Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-114-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
1S-114-851/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aiva Survilienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
L. B.
Skundas Nr. 1S-114-851/2018
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 59-13 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 nuosprendžiu veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant L. B. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-21 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – laisvės atėmimu 6 metams (pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – išteisintas). Vilniaus apygardos teismo 2017-04-20 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal 2015-10-21, 2014-12-29 ir 2016-01-18 nuosprendžius. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-04-20 nutartis panaikinta, ir priimtas naujas sprendimas – bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ir paskirta L. B. subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia: 2017-01-23. Bausmės pabaiga: 2020-09-28. 1/2 bausmės atliko 2017-06-29 (įskaitytas laikotarpis nuo 2011-10-06 iki 2014-07-31 – 2 metai 9 mėnesiai 25 dienos). Neatliktos bausmės dalis 2018-04-09 – 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 1 d. buvo paskirtas į paprastąją grupę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neskatintas. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis pagal vykdomuosius raštus skolingas 17 506,49 eurus. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 59-13 nutarė taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam nustatant tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. rugsėjo 28 d., sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų, fondą iki 2020 m. rugsėjo 28 d.

Šalies argumentai

4.1. Nutarime nurodė, jog laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis Vilniaus pataisos namuose nedirba, tačiau, paties nuteistojo teigimu, yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis siuvėjo specialybės. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 36 balai. Nuteistasis teigia turintis darbinės patirties, yra pateikęs VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašus, kuriuose nurodyta, kad jis (L. B.) nuo 2013-10-15 yra UAB „Meivida“ ir nuo 2016-12-05 UAB „Bigama“ (įmonių užsiimančių prekyba, kredito teikimu, lombardų veikla) vadovas, kurių veiklą šiuo metu vykdo nuteistojo įgaliotas asmuo. Gauta 2018-01-05 pažyma iš UAB „Finrista“, iš kurios matyti, jog tuo atveju, jei L. B. būtų paleistas iš pataisos namų lygtinai, jam sudarytų galimybę įsidarbinti pardavėju konsultantu. Nuteistojo teigimu, ryšius palaiko su sugyventine, dukra, motina, broliais. Teigia bendraujantis telefonu, laiškais, taip pat, kad yra lankomas pasimatymų metu. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis vyktų gyventi į, jo teigimu, jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu Taikos g. 94-20, Vilniuje, kuriame gyvena jo sugyventinė (dukters motina). Gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2018-01-02 raštas Nr. 8-35 „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymui“, kuriame nurodyta, kad „nuvykus į nurodytą gyvenamąją vietą Taikos g. 94-20, Vilnius bendrauta su A. Š., kuri informavo, kad butas nuosavybės teise priklauso L. B., ir kad taikyti intensyvią priežiūrą nuteistajam L. B., gyv. adresu Taikos g. 94-20, Vilnius, galima“.

Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl L. B. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog L. B. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina. Kadangi paskirtos L. B. bausmės tikslai dar nėra pasiekti, jis turi tęsti paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-09 nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-01-31 nutarimą Nr. 59-13 taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir priimti naują sprendimą, kuriuo patvirtinti 2018-01-31 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-13 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.Nuteistojo teigimu, yra formalus ir materialus pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teismui pateikti duomenys rodo, kad jo (L. B.) elgesys pataisos įstaigoje yra teigiamas, lygtinai paleidus jį iš įkalinimo vietos bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuleistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistasis yra neskatinamas pasitaisyti.Taip pat teigia, jog lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų: skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą (todėl yra šalių, kuriose lygtinai paleidžiami visi arba absoliuti daugumu įkalintųjų); taupomi valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai, nes bausmės vykdymas uždarose institucijose kainuoja daug daugiau, nei bausmės vykdymas laisvėje; mažinamas kalinių skaičius, sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos, neišvengiamai apsunkinančios įstaigos darbą.Nuteistojo manymu, teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbesnės tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankama baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu, ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos užfiksuotų duomenų matyti, jog jis (L. B.) palaiko ryšius su sugyventine, dukters motina A. Š., kuri šiuo metu padavė dokumentus į teismą skyryboms su kitu vyru, ir siekia toliau gyvenimą sieti išimtinai su nuleistuoju, jos dukters tėvu. Šiuo metu tiek draugė, tiek dukra P. B. gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su šiais asmenimis palaiko socialinius ryšius bendraudamas telefonu, rašydamas laiškus, lankomas pasimatymų metu. Ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.Nuteistojo manymu, skundžiama nutartimi atsisakius tvirtinti komisijos nutarimą dėl jo (L. B.), lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kili baudžiamosios teisės principai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra būtina vertinti ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. B. įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas (atliko gerbūvio darbus – tvarkė bendrąsias gyvenamąsias patalpas, plovė langus, tvarkė poilsio kambarį, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja įvairiose programose: Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos organizuotoje „Įžanginėje grupėje“, psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ 10-yje užsiėmimų, pateikęs Probacijos tarnybos raštą, kuriame nurodyta, kad yra pradėtas mediacijos procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 36 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 20 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 16 balų (yra galimybė mažinti). OASys peržiūrėtas 2018-01-18: pakartotinio teistumo rizika įvertinta žema (buvo žema), o dinaminiai veiksniai sumažėjo 4 balais (buvo 20 balų). Tačiau šių aplinkybių konstatavimas ir tai, kad, Komisijos vertinimu, nuteistasis tapo labiau motyvuotas, pasikeitė jo mąstymas (todėl dinaminiai veiksniai sumažėjo 4 balais), laisvės atėmimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo Vilniaus pataisos namuose, išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja dirbti, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga – taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo L. B. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, reintegruotis į visuomenę remtinas, tačiau, įvertinus aplinkybių visetą: L. B. praeityje teistas kelis kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą; jeigu L. B. anksčiau padaryti nusikaltimai buvo mažiau pavojingi, tai šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą; nuteistajam jau buvo kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kartą – įstatymas dėl amnestijos, tačiau L. B. nepasimokė iš savo ankstesnių nusikalstamų veikų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto pagal jo nusikaltimams būdingą modelį; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu L. B. nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, per visą bausmės atlikimą nėra nei karto skatintas, pataisos namuose nedirba, geranoriškai nedengia jam priteisto ieškinio; taip pat nuteistojo mąstymą ir elgesį – asmens savivokos stoką nusikalstamo elgesio vertinime, kontroliavimo būdų naudojimą, veikiant aplinkinius asmenis, darant jiems psichologinį poveikį (finansinių sandorių srityje), gan paviršutinišką problemų suvokimą, negebėjimą identifikuoti problemų giluminės kilmės ir numatyti alternatyvius problemų sprendimus; abstraktų pasekmių vertinimą ir nenuodugnų, priežasčių suvokimą, paremtą stereotipinėmis išvadomis; polinkį racionalizuoti bei minimizuoti problemų atsiradimo priežastis bei pasekmes; tikslų įgyvendinimą nesocialiai priimtinais būdais bei priemonėmis; nuostatas – padarytų nusikaltimų pateisinimą, situacijų racionalizavimą, polinkį minimizuoti asmeninę atsakomybę; taip pat egzistuojančias prielaidas, jog tam tikroms susiklosčiusioms aplinkybėms, asmuo pasinaudos ankstesniu patyrimu, vertinant ir tai, kad neatliktos bausmės dalis yra ganėtinai ženkli (2018-04-09 dienai – 2 metai 5 mėnesiai 19 dienų), teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog L. B. jau pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nuteistojo L. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas