Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodyta, jog kelionės tikslas – verslas, t. y. pareiškėjas Departamentui nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Prašymo 32 punkte nurodė, jog jį kviečia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas (duomenys neskelbtini).

Kartu su prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė Tarpinių ataskaitų teikimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą (sutrumpintą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą, 2022 m. spalio 12 d. išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalterės A. Š. sudarytą darbo sutartį, išrašą iš „Sodros“ duomenų bazės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius, 2023 m. vasario 28 d. banko sąskaitos išrašą, kelionės dokumentų kopijas, kelionės draudimo liudijimą ir jo apmokėjimą pagrindžiantį čekį, 2022 m. gruodžio 22 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gruodžio 21 d. duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos gavėjų sąrašą, 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymą, 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderių kopijas, šešias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma, jog pareiškėjas ir kitas užsienio valstybės pilietis E. A. H. A. perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (nurodoma sudarymo vieta – Vilnius) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo registruoti Juridinių asmenų registre kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens buveinei, 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)) kopiją, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, 2023 m. vasario 23 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (nurodoma sudarymo vieta – Vilnius) kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 12 d. garantinio rašto kopiją, 2022 m. spalio 12 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto kopiją, 2022 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kopiją, 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutarties kopiją, 2022 m. spalio 7 d. banko sąskaitos išrašo kopiją, 2022 m. rugsėjo 29 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto kopiją, 2022 m. rugsėjo 27 d. sutikimo suteikti patalpas kopiją, 2022 m. rugsėjo 29 d. duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, 2022 m. rugsėjo 29 d. juridinio asmens naudos gavėjų sąrašą, 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją.

Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Nr. 23SD9979.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 23SD9979, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė pagal kompetenciją, ar konkrečiu atveju atsisakymo pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.

Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą Departamentui pateikė pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.10 papunktį. Šiame papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas tikrai yra verslas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijų įsigijo pareiškėjas, JAR įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d.; bendrovės įstatinis kapitalas, JAR 2023 m. kovo 22 d. duomenimis, – 28 000 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. A. M. yra paskirtas šios bendrovės direktoriumi; pareiškėjui priklauso 560 iš 1 120 vnt. bendrovės akcijų (akcijos nominali vertė – 25 Eur); pagrindinė bendrovės veikla – reklama ir rinkos tyrimas, kt. veikla.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta kitos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo bendrovės įsteigimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. bendrovės direktoriumi buvo I. P., jis 2022 m. spalio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė pareiškėjui ir kitam (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. H. A.

Atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kad: 1) į Šengeno erdvę pareiškėjas atvyko su (duomenys neskelbtini) išduota vienkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d., buvimo laikas – 30 d. Viza išduota turizmo tikslais, pirminis ir galutinis tikslas atitinkamai nurodyta (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, kaip viena iš kelionės su viza tikslų, nebuvo nurodyta; 2) pareiškėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini); kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir pasirašymo bei visuotinių akcininkų susirinkimuose dalyvavimo metu Šengeno erdvėje (Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir negalėjo būti, tai patvirtina minėto užsieniečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) esantys Šengeno išorės sienos kirtimo spaudai; 3) visos minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. bendrovės akcijų. Bendrovės akcijos buvo perleidžiamos dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, o tai savaime apibūdina pareiškėjo, E. A. H. A. ir H. E. A. M. – bendrovės akcininkų ir direktoriaus – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, bei sudaro pagrindą įtarti, kad prašymai gauti nacionalinę vizą ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti; 4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, su bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis. Nors H. E. A. M. išrinktas bendrovės direktoriumi 2022 m. spalio 12 d., tačiau jis iki šiol nėra įdarbintas bendrovėje; 5) kartu su prašymu išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią H. E. A. M. priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Faktas, kad H. E. A. M. darbo sutartyje numatytas mokėti darbo užmokestis yra tik 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą, kelia pagrįstų įtarimų, jog taip tik siekiama formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, nors realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama; 6) bendrovė nuo jos įsteigimo iki 2023 m. kovo 7 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Yra pagrindo manyti, kad šiuo adresu esanti negyvenamoji patalpa (apartamentai) negali būti laikoma tinkama patalpa bendrovės veiklai vykdyti; 7) kartu su prašymais išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovės akcininkai – pareiškėjas M. E. A. M. ir E. A. H. A., turintys po 560 vienetų visų bendrovės akcijų, –nusprendė pakeisti bendrovės buveinės adresą. Minėto susirinkimo metu užsieniečiams priklausė po 50, o ne po 560 vienetų bendrovės akcijų. Sprendime esantys netikslumai sudaro prielaidas įtarti, kad dokumentai buvo sudaromi nesigilinant į jų esmę, kad užsieniečių prašymai ir dokumentai dėl nacionalinių vizų išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o tai kelia įtarimų dėl tikrojo užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo; 8) užsieniečiai pateikė bendrovės kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. P. į kasą yra priimti 2 495 Eur. Šį kasos pajamų orderį kaip kasininkas pasirašė bendrovės direktorius H. E. A. M., vyr. finansininkas (buhalteris) šio dokumento nepasirašė; 9) minėtame kasos pajamų orderyje bendrovės direktoriaus H. E. A. M. parašas visiškai nesutampa su jo parašu kituose Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei jame esantys parašas kelia abejonių dėl jo tikrumo, kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo ir atsiranda pagrindas užsieniečių M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. veiksmus laikyti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų ir sudaro pagrindą abejoti dėl jų buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip bendrovės akcininkams ir direktoriui.

