos požymis šalintinas iš P. J. kaltinimo. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi, kaip minėta, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs, ir nustačius laikymo faktą, to užtenka baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti.

Taigi, kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai. Šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. K. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog P. J., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, o būtent: psichotropinę medžiagą 3-chlormetkatinoną, kurio masė 19,055 g., laikė kelnių kišenėje iki 2023 m. birželio 10 d. 12.20 val., kol Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, ties „Kaklaraiščių tiltu“, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė 0,048 g. (Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,6 proc.), ir psichotropinę medžiagą 3-chlormetkatinoną, kurio masė 4,955 g., laikė iki 2023 m. birželio 10 d. 17.16 val., kol Vilniaus apskrities VPK pareigūnai atlikę kratą gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė šias narkotines bei psichotropines medžiagas.

Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2015 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-336 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) 3-chlormetkatinonas (3-CMC) yra psichotropinė medžiaga, priklausanti katinono darinių grupei. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), šių psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 20 g šios medžiagos.

Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra narkotinė medžiaga. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), šių narkotinių medžiagų nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 500 g šios medžiagos.

Atsižvelgiant į tai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad P. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines ir narkotines medžiagas – kanapes ir 3-chlormetkatinoną, kurių bendras kiekis viršija rekomendacijose nurodomą nedidelį jų kiekį.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad P. J. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojos E. J. prašymas perduoti P. J. jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 20).

Prašymas grindžiamas tuo, kad P. J. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, iki šiol nėra nei karto teistas. E. J. įsigilinus į jos sūnui pareikštą kaltinimo esmę, apie tai ilgai diskutavo, kadangi pati yra tik už teisėtą ir dorą visuomeninį gyvenimą bei vertybes. Apie susiklosčiusius įvykius daug kalbėjo, taip pat kalbėjo apie būtinybę prisiimti tokią atsakomybę, kokią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Nurodė, jog sūnus dėl pareikšto kaltinimo visiškai prisipažįsta ir gailisi. Žinodama esamą situaciją ir joje betarpiškai dalyvaudama kaip motina, nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu nustačius BK 40 straipsnyje numatytus pagrindus atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, sutinka laiduoti už jį ir priimti atsakomybę, numatytą BK 40 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad ji dirba finansų direktore, įmonėje (duomenys neskelbtini), neteista, yra įsitikinusi, jog atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus ir gali būti pasitikėjimo vertas asmuo kaip laiduotoja. Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padarė jos sūnus, gali padėti suvokti padarytą klaidą bei padaryti jam gerą, teigiamą įtaką, kad toliau nebenusikalstų. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, o būtent, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių, jis visiškai prisipažino padaręs šią veiką, gailisi, tikėtina, kad ateityje nedarys kitų nuskalstamų veikų. Esant šioms sąlygoms, mano, kad teismas gali atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anot prokuroro, laiduotoja E. J. teismo bus įvertinta kaip vertas pasitikėjimo asmuo. Jų su kaltinamuoju dabar esantys šeimyniniai santykiai leidžia tikėti, kad šis asmuo yra tinkamas laiduotojas. Laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimi ryšiai, kaltinamasis asmuo yra E. J. sūnus. Laiduotoja nurodė, kad laiduoti norėtų be užstato, kadangi pajamos nėra didelės ir yra kitos šeimyninės aplinkybės. Todėl prokuroras prašė P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį E. J. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. J. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti. P. J. anksčiau nebuvo teistas, taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl P. J. asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (1 t., b. l. 125), administracine tvarka baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 127-128), paskirtą baudą sumokėjo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 30), studijuojantis (2 t., b. l. 34-41). Proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų P. J. charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad P. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, E. J., kuri prašė perduoti P. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jo motina, neteista (2 t., b. l. 21), administracine tvarka bausta, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 22-23), manytina, kad yra kaltinamajam autoritetas. Teismo vertinimu, E. J. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja šeimyniniai ryšiai, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką P. J. elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam P. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam P. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160-163) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto turimo likę baltos spalvos milteliai (5,930 g ir 22,550 g), supakuoti į du skaidrius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir perduoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kadangi jų apyvarta uždrausta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris prisegtas voke, prie bylos 1 tomo 117 lapo vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kurie2023 m. liepos 5 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. PD-00000004280 perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (1 t., b. l. 111-114), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos E. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą P. J. atžvilgiu nutraukti.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto turimo likusius baltos spalvos miltelius (5,930 g ir 22,550 g), supakuotus į du skaidrius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kadangi jų apyvarta uždrausta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuris prisegtas voke, prie bylos 1 tomo 117 lapo vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kurie 2023 m. liepos 5 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. PD-00000004280 perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškinti P. J. ir E. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.