Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2-825/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-825/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 126.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. B.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-2133-560/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos jo naudai 386 565 Lt žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi A. B. ieškinį, ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Ieškovas 2014 m. vasario 10 d. faksu bei 2014 m. vasario 12 d. paštu, kartu su atskiruoju skundu, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Prašyme nurodė, jog teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis registruotu paštu jam įteikta tik 2014 m. vasario 1 d., todėl jis negalėjo iki 2014 m. sausio 28 d. pateikti atskirojo skundo nutarčiai panaikinti. Teigia, jog nutartis tyčia jam neatsiųsta faksu vienu iš nurodytų numerių, nors teismui jie buvo žinomi. Be to, teismo nutartis tyčia buvo siunčiama jo gyvenamosios vietos adresu, nors ieškovas šiuo metu prižiūri sunkiai sergantį tėvą jo gyvenamosios vietos adresu, kuris teismui yra žinomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir prašymą kartu su atskiruoju skundu grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad skundžiama nutartis priimta 2014 m. sausio 21 d. žodinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo termino paskutinė diena buvo 2014 m. sausio 28 d. Pažymėjo, jog atskirasis skundas teisme faksu gautas tik 2014 m. vasario 10 d., t. y. apskundimo terminą praleidus beveik dvi savaites. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog skundžiamą nutartį ieškovas gavo tik 2014 m. vasario 1 d. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė savo adresą, kur jam ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus faksu ar jo tėvo gyvenamosios vietos adresu, todėl laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, jog nutartis tyčia jam neatsiųsta faksu ar jo tėvo gyvenamosios vietos adresu. Pabrėžė, jog ieškovas neįvykdė pareigos teismui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 121 str.), todėl teismas neturėjo ir pagrindo siųsti ieškovui procesinius dokumentus kitu adresu, nei nurodytas ieškinyje. Teismas sprendė, jog ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės priimant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pažeistos procesinės teisės normos: CPK 6, 7, 78, 178 straipsniai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog gavo nutartį tik 2014 m. vasario 1 d. Pasak apelianto, ši aplinkybė yra įrodyta Jonavos pašto pažyma, todėl papildomai jos nereikia įrodinėti.

3. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas ieškinyje savo adresą nurodė Baltų g. 35-35, Kaune, ir kad šiuo adresu ir buvo išsiųsti procesiniai dokumentai. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismui faksu siųsti dokumentai, kuriuose nurodyti du fakso numeriai patvirtina, kad apeliantas patvirtino, jog pageidauja gauti procesinius dokumentus faksu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai neatstatė praleisto termino atskirajam skundui paduoti, įvertinęs tai, kad apeliantas nesidomėjo bylos eiga, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma, neatvyko be svarbių priežasčių, nors apelianto dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas, ar apelianto nurodytos priežastys atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pripažintinos svarbiomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teisme žodinio proceso tvarka teismo posėdyje buvo numatyta nagrinėti ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo (b. l. 96). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo A. B. dalyvavimas šiame teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (b. l. 79-80), tačiau į teismo posėdį ieškovas neatvyko, pirmosios instancijos teismui faksu pateikdamas prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį (b. l. 93). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, nors jo dalyvavimas teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, žodinio proceso tvarka šiame teismo posėdyje priėmė nutartį palikti ieškovo A. B. ieškinį nenagrinėtą (b. l. 96). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtas, šį procesinį sprendimą argumentuodamas tuo, kad atskirasis skundas buvo paduotas, praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatą, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos A. T. 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003). Šiam terminui pasibaigus, asmens procesinė teisė apskųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu savaime neišnyksta. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę skųsti teismo nutartį dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009).

Kaip minėta, terminas atskirajam skundui dėl minėtos žodinio proceso tvarka priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties paduoti buvo septynios dienos nuo jos priėmimo dienos, taigi jis baigėsi 2014 m. sausio 28 d., tačiau ieškovas atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui faksu išsiuntė tik 2014 m. vasario 10 d., t. y. praleidęs nustatytą septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 335 str. 1 d.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, nepripažintinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2014 m. vasario 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, pasakęs, jog ieškovas ieškinyje nurodė savo adresą Baltų g. 35-35, Kaune. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas A. B. savo adresą nurodė Parko g. 3-47, Jonavoje, ir būtent šiuo adresu teismas siuntė visus apeliantui skirtus procesinius dokumentus. Todėl tai, kad nutarties motyvuose teismas per klaidą nurodė ne tą adresą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neteisingai sprendė dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliantui tinkamumo.

CPK 117 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimo būdus, nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruota pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog ieškinyje buvo nurodyta procesinius dokumentus jam siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, nes toks prašymas ieškinyje nebuvo aiškiai išreikštas. Taip pat pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismui buvo žinomas apelianto tėvo adresas ar fakso numeriai, neįpareigoja teismo procesinius dokumentus siųsti kitu, nei ieškinyje nurodytu adresu. Kita vertus, visi procesiniai dokumentai, priimti iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo, apeliantui buvo siųsti registruotąja pašto siunta adresu Parko g. 3-47, Jonavoje, ir ieškovas tokiam procesinių dokumentų įteikimui neprieštaravo. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kokiu būdu buvo įteikta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, šios nutarties apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo dienos.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, žinodamas apie 2014 m. sausio 21 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, turėjo pareigą pasidomėti bylos eiga ir tuo, kaip buvo išspręstas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl atskirojo skundo pateikimas praleidus įstatymo numatytą terminą negali būti pateisinamas tuo, kad apie teismo posėdyje priimtą nutartį jis sužinojo tik šią nutartį gavęs registruotąją pašto siunta.

Darytina išvada, kad atskirajame skunde nėra nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja A. B.