- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- 2-137/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- R. S., R. S. Lietuvos
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybės valdžią vykdantys Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria dalis apeliacinio skundo reikalavimų laikyti nepaduotais, civilinėje byloje Nr. 2-887-43/2007 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas R. S. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo R. S. ieškinį atmetė. Teismas už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą paskyrė ieškovui R. S. 8 000 Lt baudą.
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. 2007 m. liepos 23 d. apeliaciniu skundu prašė : 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų; 3) išnagrinėti iš esmės ieškovo R. S. 2006 m. sausio 3 d. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei ir priimti naują sprendimą; 4) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdantys Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Antano Burdulio, Birutės Bobrel, neatlyginamai nacionalizuodami ieškovo R. S. pagal įstatymą įsigytą, už atsakovo Lietuvos valstybės kainą ir pinigus išpirktą, 12 metų teisėtai ir sąžiningai valdytą žemės sklypą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės aktus, padarė ieškovui 150 000 Lt materialinę ir moralinę žalą; 5) pripažinti, kad ieškovui R. S. Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai suteikia teisę naudotis pagal įstatymą įsigytu ir išpirktu 432 kv. m. žemės sklypu, atitinkančiu idealiąsias namo dalis (48/100).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui R. S. terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.
Nutartyje nurodyta, kad teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 000 Lt žalos atlyginimą. Kiti ieškovo ieškinio reikalavimai šioje byloje nebuvo nagrinėjami, teismas skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė, todėl jie negali būti apeliacijos dalykas (CPK 312 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovas iškėlė dar ir naujus reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti ieškinyje ir jo papildymuose, nebuvo reiškiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei kurie negali būti apeliacijos dalykas.
Šalies argumentai
Ieškovas R. S., šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, 2007 m. spalio 12 d. pareiškimu prašė : 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų; 3) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ieškovo R. S. apeliacinį skundą antrojo reikalavimo – pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų – laikė nepaduotu.
Nutartyje rašoma, kad teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė, jog apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo suformuluoti ieškinyje ir jo papildymuose, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kurie negali būti apeliacijos dalykas (CPK 312 str.). Tarp tokių reikalavimų buvo nurodytas ir antrasis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas, kuris buvo paliktas ieškovo pareiškime dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas antrojo reikalavimo dalyje laikytinas nepaduotu.
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. 2007 m. gruodžio 17 d. atskiruoju skundu prašo priimti ieškovo 2007 m. liepos 23 d. apeliacinį skundą visa apimtimi bei įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytomis priemonėmis sustabdyti Vilniaus apygardos teismo teisėjo nepagrįstus veiksmus. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Pirmosios instancijos teismo teisėjas delsė ir siekė atimti iš apelianto teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, ieškovas buvo nubaustas 8 000 Lt bauda dėl to, jog siekė apginti savo teises (CPK 315 str.).
2. Ieškovas apeliaciniame skunde argumentavo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė apginti pažeistą nuosavybės teisę. Iš ieškovo buvo atimta teisė kreiptis į teismą dėl ieškinyje nurodytos teisės gynimo. Teisme nebuvo tinkamos teisminės procedūros, teismas atsisakė pasisakyti dėl ieškinyje išdėstyto pagrindo ir dalyko, atsisakė nagrinėti bylą pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus.
3. Pirmosios instancijos teismo teisėjui nesuteikta teisė reikalauti iš ieškovo atsisakyti apeliacinio skundo ar jo dalies, taip pat spręsti, kokia dalimi apeliacinį skundą laikyti paduotu, vilkinant apeliacinio skundo priėmimą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Byloje spręstinas tik klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų laikė nepaduotais, taip pat pasisakoma tik dėl tų apelianto argumentų, kurie susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant atskirąjį skundą neturi teisinės reikšmės tie apelianto argumentai, jog teismas, pasak apelianto, atsisakė nagrinėti bylą pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakė pasisakyti dėl ieškinyje išdėstyto pagrindo ir dalyko, atėmė teisę kreiptis į teismą dėl ieškinyje nurodytos teisės gynimo. Tokie argumentai nėra apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Teismas, vykdydamas teisingumą, tai yra išspręsdamas ginčą iš esmės, priima atitinkamą sprendimą. Teismas turi paklusti teisei - Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Ar teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis įstatymais, kontroliuoja aukštesnieji teismai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją (CPK 305 str.) iš esmės apsprendžia galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo teisėjui nesuteikta teisė spręsti, kokia dalimi apeliacinį skundą galima laikyti paduotu. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą apeliacinį skundą ar jo dalį nepriimti ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.), taip pat nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.). Įstatymas tik pačiam apeliantui suteikia teisę spręsti dėl apeliacinio skundo ar jo dalies atsisakymo (CPK 13, 308 str.). Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, nepriima apeliacinio skundo (jo dalies) bei grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.) arba nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų taiko įstatyme numatytas pasekmes (CPK 316 str. 2 d.), tai nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas reikalauja atsisakyti apeliacinio skundo ar jo dalies. Šie teismo veiksmai yra reglamentuoti imperatyviųjų įstatymo normų, kurių teismas privalo laikytis, jomis vadovautis ir jas taikyti (CPK 3 str. 1 d.).
Ieškovas R. S. 2007 m. spalio 12 d. pareiškimu, kuriuo tikslino apeliacinį skundą, prašė : 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų; 3) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 144-145). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antrąjį apeliacinio skundo reikalavimą nutarė laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas šį apeliacinio skundo reikalavimą pripažino nauju reikalavimu, kuris nebuvo suformuluotas ieškinyje ir jo papildymuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas negali būti apeliacijos dalyku (CPK 312 str.) (b. l. 147-148).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 312 straipsnį, nes jame vartojama sąvoka „reikalavimai“ turi būti suprantama kaip materialieji teisiniai šalies reikalavimai, sudarantys ieškinio ar priešieškinio dalyką. Apelianto reikalavimas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų nėra materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimas. Kita vertus, toks reikalavimas negali būti ir savarankišku apeliacinio skundo dalyku. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pakeisti sprendimą, jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 326 str.). Procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priima tik tada, kai išnagrinėja pateiktą apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde taip pat turi būti nurodytos bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Apelianto reikalavimu - pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų - siekiama, kad būtų įvertinti apelianto argumentai dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme netinkamumo. Tokio turinio reikalavimu apeliantas apibendrina tas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis jis grindžia priežastis, lėmusias neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pateiktą apeliacinį skundą iš esmės bei padarius išvadą, jog pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė neteisingai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, nesivadovavo Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, atsirastų teisinis pagrindas tenkinti pareikštą ir CPK normas atitinkantį procesinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, kuris dera su apeliacinės instancijos teismo įgalinimais ir yra tiesiogiai nukreiptas skundžiamo sprendimo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei apeliacijos instituto tikslą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo normas, susijusias su apeliacijos procedūrų teisiniu reglamentavimu. Nebuvo teisinio pagrindo laikyti antrąjį ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą nepaduotu, t. y. taikyti procesines pasekmes, kurias numato procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reguliuojančios teisės normos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija turi naikinti skundžiamą 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį. Tuo pačiu teisėjų kolegija turi teisinį pagrindą konstatuoti, jog ieškovo R. S. reikalavimas „pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų“ negali būti pripažįstamas ir nagrinėjamas kaip atskiras (savarankiškas) apeliacinio skundo dalykas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Tokio turinio reikalavimas priskirtinas tik prie apeliacinio skundo pagrindų (CPK 306 str. 1 d. 3 p.), susijusių su ieškovo pareikštu ir įstatymą atitinkančiu apeliacinio skundo dalyku - reikalavimu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Konstatuoti, kad ieškovo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas „pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas, nagrinėdamas civilinę bylą, sąmoningai atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir precedentais, civilinę bylą išnagrinėjo žinomai netinkamai, sprendimas neatitinka teisinės demokratinės valstybės principų, teisės ir teisingumo nuostatų“ negali būti vertinamas ir nagrinėjamas kaip atskiras apeliacinio skundo dalykas, nes toks reikalavimas priskirtinas apeliacinio skundo pagrindams.
Perduoti bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai (pranešėjas K. Gurinas), paskirtai nagrinėti R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo.