- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1541-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04829-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- asociacijos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu R. D. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 31 401,27 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 31 401,27 Eur vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo neužtekus ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui arba esančias pas atsakovą, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas atlieka, atliko ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu – jis slepia, paslėpė ar ketina paslėpti savo turtą, ar perleido, ketina perleisti savo turtą ar sudaryti kitokius sandorius, kuriais siekiama apsunkti nagrinėjamoje byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, jog atsakovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, taip pat pašalintas iš asociacijos (duomenys neskelbtini), tačiau veikė prieš asociaciją: iš asociacijos sąskaitos banke kortele pasisavino asociacijai priklausančias lėšas; negrąžino asociacijos veiklos dokumentų, spaudo ir t. t., todėl asociacija turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas; negrąžino asociacijai priklausančių lėšų, kurias jis išsigrynino naudodamasis banko kortele, todėl mano, jog yra pagrindas spręsti, kad atsakovas, niekur nedirbdamas, gali lėšas iššvaistyti. Taip pat nurodė, kad atsakovas negrąžino asociacijai priklausančių aukso dirbinių, kuriuos jis įvardijo kaip investiciniu auksu, todėl yra tikimybė, kad šis turtas bus iššvaistytas; atsakovas nepriima jam siunčiamų dokumentų, teismui taip pat nepavyksta atsakovui įteikti dokumentų, nes jų piktybiškai neatsiima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais teiginiais: atsakovas R. D. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir savo žinioje turėdamas asociacijos turtą, pasisavino/iššvaistė turtą 31 401,27 Eur apimtyje; atsakovas R. D. negrąžino asociacijai spaudo ir dokumentų. Nurodė, kad išlaidos, įskaitant, bet neapsiribojant, baldais, suaugusių reikmenų prekės, aukso dirbiniai, maisto prekės, alkoholis yra nepagrįstos išlaidos (jomis įsigytos prekės nebuvo perduotos asociacijai, o buvo pasisavintos). Teismas įvertinęs ieškovės pirmiau pateiktus argumentus, sprendė, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę iš esmės grindžia ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. atsakovo galimai atliktais veiksmais, kuriuos ieškovė vertina neteisėtais.
7. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė atsakovo nesąžiningumą sieja su ieškinyje nurodytais atsakovo veiksmais, tačiau, ar atsakovas atliko ieškovės ieškinyje nurodytus veiksmus ir ar yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais, taigi, ir nesąžiningais, ir kitų su faktinėmis ieškinio aplinkybėmis susijusių argumentų ar įrodymų išsamų įvertinimą teismas išdėstys tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, priimant byloje sprendimą. Taigi teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, pabrėžė, jog tokie pirmiau išdėstyti ieškovės teiginiai laikytini argumentais dėl ginčo esmės, nes jais grindžiamas ieškinys, bet jie nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningus ketinimus, vengiant galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą – turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar apsunkinimą kitokiomis prievolėmis, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė antros laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) asociacija (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantė paaiškina, kad visuotiniu asociacijos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo metu patvirtinta, jog atsakovas vien tik per 2021 m. ir dalį 2022 m. padarė 31 401,27 Eur turtinę žalą, todėl šios vertinimu turėtų būti akivaizdu, jog geranoriškai ar taikiai civilinio proceso keliu spaudo ir dokumentų atsakovas nesiekia grąžinti, laiko su savimi spaudą ir taip siekia išvengti žalos atlyginimo. Pakartoja, kad iš pateiktos medžiagos matyti, jog valdymo organai įvertino kokias veiklas vadovaujant R. D. asociacija vykdė ir kiek tos veiklos asociacijai kainavo (buvo nustatytos pagrįstos išlaidos). Tuo tarpu kitos išlaidos įskaitant bet neapsiribojant baldais, suaugusių reikmenų prekės, aukso dirbiniai, maisto prekės, alkoholis yra nepagristos išlaidos (jomis įsigytos prekės nebuvo perduotos asociacijai, o buvo pasisavintos).
8.2. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga antroji sąlygą – grėsmė atitinkamo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (apeliantės banko sąskaitos išrašai), kadangi iš šių matyti, jog atsakovas, šiam būnant pašalintam iš apeliantės vienasmenio valdymo organo, banko kortelės pagalba pasisavino iš apeliantės banko sąskaitos 2022 m. gegužės 20 d. – 200 ir 150 Eur, 2022 m. gegužės 24 d. – 200 ir 400 Eur (apeliantės teigimu pavogė 950 Eur), apeliantė taip pat pažymi, kad iki šiol ji nėra atgavusi banko kortelės. Apeliantė teigia, kad vien tai, jog atsakovas negrąžina ieškovui piniginių lėšų, aukso dirbinių, kurie savaime gali būti lengvai realizuojami leidžia spręsti, kad atsakovo veiksmai kelia realią grėsmę, jog apeliantui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas bus itin apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 31 401,27 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, apeliantė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: prašė areštuoti 31 401,27 Eur vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo neužtekus ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui arba esančias pas atsakovą, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teisme 2023 m. gegužės 16 d. gautas pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nutardamas, kad nagrinėtinu atveju nenustatyta antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Dėl antrosios sąlygos (ne)egzistavimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
13. Apeliantė mano, kad šiuo atveju egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė (rizika). Nurodo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi atsakovo jau atlikti veiksmai (lėšų pasisavinimas iš apeliantės banko sąskaitos, banko kortelės ir spaudo negrąžinimas apeliantei), įrodo atsakovo nesąžiningumą ir sudaro prielaidą spręsti, jog atsakovas pasisavintas lėšas gali išvaistyti ir taip iš esmės sukelti atitinkamo teismo sprendimo neįvykdymą ar pasunkėjimą.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
15. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
16. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nesąžiningumą grindė ir siejo su ieškinyje nurodytais atsakovo veiksmais. Teismas pažymėjo, kad ar atsakovas atliko apeliantės ieškinyje nurodytus veiksmus ir ar yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais (taip pat ir nesąžiningais), ir kitų su faktinėmis ieškinio aplinkybėmis susijusių argumentų ar įrodymų išsamų įvertinimą teismas gali išdėstyti tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, priimant byloje sprendimą; iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sekantys teiginiai laikytini argumentais dėl ginčo esmės, nes jai grindžiamas ieškinys, bet jie nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningus ketinimus, vengiant galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą – turto slėpimą, perleidimą, įkeitimą ar apsunkinimą kitokiomis prievolėmis, todėl teismas laikė, kad apeliantė neįrodė antros laikinosios apsaugos priemonėmis taikyti būtinosios sąlygos – grėsmės, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos išvada.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindų turinį bei pridėtų rašytinius įrodymus, galima spręsti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, todėl atitinka pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus apeliantui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar atitinkamoje byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
18. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovų nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pateikusi jokių duomenų kurie galėtų pagrįsti atsakovo nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis jis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantė atskiruoju skundu pažymėjo, kad atsakovas apeliantei per 2021 m. ir dalį 2022 m. padarė 31 401,27 Eur turtinės žalos. Pabrėžė, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs apeliantei priklausančios banko kortelės, taip pat ir spaudo. Akcentavo, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai (apeliantės banko sąskaitos išrašai), kadangi iš šių matyti, jog atsakovas, šiam būnant pašalintam iš apeliantės vienasmenio valdymo organo, banko kortelės pagalba pasisavino iš apeliantės banko sąskaitos 2022 m. gegužės 20 d. – 200 ir 150 Eur, 2022 m. gegužės 24 d. – 200 ir 400 Eur (apeliantės teigimu pavogė 950 Eur), todėl remiantis išdėstytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ieškinyje, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė mano, kad teismas turėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, pažymėtina, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės yra susijusios su ginčo nagrinėjimu iš esmės, t. y. ar apeliantas sukėlė neturtinę žalą apeliantei, ar aktyviais veiksmais pelnėsi šios sąskaita ir ar atsakovas yra nesąžiningas gali paaiškėti tik ginčo nagrinėjimo metu iš esmės, todėl apeliantės nurodomi argumentai nėra laikytini pagrįstais, įrodančiais atsakovo nesąžiningumą. Tai, kad atsakovo nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad šis vengia grąžinti spaudą, asociacijos banko kortelę, nebendradarbiauja, galimai padarė turtinės žalos ieškovei, tai neįrodo atsakovo galimo nesąžiningumo, kad šiais veiksmais galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, pasidarytų nebeįmanomas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys nepateikė prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) asociacijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.