- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- 1-66-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00200-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Kaltinamasis
- I. S., R. S.
- Advokatai
- Tadas Ugintas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. S. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o I. S. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, išnagrinėjo prokurorės prašymą perduoti bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o I. S. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
2. R. S. ir I. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir juos suklastojo bei panaudojo: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d., jiems veikiant bendrininkų grupe su UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) K. N., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., I. S. kompiuteriu atspausdino UAB „I.“ 2019 m. kovo 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „N.“ K. N. sumokėti už prekes / paslaugas pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 24 001,56 Eur, ir UAB „N.“ 2019 m. kovo 13 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „I.“ (duomenys neskelbtini) R. S. išmokėjo UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) K. N. 24 001,56 Eur, 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „I.“ įsigijo iš UAB „N.“ 24 001,56 Eur vertės prekes. Šiuos suklastotus dokumentus R. S. patvirtino savo parašu, o I. S. 2019 m. vasario 28 d. išsiuntė K. N., šis juos pasirašė ir 2019 m. kovo 1 d. išsiuntė I. S. I. S. suklastotus dokumentus įtraukė į UAB „I.“ buhalterinę apskaitą.
3. R. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o I. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį kaltinami tuo, kad R. S., padedant I. S., pasisavino didelės vertės svetimą turtą: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d., įtraukę į UAB „I.“ buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „N.“ atstovui K. N. išmokėjo 24 001,56 Eur, prisidengdami suklastotais dokumentais, šią pinigų sumą pasisavino. Tokiu būdu R. S., padedant I. S., pasisavino savo žinioje buvusį didelės vertės 24 001,56 Eur vertės UAB „I.“ turtą.
4. R. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o I. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad R. S., padedant I. S., apgaule įgijo turtinę teisę: veikdamas bendrininkų grupe apgaule neteisėtai įgijo turtinę teisę: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. vasario 28 d. R. S. telefonu susitarė su K. N. dėl įmonės vardu išrašytos fiktyvios sąskaitos 24 000 Eur sumai dėl prekių pardavimo pasirašymo I. S. parengtuose suklastotuose dokumentuose, t. y. panaudodami suklastotą 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I.“ buhalterinėje apskaitoje padidino bendrovės pirkimo PVM atskaitą ir šios sąskaitos pagrindu į 2019 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją neteisėtai įtraukė 4 166 Eur pirkimo PVM. Šią deklaraciją (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu R. S., padedant I. S., UAB „I.“ naudai įgijo turtinę teisę į 4 166 Eur PVM susigrąžinimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
5. R. S. ir I. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai: veikdami bendrininkų grupe, tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX -751) 58 straipsnį, nustatantį, kad „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“, 64 straipsnį, nustatantį, kad „1. Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“, įtraukė į UAB „I.“ buhalterinę apskaitą faktiškai neįvykusiai ūkinei finansinei operacijai pagrįsti suklastotus dokumentus – UAB „N.“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Dėl to (duomenys neskelbtini) I. S. 2019 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto PVM, pagal 2019 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įformintas skardos įsigijimas iš UAB „N.“, deklaravo 4 166 Eur pirkimo PVM ir padidino 4 166 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM ir šią suklastotą deklaraciją 2019 m. kovo mėnesį elektroninio deklaravimo sistema pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
6. R. S. ir I. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. R. S. nurodė (duomenys neskelbtini) I. S. į UAB „I.“ apskaitą įtraukti neįvykusias ūkines operacijas, neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino, kad būtų pildomi apskaitos registrai: kasos knyga bei apyvartos žiniaraštis „Kasa“, dėl to nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų judėjimo bendrovės kasoje ir jų likučio 2019 m. rugpjūčio 31 d.; apyvartos žiniaraščiai „Pirkėjų įsiskolinimas“ ir „Skolos tiekėjams“, dėl to nebuvo galima nustatyti pirkėjų skolų bendrovei ir bendrovės skolų tiekėjams dydžio 2019 m. rugpjūčio 31 d.; apyvartos žiniaraščiai „Atsargos“ ar „Prekės skirtos perparduoti“, dėl to nebuvo galima sutikrinti, ar skardos pirkimas ir pardavimas buvo fiksuotas bendrovės apskaitoje ir prekių likučio kiekine bei vertine išraiška. Į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukė 2019-02-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skardos įsigijimo už 24 001,56 Eur sumą ir joje nurodytą PVM deklaravo 2019 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje, taip padidindami 4166 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Dėl to laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „I.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
7. Prokurorė S. Pučkienė prašo perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prašymą motyvuoja tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, kaltinamieji gali būti padarę ir daugiau nusikalstamų veikų, dėl kurių jiems nebuvo įteikti pranešimai apie įtarimą. Kaltinamiesiems turi būti įteikti patikslinti pranešimai apie įtarimą, atlikti kiti tyrimo veiksmai veikos aplinkybėms patikslinti ir šių veiksmų negalima atlikti teisiamajame posėdyje, tai turi padaryti ikiteisminio tyrimo subjektai.
8. Kaltinamieji ir jų gynėjas advokatas T. Ugintas prašo teismo šį prokurorės prašymą išnagrinėti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės prašymas perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti tenkinamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti du galimi pagrindai bylą perduoti prokurorui: 1) jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą; 2) jeigu yra prokuroro prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.
10. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, todėl, jau perdavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, tačiau pastebėjęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti. Netenkinti tokio prašymo pirmosios instancijos teismas, remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, galėtų tik tokiu atveju, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla.
11. Prokurorės prašymas perduoti bylą tyrimui papildyti yra motyvuotas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių nebuvo atliktas išsamesnis tyrimas, ir šie pažeidimai nenurodyti I. S. ir R. S. pareikštame kaltinime. Dėl šios priežasties, prokurorės manymu, reikėtų pakeisti ir kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Teismas sutinka su prokurorės argumentu, kad, grąžinus bylą tyrimui papildyti, proceso veiksmai bus atlikti greičiau ir tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, taip pat bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.
12. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į prokuroro prašymą, baudžiamoji byla perduodama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir tam nustatomas trijų mėnesių terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
1. Baudžiamąją bylą, kurioje R. S. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o I. S. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti (duomenys neskelbtini) apygardos prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
2. Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.