- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- eI2-9188-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05805-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- M. E. A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. E. A. M. (M. E. A. M.) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti Nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. E. A. M.“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad 2023 m. balandžio 17 d. Departamentas nusprendė neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos. Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo priimtu Sprendimu ir tvirtina, kad atitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.10 papunkčio reikalavimus ir juos įvykdė nefiktyviai, siekdamas ne tik gauti nacionalinę vizą D, bet gavęs vizą pradėtų vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad Aprašo 70.10 papunktis pateikia baigtinį dokumentų sąrašą. Jis atitiko visus 70.10 papunkčio reikalavimus, taip pat pateikė Departamentui visus dokumentus, t. y.: 1) prašymą išduoti vizą; 2) galiojantį kelionės dokumentą; 3) įmonės steigimo ar įsigijimo dokumentus; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančių eurų; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra įmonės dalyvis ar įmonės vadovas; 6) dokumentus, patvirtinančius, kad turi pakankamai lėšų; 7) sveikatos draudimą patvirtinančius dokumentus.
Aprašo 79 punktas nustato, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas pagrįstais atvejais, norėdamas įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Tokia pati teisė pakviesti užsienietį pokalbio nustatyta ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje. Teigia, kad atsakovas, iškilus klausimų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, turėjo galimybę juos išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. Departamentas tinkamai to nepadarė, todėl atsakovo abejonės dėl jo pareiškimų patikimumo, jo numatomo buvimo tikslo ir sąlygų nėra teisiškai pagrįstos. Sprendime nurodyti teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis, o ne įstatymu.
Departamentas Sprendime nenurodė, kodėl įmonės įsigijimas iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu, daro jos veiklą fiktyvią ar negaliojančią. Jis turi teisę pirkti įmonę iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens, o Aprašas ar Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nedraudžia įsigyti įmonės (vietoj jos steigimo), todėl jokio įstatymo nepažeidė. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, kuri yra susijusi su turizmu, tačiau tai nėra įstatymo pažeidimas, kadangi prieš kurdamas veiklą atvyko pasitikrinti galimų sąlygų, mokestinės sistemos ir kt. Įstatymas imperatyviai nurodo prieš teikiant dokumentus Lietuvos Respublikoje tuo metu šalyje būti legaliai, todėl tai nėra pažeidimas. Įstatymas nedraudžia įsigyti akcijas be notaro, rašytinėmis sutartimis. Departamentas pats nurodo įstatymo pagrindą, kuris suteikia teisę pareiškėjai įsigyti akcijas be notaro, per įgaliotą asmenį, tai ir buvo padaryta. Tai, jog pareiškėjas pasirinko paprastesnį įstatyme nustatytą akcijų įsigijimo būdą, negali sudaryti prielaidos ir fakto, kad veiksmas galimai atliktas fiktyviai. Po akcijų įsigijimo dokumentai buvo tinkamai ir oficialiai įregistruoti VĮ Registrų centre.
Nesutinka su Departamento teiginiu, kad su Bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis, o H. E. A. M. 2022 m. spalio 12 d. visuotiniu akcininkų susirinkimo protokolu išrinktas Bendrovės direktoriumi, tačiau nėra įdarbintas. H. E. A. M. negali būti įdarbintas bendrovėje, kol neturi Lietuvoje išduotos nacionalinės vizos D arba leidimo laikinai gyventi. Jeigu jis būtų įdarbintas, tai reikštų nelegalų darbą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Departamentu, kad bendrovės direktoriui mokamas tik 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis. Paaiškina, kad įstatymai nedraudžia sau mokėti minimalaus atlyginimo. Kadangi atlyginimas nebuvo mokamas mažesnis, negu valstybės nustatytas, todėl atsakovo įtarimai, kad pareiškėjas siekia formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, yra visiškai nepagrįsti. Nei Aprašas, nei Įstatymas nenustato ir neįpareigoja įdarbinti į naują pareiškėjo įmonę nors vieną darbuotoją, taip pat jis turėjo teisę teikti dokumentus turėdamas 0 darbuotojų, tačiau buhalteriniams dokumentams rengti buvo įdarbinta profesionali buhalterė, o tai tik patvirtina faktą, kad įmonė siekia ir užsiima veikla rimtai.
Prieš teikiant dokumentus atsakovui, nebuvo galimybės tinkamai įregistruoti įstatinio kapitalo ir įstatų, nes VĮ Registrų centro sistema dėl techninių kliūčių šio veiksmo atlikti negalėjo, jo prašymas pakeisti adresą priskyrus kiekvienam iš akcininkų tinkamą akcijų skaičių buvo atmestas. Pateikė VĮ Registrų centro atsakymą ir įrodymus, kad dokumentų teikimo dieną visi duomenys nebuvo registruoti dėl techninių kliūčių, po kurio laiko jas išsprendus, atsakovui buvo pateikti patikslinti duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Departamentu, kad kasos pajamų orderius privalo pasirašyti įmonės vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų orderius. (duomenys neskelbtini) naudojasi keliais parašais, nes visų pareiškėjų vardai susideda iš 3–4 elementų, todėl kartais jie pasirašo tik inicialais, kartais pasirašo tik pagrindiniu vardu ir pavarde. Šis pasirašymo būdas (duomenys neskelbtini) yra įprastas. Pažymi, kad nefiksuoja savo parašo pase, todėl turi galimybę keisti parašus (duomenys neskelbtini). Atsakovas remiasi negaliojančiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių 41 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Kasos pajamų orderis yra pasirašytas tinkamai ir atitinka įstatymų reikalavimus, o atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų. Sprendimas yra nepagrįstas, jis pateikė visus dokumentus bei atitinka Aprašo ir Įstatymo reikalavimus, todėl turėjo būti išduota nacionalinė viza.
Atsiliepimas
Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) akcininkas pagal Aprašo 70.10 papunktį. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Paaiškina, kad formalus Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas bei dokumentų, išvardintų Departamento interneto svetainėje, pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Užsienietis turi įrodyti, kad realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, išskyrus tai, kad įsigijo bendrovės akcijų, kurie patvirtintų, kad jis ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau priešingai, savo veiksmais parodo, kad yra suinteresuotas atitikti tik formalius Aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Jeigu pareiškėjo tikslas būtų ekonominės veiklos vykdymas, jis dėtų maksimalias pastangas, kad galėtų kuo greičiau generuoti pajamas. Departamentas į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo kreipėsi, tai patvirtina bylos medžiaga, todėl nepažeidė Aprašo nustatytų procedūrinių reikalavimų. Atsakovas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tai, kad pareiškėjas nusipirko įmonę iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro veiklos fiktyvios, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgus į visas aplinkybes, yra pagrįstas pagrindas abejoti pareiškėjo tikslais.
Teigia, kad bendrovė nuo įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu yra registruojamos kitos įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų. Šiuo adresu esanti 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių. Bendrovės registracijos adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 5 asmenys, todėl yra pagrindo manyti, kad šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa (apartamentai) negali būti laikoma tinkama patalpa bendrovės veiklai vykdyti.
Atsakovui kyla abejonių dėl pareiškėjo tikslo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, nes jis pateikė 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 2 bendrovės akcininkai, turintys po 560 vienetų visų bendrovės akcijų, nusprendė pakeisti bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini). Minėto susirinkimo metu užsieniečiams priklausė po 50, o ne po 560 vienetų bendrovės akcijų. Sprendime esantys netikslumai sudaro prielaidas įtarti, kad dokumentai buvo sudaromos nesigilinant į jų esmę, prašymai nacionalinei vizai gauti ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, taigi abejonių kelia tikrasis užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas.
Kartu su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 11 d. sutartyse nurodoma, jog pareiškėjas kiekviena sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo po 20 vnt. bendrovės akcijų, t. y. po 20 proc. bendrovės akcijų, o 2022 m. spalio 12 d. sutartimis – 10 vnt. bendrovės akcijų, t. y. 10 proc. bendrovės akcijų.
Pabrėžia, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, pateikė 2022 m. spalio 10–12 d. bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios sudarytos per trumpą laiką, vienu kartu įsigyjat ne daugiau kaip 25 procentus akcijų. Tokius pareiškėjo veiksmus galima apibūdinti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sudaro pagrindą įtarti, kad prašymai nacionalinei vizai gauti ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką su (duomenys neskelbtini) išduota viza. Skunde nepaaiškina, kodėl, ketindamas vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, iš karto nesikreipė į Lietuvos Respublikos institucijas dėl vizos išdavimo, tačiau kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia vertinti pareiškėjo veiksmus kaip nepatikimus.
Pareiškėjas pateikė 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį, pagal kurią kitas užsienietis priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Įstatymas nedraudžia pareiškėjo partneriui – bendrovės direktoriui – mokėti atlygimą, artimą minimaliam, tačiau tokio dydžio užmokestis kelia abejonių. H. E. A. M., kaip bendrovės direktoriui, atsakingam už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus, numatytas mokėti tik 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą. Kyla įtarimų dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip bendrovės akcininkui, o pareiškėjo pateikti su bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad jie buvo sudaryti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Aprašo 70.10 papunkčio sąlygą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Lietuvą turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą vizą. Pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kadangi verslą ketina vystyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Įstatymai nedraudžia įmones pirkti iš konkretaus subjekto, nedraudžia sudaryti paprastas rašytines sutartis. Atsakovas nenurodė jokio teisės akto, kad būtų įdarbinti darbuotojai įmonėje prieš kreipiantis dėl vizos išdavimo. Pareiškėjas negali būti įdarbintas, kol neturi vizos ar leidimo gyventi. Migracijos departamento sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, jis rėmėsi negaliojančiais teisės aktais dėl kasos orderių pasirašymo. Pareiškėjas su partneriais nusprendė įsteigti biurą, įregistravo įmonės adresą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad visas aplinkybes vertino ne atskirai, o kaip visumą. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju viza yra išduodama vykdyti veiklą Lietuvoje, o ne kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl pareiškėjo atstovo argumentai, kad pareiškėjas ketina verslauti ir kitur, patvirtina Migracijos departamento išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. E. A. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodyta, jog kelionės tikslas – verslas, t. y. pareiškėjas Departamentui nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Prašymo 32 punkte nurodė, jog jį kviečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas (duomenys neskelbtini).
Kartu su prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė Tarpinių ataskaitų teikimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą (sutrumpintą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą, 2022 m. spalio 12 d. išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalterės A. Š. sudarytą darbo sutartį, išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, 2023 m. vasario 28 d. banko sąskaitos išrašą, kelionės dokumentų kopijas, kelionės draudimo liudijimą ir jo apmokėjimą pagrindžiantį čekį, 2022 m. gruodžio 22 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gruodžio 21 d. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjų sąrašą, 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymą, 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderių kopijas, šešias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma, jog pareiškėjas ir kitas užsienio valstybės pilietis E. A. H. A. perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (nurodoma sudarymo vieta – Vilnius) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo registruoti Juridinių asmenų registre kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei, 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)) kopiją, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, 2023 m. vasario 23 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (nurodoma sudarymo vieta – Vilnius) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 12 d. garantinio rašto kopiją, 2022 m. spalio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto kopiją, 2022 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kopiją, 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutarties kopiją, 2022 m. spalio 7 d. banko sąskaitos išrašo kopiją, 2022 m. rugsėjo 29 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto kopiją, 2022 m. rugsėjo 27 d. sutikimo suteikti patalpas kopiją, 2022 m. rugsėjo 29 d. duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, 2022 m. rugsėjo 29 d. juridinio asmens naudos gavėjų sąrašą, 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją.
Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Nr. 23SD9979.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 23SD9979, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.
Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė pagal kompetenciją, ar konkrečiu atveju atsisakymo pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.
Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą Departamentui pateikė pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.10 papunktį. Šiame papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas tikrai yra verslas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijų įsigijo pareiškėjas, JAR įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d.; bendrovės įstatinis kapitalas, JAR 2023 m. kovo 22 d. duomenimis, – 28 000 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. A. M. yra paskirtas šios bendrovės direktoriumi; pareiškėjui priklauso 560 iš 1 120 vnt. bendrovės akcijų (akcijos nominali vertė – 25 Eur); pagrindinė bendrovės veikla – reklama ir rinkos tyrimas, kt. veikla.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo bendrovės įsteigimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. bendrovės direktoriumi buvo I. P., jis 2022 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė pareiškėjui ir kitam (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. H. A.
Atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kad: 1) į Šengeno erdvę pareiškėjas atvyko su (duomenys neskelbtini) išduota vienkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d., buvimo laikas – 30 d. Viza išduota turizmo tikslais, pirminis ir galutinis tikslas atitinkamai nurodyta (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, kaip viena iš kelionės su viza tikslų, nebuvo nurodyta; 2) pareiškėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini); kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir pasirašymo bei visuotinių akcininkų susirinkimuose dalyvavimo metu Šengeno erdvėje (Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir negalėjo būti, tai patvirtina minėto užsieniečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) esantys Šengeno išorės sienos kirtimo spaudai; 3) visos minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. bendrovės akcijų. Bendrovės akcijos buvo perleidžiamos dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, o tai savaime apibūdina pareiškėjo, E. A. H. A. ir H. E. A. M. – bendrovės akcininkų ir direktoriaus – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindą įtarti, kad prašymai gauti nacionalinę vizą ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti; 4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, su bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis. Nors H. E. A. M. išrinktas bendrovės direktoriumi 2022 m. spalio 12 d., tačiau jis iki šiol nėra įdarbintas bendrovėje; 5) kartu su prašymu išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią H. E. A. M. priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Faktas, kad H. E. A. M. darbo sutartyje numatytas mokėti darbo užmokestis yra tik 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą, kelia pagrįstų įtarimų, jog taip tik siekiama formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, nors realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama; 6) bendrovė nuo jos įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Yra pagrindo manyti, kad šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa (apartamentai) negali būti laikoma tinkama patalpa bendrovės veiklai vykdyti; 7) kartu su prašymais išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovės akcininkai – pareiškėjas M. E. A. M. ir E. A. H. A., turintys po 560 vienetų visų bendrovės akcijų, –nusprendė pakeisti bendrovės buveinės adresą. Minėto susirinkimo metu užsieniečiams priklausė po 50, o ne po 560 vienetų bendrovės akcijų. Sprendime esantys netikslumai sudaro prielaidas įtarti, kad dokumentai buvo sudaromi nesigilinant į jų esmę, kad užsieniečių prašymai ir dokumentai dėl nacionalinių vizų išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o tai kelia įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo; 8) užsieniečiai pateikė bendrovės kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. P. į kasą yra priimti 2 495 Eur. Šį kasos pajamų orderį kaip kasininkas pasirašė bendrovės direktorius H. E. A. M., vyr. finansininkas (buhalteris) šio dokumento nepasirašė; 9) minėtame kasos pajamų orderyje bendrovės direktoriaus H. E. A. M. parašas visiškai nesutampa su jo parašu kituose Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei jame esantys parašas kelia abejonių dėl jo tikrumo, kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo ir atsiranda pagrindas užsieniečių M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. veiksmus laikyti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų ir sudaro pagrindą abejoti dėl jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip bendrovės akcininkams ir direktoriui.
Išnagrinėjęs M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas M. E. A. M. siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Lietuvoje įsteigtos įmonės dalyvis.
Pareiškėjas kiekvieną iš šių aplinkybių kvestionuoja teigdamas, kad nė viena jų nėra neteisėta, ir mano, kad atsakovas privalėjo išduoti vizą.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas neįpareigoja išduoti vizą, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).
Nagrinėjamu atveju, nors, kaip nurodo pareiškėjas, jo veiksmai įsigyjant bendrovės akcijas sudarant paprastas rašytines sutartis, įdarbinant bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar bendrovės direktoriui nustatant vos kiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį, nėra patys savaime neteisėti, tačiau visų aplinkybių kontekste, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, jie sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo teiginių, kad jis siekia užsiimti verslu Lietuvoje, pagrįstumu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo padarytas išvadas, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo realius ketinimus užsiimti veikla, jo atstovas teismo posėdyje jokių duomenų ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) apie pareiškėjo vykdomą veiklą bendrovėje taip pat nepateikė, nepaaiškino, kokia konkrečia veikla pareiškėjas siekė užsiimti, nors tokią galimybę turėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas po akcijų įsigijimo iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs kokius nors su bendrovės veikla ar jos plėtra susijusius veiksmus. Taigi teismas pažymi, jog byloje pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.
Departamentui pareiškėjas pateikė tris, t. y. 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias jis įsigijo iš viso 50 vnt. (vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur) paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Visos minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 20 proc. bendrovės akcijų. Šiose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad sutartyse nurodytą akcijų kainą iš pareiškėjo grynaisiais pinigais gavo prieš pasirašant jiems sutartis (50 vnt. akcijų parduotos už bendrą 1 400 Eur). Minėtos sutartys yra pasirašytos paties pareiškėjo asmeniškai.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, jog trys akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per itin trumpą laiką (sudaryta po vieną sutartį dėl dalies akcijų, neviršijančių 20 proc., tris dienas iš eilės), pagrįstai sukėlė Departamentui abejonių dėl pareiškėjo veiksmų kaip neskaidrių ir keliančių įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, t. y. kad pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu, akcijų įsigijimu ir kt., buvo parengti tik siekiant gauti nacionalinę vizą, bet ne faktiškai pradėti ir vykdyti verslą Lietuvoje. Tai, kad bendrovės nuosavo kapitalo vertė jos įsteigimo metu sudarė 2 500 Eur, ir tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Nei pareiškėjas skunde, nei jo atstovas teismo posėdyje šių aplinkybių niekaip nepaaiškino.
Kaip minėta, pradinė bendrovės steigėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri visas bendrovės akcijas pardavė pareiškėjui ir kitam (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. H. A. Bendrovės buveinė po įsteigimo buvo registruota (duomenys neskelbtini). Departamento duomenimis, šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų ir labdaringų organizacijų, o bendrovės pradiniu registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Departamento duomenimis, šiuo adresu yra 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės akcininkas, nesiekė bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Nustatyta, jog 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir antrasis bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) pilietis E. A. H. A. nusprendė pakeisti bendrovės buveinės registracijos adresą į (duomenys neskelbtini).
2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas prasideda nuo 2023 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė jos direktorius H. E. A. M. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Departamentui pateikė 2023 m. vasario 28 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkai tik prieš kreipdamiesi į Departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo nusprendė pakeisti bendrovės buveinę. Iš JAR 2023 m. kovo 16 d. išrašo taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinė informacija (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), skelbiama JAR, taip pat pakeista likus kelioms dienoms iki pareiškėjo bei kitų dviejų užsieniečių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipimosi į Departamentą, t. y. 2023 m. vasario 21 d.
Iš 2023 m. vasario 24 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią H. E. A. M. priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, nustatyta, kad bendrovės direktoriui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Taigi, bendrovės direktoriui, atsakingam už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti, numatytas mokėti tik 10 eurų didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis – 840 Eur, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga – 840 Eur). Bylos duomenimis, nuo bendrovės įsteigimo įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d., likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo, įdarbinta buhalterė A. Š.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis ir Buhalterinės apskaitos įstatymu.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisėkūros principai. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 10 punkte nustatyta, kad teisės akte turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos. Remiantis Rekomendacijų 12 punktu, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai. Pagal Rekomendacijų 13 punktą, nustatant naują teisinį reguliavimą, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar jų atskiros nuostatos pripažįstami netekusiais galios arba pakeičiami.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 164 1.3 papunkčiu pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
Skundžiamame sprendime nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymas galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Finansinės apskaitos įstatymas, kurio preambulėje nurodoma, jog, įgaliojus įstatymui Nr. XIV-680, kituose teisės aktuose: 1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka įstatyme Nr. XIV-680 vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“; 2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka įstatyme Nr. XIV-680 vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“; 3) nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.
Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi apskaitos dokumentams. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama grynųjų pinigų operacija, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, privalo būti nurodyta asmens (asmenų), kuris (kurie) turi teisę parengti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (vardai) arba pirmoji (pirmosios) vardo (vardų) raidė (raidės), pavardė (pavardės), parašas (parašai) ir grynuosius pinigus gavusio asmens vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas. Šis reikalavimas netaikomas, kai pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta informacija nėra privaloma ir (arba) grynųjų pinigų operacijos atliekamos naudojant finansų įstaigos savitarnos įrenginį.
Remiantis Finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai. Kiekviename subjekte, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų sudaryti apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras.
Taigi, pasikeitus teisiniam finansinės (buhalterinės) apskaitos reguliavimui, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pats įmonės vadovas gali nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones, parengtoje vidinėje tvarkoje nustatydamas taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo, pasirašymo terminų. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio (pareiškėjo) pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo. Tačiau, pabrėžtina, jog skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas vien tik argumentu dėl, atsakovo vertinimu, pažeidžiant teisės aktus įforminto kasos pajamų orderio. Klaidingai nurodytas vienas iš sprendimo motyvų savaime nelemia viso skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą neteisėtumo.
Teismo įsitikinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie, nei jis oficialiai deklaravo kreipdamasis dėl vizos išdavimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad bendrovė nuo jos įsteigimo faktiškai jokios veiklos nevykdė (2022 m. spalio 12 d. garantinis raštas, pasirašytas pradinio bendrovės direktoriaus I. P., kad „nėra pasirašyta jokių sutarčių; nėra prisiimta jokių įsipareigojimų; nėra nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto; nėra jokių įsiskolinimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims“), be to, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad bendrovėje buvo vykdoma reali veikla – reklama ir rinkos tyrimai ir (arba) kt. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo svarbu, kokios bendrovės akcijos bus įsigytos ir kokią veiklą tokia bendrovė vykdys, kadangi jo siekis, kaip matyti iš skundo turinio, yra formaliai atitikti Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus.
Sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, Departamento nustatytos aplinkybės pagrįstai sukėlė įtarimų (abejonių), kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Departamentas neginčija, kad kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, tačiau, teismo įsitikinimu, tokie pateikti dokumentai bei paaiškinimai leido manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti, visų pirma, atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.
Pažymėtina, kad pareiškėjo lūkestis, kad jam turi būti išduota nacionalinė viza, kadangi įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus, įsigydamas bendrovės akcijų, bendrovėje įdarbindamas vieną asmenį (buhalterę), yra nepagrįstas, kadangi formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014). Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus ir įsigydamas bendrovės akcijų, bendrovėje įdarbinęs vieną asmenį (buhalterę), todėl pareiškėjui turi būti išduota nacionalinė viza, yra nepagrįsti. Formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014).
Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus motyvus, taip pat rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pagrįsti savo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertinta aplinkybių visuma ir jų pagrindu padaryta išvada. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą; pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų peržengęs jam suteiktas diskrecijos ribas ar pažeidęs procedūrines tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo taisykles, nėra, todėl panaikinti skundžiamo sprendimo remiantis pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu pareiškėjo situacijos vertinimu ir padaryta išvada, savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba kad buvo priimtas pažeidžiant procedūrines normas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio ir užsieniečio atitikties Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimams. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas, įvertinęs ginčo aplinkybes, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl panaikinti Departamento sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.
Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Atsakovui su atsiliepimu pateikus ginčui aktualią medžiagą, pareiškėjas nekėlė klausimo dėl šių duomenų išsamumo. Atsižvelgdama į šią aplinkybę ir į tai, kad skundžiamame sprendime yra išdėstytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis pagrindas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rungimosi principas ir pareiškėjo procesinė teisė būti išklausytam nagrinėjamu atveju nebuvo apribota, o sprendimo turinys buvo pakankamai išsamus, kad pareiškėjas galėtų suvokti priimtą sprendimą nulėmusius motyvus ir efektyviai juos ginčyti kreipdamasis į teismą. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nepatenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.