- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2-10907-947/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07290-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. Š., S. Š.
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant pareiškėjui V. Š. ir išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui M. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Z. Š. ir S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. S. ir S. Š., išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl Z. Š. pripažinimo neveiksnia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 3), prašydamas jo motiną Z. Š. pripažinti neveiksnia. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina Z. S. visiškai nevaldo dešiniosios kūno pusės, nekalba, negali savimi pasirūpinti, negali valgyti, gerti, stovėti, visiškai nesuvokia aplinkos, yra nesavarankiška, nebegali pasirūpinti savimi, nesugeba rūpintis savo poreikių tenkinimu, nesiorientuoja aplinkoje. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad motina nebuvo gydoma psichikos gydymo įstaigoje, tačiau jos visiškas nesusivokimas aplinkoje atsirado po penktą kartą patirto insulto. Pareiškėjas nurodė, kad Z. Š. vyras yra miręs, kitas sūnus S. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl motina rūpinasi tik jis. Pareiškėjo paaiškinimu, jo motina nuo 2012 m. spalio mėnesio neadekvačiai reaguoja į aplinką, nesuvokia daiktų reikšmės ir paskirties.
Suinteresuotas asmuo Z. S. apie teismo posėdį buvo informuota pranešimu, į teismo posėdį ji neatvyko (b. l. 83).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atsižvelgdamas į pateiktus Z. Š. medicininius dokumentus, visiškai sutinka su V. Š. pareiškimu. Suinteresuotam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Išvadą procese teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą (atsiliepimą), kurioje nurodė, kad sutinka su pareiškimu dėl Z. Š. pripažinimo neveiksnia. Teismo posėdžio metu išvadą procese teikiančios institucijos atstovas M. S. palaikė išvadoje išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, Z. Š. pripažintina neveiksnia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa.
Pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį ir LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis Nr. 3K-3-370/2008). Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
2013 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Z. Š. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būsenai nustatyti (b. l. 71, 72). Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno pirmojo teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. rugsėjo 3-11 d. teismo psichiatrijos akto Nr. (duomenys neskelbtini)2013, Z. Š. konstatuota mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija. (F01.3). Ekspertizės akte nurodyta, kad Z. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Akte pažymėta, kad dėl savo sveikatos būklės Z. Š. nerekomenduotina dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus (b. l. 79-80). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Z. Š. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai yra sąlygoti demencijos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (išrašai iš medicininių dokumentų, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialo Garliavos ligoninės Z. Š. ligos istorijos išrašai, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų (b. l. 61-64) ir pareiškėjo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad Z. Š. yra neprieinama prasmingam verbaliniam kontaktui, jos būklė nuo 2012 metų spalio mėnesio yra labai bloga, jos mąstymas yra visiškai neproduktyvus, ji nesidomi aplinka, negali savimi pasirūpinti, yra visiškai priklausoma nuo savo sūnaus V. Š. priežiūros ir globos. Z. Š. dėl nuolat egzistuojančių psichinės sveikatos veiklos sutrikimų yra praradusi galimybę orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiška, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti.
Teismo posėdžio metu ištyrus įrodymų visumą nustatyta, kad ekspertų išvada yra motyvuota, neprieštarauja kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl ja abejoti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ištyrus įrodymus nustatyta, kad dėl psichikos sutrikimo Z. Š. negali tinkamai pati savimi pasirūpinti, dėl to gali nukentėti jos interesai ir būti pažeistos jos civilinės teisės. Todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas, Z. Š. pripažintina neveiksnia (Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus Z. Š. neveiksnia, iškeltina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (Civilinio proceso kodekso 505, 506 straipsniai).
Teismas pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.
Valstybė šioje byloje patyrė 57,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 263-268, 468 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. Š. pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotą asmenį Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia.
Inicijuoti bylos dėl globos Z. Š. nustatymo ir globėjo paskyrimo iškėlimą.
Duomenis apie Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimą neveiksnia pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Bylinėjimosi ir teismo ekspertizės išlaidas padengti iš valstybės lėšų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu pripažintas fizinis asmuo.