Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1997-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
2A-1997-160/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
D. Č.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1997-160/2012
Teisminio proc. Nr. 2-01-3-07883-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3.; 121.15.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei adv. G. K., atsakovei D. Č., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei D. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

R. K. prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K., gim. 2010-03-16 tvarką: 1) ieškovas turi teisę ir gali susitikti, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku atskirai nuo vaiko motinos atsakovės D. Č. 2 (dvi) darbo dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį (šeštadienis, sekmadienis). Prieš pasiimant vaiką susitikimui, ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš 1 valandą informuoti atsakovę dėl ieškovo susitikimo su vaiku; 2) ieškovas turi teisę ir gali pasiimti savo vaiką atskirai nuo atsakovės į kas antrą šventę (Šv. Kalėdos, Naujieji Metai, vaiko gimimo diena, Šv. Velykos ir kt.). Prieš visas šventes ieškovas turi pranešti atsakovei dėl vaiko pasiėmimo šventėms ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienom iki šventės; 3) ieškovas turi teisę ir gali pasiimti vaiką atskirai nuo atsakovės kartu atostogauti. Apie atostogas su vaiku ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip likus 2 (dviem) savaitėms iki planuojamų atostogų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas sutiko bendrauti su vaiku motinos akivaizdoje iki sūnus sulauks 2-2,5 metų ir prailginti atsakovės informavimo, pranešimo jai apie susitikimus laiką. Paaiškino, kad santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Šalys gyvena atskirai, vaikas gyvena kartu su motina, kuri nesudaro sąlygų ieškovui vienam matytis su sūnumi.

D. Č. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad niekada netrukdė ieškovui matytis su sūnumi, ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku nebuvo, ieškovas pats vengė matytis ir bendrauti su sūnumi. Nesutiko, kad ieškovas matytųsi ir praleistų savaitgalius, šventines dienas, atostogautų su sūnumi jai nedalyvaujant, kadangi vaikas yra per mažas, kad galėtų saugiai, be streso būti be motinos, jo ryšys su tėvu nėra pakankamas, tėvas neturi vaiko priežiūros įgūdžių, reikalingas pereinamasis laikotarpis iki bus įmanoma ieškovo reikalaujama bendravimo tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškovo ieškinį palaikė. Paaiškino, kad kol susiformuos ryšys tarp tėvo ir sūnaus, jie turėtų bendrauti dalyvaujant mamai ar kitam artimam vaikui žmogui, konkretizuoti vaiko amžių ar terminą tėvo ir vaiko ryšio susiformavimui nėra tikslinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė šią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1. ieškovas turi teisę ir gali susitikti, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku 2 (dvi) darbo dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį (iki vaikas sulauks trejų metų amžiaus, atsakovei dalyvaujant). Ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš 3 valandas informuoti atsakovę dėl būsimo susitikimo. 2. ieškovas turi teisę ir gali pasikviesti savo nepilnametį vaiką į kas antrą šventę (Šv. Kalėdos, naujieji metai, nepilnamečio vaiko gimimo diena, Šv. Velykos ir kt.), (iki vaikas sulauks trejų metų amžiaus, atsakovei dalyvaujant). Prieš visas šventes ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienom iki šventės. 3. ieškovas turi teisę ir gali pasikviesti nepilnametį vaiką kartu atostogauti (iki vaikas sulauks trejų metų amžiaus, atsakovei dalyvaujant). Apie atostogas ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki planuojamų praleisti su vaiku atostogų. Nustatė, kad vaikas yra mažametis, jam svarbus yra tinkamas dienos režimas, atsakovas turi interesą bei norą bendrauti su vaiku, toks bendravimas nekenkia vaiko interesams, tačiau vaikas nėra įpratęs bendrauti ir nakvoti su tėvu, motinai nedalyvaujant, todėl atsižvelgdamas į vaiko interesus nustatė pereinamąjį laikotarpį ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkai su atsakovės dalyvavimu iki sūnus sulauks trejų metų amžiaus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovas bendrauja su savo nepilnamečiu vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ,,iki vaikas sulauks trejų metų atsakovei dalyvaujant” į “iki vaikas sulauks dviejų metų atsakovei dalyvaujant”; pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo atsakovės naudai yra priteista 379,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, šias priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinant teismo nuožiūra pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio”. Paaiškino, kad ginčo nagrinėjimo metu sutiko bendrauti su vaiku dalyvaujant atsakovei iki vaikui sueis 2 metai, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, sulaukęs 2 metų, lankys darželį, kur jį prižiūrės svetimi vaikui asmenys. Jeigu svetimi asmenys gali būti su nepilnamečiu vaiku visą dieną be šio vaiko tėvo/motinos, tai ir ieškovas turi teisę būti su vaiku visą dieną kai vaikui sukaks 2 metai. Kol susitikimuose su vaiku bus nustatytas privalomas atsakovės dalyvavimas, susitikimai nebus dažni, nes tarp šalių tvyro įtampa. Ieškovas turi visus vaiko priežiūros įgūdžius. Teismo argumentai, kad vaiko ryšys su tėvu nėra pakankamai stiprus, ir kad vaikas šiuo metu nėra įpratęs bendrauti ir nakvoti su tėvu, motinai nedalyvaujant, turėjo būti taikomi ieškovo ir vaiko naudai, sudarant realias sąlygas ieškovui bendrauti su savo sūnumi. Byloje nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog vaiko ir tėvo bendravimas nedalyvaujant atsakovei nuo tada, kai vaikui sueis 2 metai ir jis pradės lankyti darželį, kenks vaiko interesams. Ši byla nėra sudėtinga, todėl teismas turėtų sumažinti priteistiną iš ieškovo atsakovės naudai atsakovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl pereinamojo periodo iki ieškovas galės vienas, be atsakovės dalyvavimo, bendrauti su vaiku. Papildomai – dėl teismo išlaidų dydžio.