Išnagrinėjęs M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas M. E. A. M. siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Lietuvoje įsteigtos įmonės dalyvis.

Pareiškėjas kiekvieną iš šių aplinkybių kvestionuoja teigdamas, kad nė viena jų nėra neteisėta, ir mano, kad atsakovas privalėjo išduoti vizą.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas neįpareigoja išduoti vizą, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

Nagrinėjamu atveju, nors, kaip nurodo pareiškėjas, jo veiksmai įsigyjant bendrovės akcijas sudarant paprastas rašytines sutartis, įdarbinant bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar bendrovės direktoriui nustatant vos kiek didesnį nei minimalus darbo užmokestį, nėra patys savaime neteisėti, tačiau visų aplinkybių kontekste, kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, jie sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo teiginių, kad jis siekia užsiimti verslu Lietuvoje, pagrįstumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo padarytas išvadas, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo realius ketinimus užsiimti veikla, jo atstovas teismo posėdyje jokių duomenų ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) apie pareiškėjo vykdomą veiklą bendrovėje taip pat nepateikė, nepaaiškino, kokia konkrečia veikla pareiškėjas siekė užsiimti, nors tokią galimybę turėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas po akcijų įsigijimo iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs kokius nors su bendrovės veikla ar jos plėtra susijusius veiksmus. Taigi teismas pažymi, jog byloje pateikti duomenys nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.

Departamentui pareiškėjas pateikė tris, t. y. 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias jis įsigijo iš viso 50 vnt. (vienos akcijos nominali vertė – 25 Eur) paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Visos minėtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 20 proc. bendrovės akcijų. Šiose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad sutartyse nurodytą akcijų kainą iš pareiškėjo grynaisiais pinigais gavo prieš pasirašant jiems sutartis (50 vnt. akcijų parduotos už bendrą 1 400 Eur). Minėtos sutartys yra pasirašytos paties pareiškėjo asmeniškai.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, jog trys akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos per itin trumpą laiką (sudaryta po vieną sutartį dėl dalies akcijų, neviršijančių 20 proc., tris dienas iš eilės), pagrįstai sukėlė Departamentui abejonių dėl pareiškėjo veiksmų kaip neskaidrių ir keliančių įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, t. y. kad pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu, akcijų įsigijimu ir kt., buvo parengti tik siekiant gauti nacionalinę vizą, bet ne faktiškai pradėti ir vykdyti verslą Lietuvoje. Tai, kad bendrovės nuosavo kapitalo vertė jos įsteigimo metu sudarė 2 500 Eur, ir tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 28 000 Eur bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Nei pareiškėjas skunde, nei jo atstovas teismo posėdyje šių aplinkybių niekaip nepaaiškino.

Kaip minėta, pradinė bendrovės steigėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri visas bendrovės akcijas pardavė pareiškėjui ir kitam (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. H. A. Bendrovės buveinė po įsteigimo buvo registruota (duomenys neskelbtini). Departamento duomenimis, šiuo adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų ir labdaringų organizacijų, o bendrovės pradiniu registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Departamento duomenimis, šiuo adresu yra 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės akcininkas, nesiekė bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Nustatyta, jog 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir antrasis bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) pilietis E. A. H. A. nusprendė pakeisti bendrovės buveinės registracijos adresą į (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas prasideda nuo 2023 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė jos direktorius H. E. A. M. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Departamentui pateikė 2023 m. vasario 28 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkai tik prieš kreipdamiesi į Departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo nusprendė pakeisti bendrovės buveinę. Iš JAR 2023 m. kovo 16 d. išrašo taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinė informacija (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), skelbiama JAR, taip pat pakeista likus kelioms dienoms iki pareiškėjo bei kitų dviejų užsieniečių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipimosi į Departamentą, t. y. 2023 m. vasario 21 d.

Iš 2023 m. vasario 24 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią H. E. A. M. priimamas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, nustatyta, kad bendrovės direktoriui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Taigi, bendrovės direktoriui, atsakingam už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti, numatytas mokėti tik 10 eurų didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis – 840 Eur, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga – 840 Eur). Bylos duomenimis, nuo bendrovės įsteigimo įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d., likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo, įdarbinta buhalterė A. Š.

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 10 punkte nustatyta, kad teisės akte turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos. Remiantis Rekomendacijų 12 punktu, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai. Pagal Rekomendacijų 13 punktą, nustatant naują teisinį reguliavimą, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar jų atskiros nuostatos pripažįstami netekusiais galios arba pakeičiami.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 164 1.3 papunkčiu pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Taigi, pasikeitus teisiniam finansinės (buhalterinės) apskaitos reguliavimui, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pats įmonės vadovas gali nustatyti reikalingas vidaus kontrolės priemones, parengtoje vidinėje tvarkoje nustatydamas taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo, pasirašymo terminų. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio (pareiškėjo) pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl kyla abejonių dėl juose nurodytų duomenų tikrumo. Tačiau, pabrėžtina, jog skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas vien tik argumentu dėl, atsakovo vertinimu, pažeidžiant teisės aktus įforminto kasos pajamų orderio. Klaidingai nurodytas vienas iš sprendimo motyvų savaime nelemia viso skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą neteisėtumo.

Teismo įsitikinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie, nei jis oficialiai deklaravo kreipdamasis dėl vizos išdavimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad bendrovė nuo jos įsteigimo faktiškai jokios veiklos nevykdė (2022 m. spalio 12 d. garantinis raštas, pasirašytas pradinio bendrovės direktoriaus I. P., kad „nėra pasirašyta jokių sutarčių; nėra prisiimta jokių įsipareigojimų; nėra nei ilgalaikio, nei trumpalaikio turto; nėra jokių įsiskolinimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims“), be to, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad bendrovėje buvo vykdoma reali veikla – reklama ir rinkos tyrimai ir (arba) kt. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo svarbu, kokios bendrovės akcijos bus įsigytos ir kokią veiklą tokia bendrovė vykdys, kadangi jo siekis, kaip matyti iš skundo turinio, yra formaliai atitikti Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus.

Sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, Departamento nustatytos aplinkybės pagrįstai sukėlė įtarimų (abejonių), kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Departamentas neginčija, kad kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, tačiau, teismo įsitikinimu, tokie pateikti dokumentai bei paaiškinimai leido manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti, visų pirma, atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Pažymėtina, kad pareiškėjo lūkestis, kad jam turi būti išduota nacionalinė viza, kadangi įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus, įsigydamas bendrovės akcijų, bendrovėje įdarbindamas vieną asmenį (buhalterę), yra nepagrįstas, kadangi formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014). Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus ir įsigydamas bendrovės akcijų, bendrovėje įdarbinęs vieną asmenį (buhalterę), todėl pareiškėjui turi būti išduota nacionalinė viza, yra nepagrįsti. Formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014).

Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus motyvus, taip pat rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pagrįsti savo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertinta aplinkybių visuma ir jų pagrindu padaryta išvada. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą; pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų peržengęs jam suteiktas diskrecijos ribas ar pažeidęs procedūrines tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo taisykles, nėra, todėl panaikinti skundžiamo sprendimo remiantis pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu pareiškėjo situacijos vertinimu ir padaryta išvada, savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas arba kad buvo priimtas pažeidžiant procedūrines normas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio ir užsieniečio atitikties Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimams. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas, įvertinęs ginčo aplinkybes, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl panaikinti Departamento sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų – Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų.

Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Atsakovui su atsiliepimu pateikus ginčui aktualią medžiagą, pareiškėjas nekėlė klausimo dėl šių duomenų išsamumo. Atsižvelgdama į šią aplinkybę ir į tai, kad skundžiamame sprendime yra išdėstytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis pagrindas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rungimosi principas ir pareiškėjo procesinė teisė būti išklausytam nagrinėjamu atveju nebuvo apribota, o sprendimo turinys buvo pakankamai išsamus, kad pareiškėjas galėtų suvokti priimtą sprendimą nulėmusius motyvus ir efektyviai juos ginčyti kreipdamasis į teismą. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepatenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. E. A. M. (M. E. A. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.