Dėl bendravimo su vaiku.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Pagal CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, ar tėvams gyvenant skyrium. Normaliam moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 str. 3 d. - vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu vaikui E. K. jau yra suėję du metai. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tarp šalių tvyro tam tikra įtampa. Todėl tokioje situacijoje suprantamas ieškovo aiškinimas, kad bendrauti su vaiku atsakovės akivaizdoje yra kiek sudėtinga dėl įtampos tvyrančios tarp vaiko tėvų. Dėl tokių tėvų santykių vaiko interesai neturi nukentėti. Kadangi vaikas vystosi greitai, delsimas pastoviai bendrauti su vaiku vėlesnį bendravimą daro sudėtingesniu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedavė išvados (b. l. 43) kiek laiko vaikui reikėtų priprasti prie tėvo, kad jis su tėvu galėtų bendrauti nedalyvaujant motinai. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad motinos akivaizdoje tėvas su sūnumi turėtų bendrauti iki vaikui sueis 3 metai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą periodą, kadangi nuo 2 metų amžiaus vaikui intensyviai pradeda vystytis kalbos įgūdžiai ir bendravimas intensyvėja. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų (nedarant išvadų dėl konkrečių nebendravimo priežasčių), iki šiol tėvas pastoviai su vaiku nebendravo. Todėl tam, kad atkurti normalų ryšį su vaiku, tėvo bendravimas su vaiku būtinas, o pereinamais periodas turi būti nustatytas atsižvelgiant ne tiek į vaiko amžių, kiek į protingą laiko tarpą vaikui įprasti prie tėvo. Kadangi tėvas su vaiku turi pradėti bendrauti iš naujo, teisėjų kolegija mano, kad pagal nustatytą pirmos instancijos teismo tvarką, pradėjus vykdyti teismo sprendimą, vaikui prie tėvo įprasti turi pakakti laiko iki vaikui sueis 2,5 metų. Todėl teismo sprendimas iš esmės paliekamas galioti, patikslinamas laikas, iki kurio tėvas bendrauja su vaiku dalyvaujant motinai.

Dėl teismo išlaidų.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, už nustatytą teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys buvo patenkintas 90 procentų. Ieškovo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 135 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 4). Atsakovės advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1815 Lt (b. l. 29 – pinigų paėmimo kvitas Nr. 602919) ir 1983,47 Lt (b. l. 35 – pinigų paėmimo kvitas Nr. 602926). Apeliacinėje instancijoje ieškovas turėjo 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 55).

Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 8.2 p. už atsiliepimą į ieškinį maksimaliai priteistina suma yra 2400 Lt; kadangi teismo posėdžio 2011-11-14 protokole teismo posėdžio pabaiga nenurodyta, laikoma, kad pagal apimtį teismo posėdis užsitęsė 2 val. Todėl už advokato dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose maksimali atlygintina suma yra 600 Lt, taigi viso 3000 Lt. Patenkinus ieškinį 90 procentų, ieškovas atsakovei turi atlyginti 300 Lt advokato pagalbai sumokėto atlyginimo. Tuo tarpu žyminio mokesčio atsakovė ieškovui pirmosios instancijos teisme turi atlyginti 121,50 Lt, o apeliacinės instancijos teisme pagal patenkinto apeliacinio skundo reikalavimą – 139 Lt, viso 260,50 Lt. Subendrinus šalių viena kitai mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovui galutinai priteistina 39,50 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodymą „(iki vaikas sulauks trejų metų amžiaus, atsakovei dalyvaujant)“, šį nurodymą pakeičiant į sekantį - „(iki vaikas sulauks dviejų su puse metų amžiaus, vaiko motinai D. Č. dalyvaujant)“.

Pakeisti sprendimo dalį dėl teismo išlaidų, panaikinant sprendimą priteisti iš atsakovės D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 121,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) 379,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 39,50 Lt (trisdešimt devynis Lt 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Zita SmirnovienėNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė