Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1677-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2-1677-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00930-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č.
Atsakovas
G. T., R. T., bankas "Snoras" "Verslavita" UAB "Čelta" "Taurų spalvos"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1677-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č. ir Š. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo prikimo–pardavimo sutarties, kredito sutarčių, laidavimo sutarčių, vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, pakeičiant restitucijos būdą, taip pat dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Čelta“ kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašydamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti: 1) priverstinį paskolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal 2009 m. sausio 22 d. ir 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. 15 ir Nr. 22-1N/2009; 2) paskolos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0039/09/00237/1, Nr. 0039/09/00238/1, Nr. 0039/0900239/1, Nr. 0039/09/00240/1, Nr. 0039/09/00280/1; 3) vykdymo veiksmus pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 052009001268L dėl UAB „Čelta“ nekilnojamojo turto – 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 4) vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.22-3N dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 5) vykdymo veiksmus pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR(4.6)-186 dėl A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto – 0,1631 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o jo nepakakus – A. Č. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priverstinio pardavimo iš varžytinių; 6) Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-372-622/2010, vykdymą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-460/2013 vykdymą. Analogiško turinio prašymus ieškovai byloje teikė ne kartą, tačiau teismų buvo konstatuota, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, t. y. neįrodė vienos iš dviejų būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas, teikdamas paskutinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, remiasi 2015 m. birželio 12 d. byloje atliktos ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta, kad ginčo sklypo vertė 2008 m. kovo 21 d. buvo 2 170 000 Lt (628 475,44 Eur). Ieškovas pažymėjo, kad pagal šios ekspertizės išvadas teismas toliau nagrinės bylą dėl suklydimo, o buvo suklysta dėl turto (kad jo atitiktis yra 868 860,06 Eur), pirkėjai įsigijo daug mažesnės vertės daiktą nei sumokėta 695 088,04 Eur kaina. Pardavėjai suprato, kad 868 860,06 Eur sklypo vertė gali būti tik tada, kai sklypas yra įrengtas ir tai nuo pirkėjų nuslėpė. Ekspertizės išvados šią aplinkybę patvirtina, todėl ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Be to, vykdomas realus turto pardavimas ir lėšų išieškojimas patvirtina tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų turtas gali būti parduotas ir priėmus galbūt ieškovams palankų sprendimą išieškotas turtas liktų trečiųjų asmenų – sąžiningų įgijėjų – nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovai pakartotinai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios anksčiau nebuvo pritaikytos. Ankstesnis analogiškas ieškovų prašymas buvo atmestas teismui prima facie įvertinus bylos duomenis ir nusprendus, kad pagal pateiktus argumentus ir įrodymus ieškovų reikalavimų dalis dėl kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo sutarčių, paprastųjų vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais labiau tikėtinai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad ieškovai pakartotinai pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas pirminiame ieškinyje, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų, papildomai tik pažymėjo, kad byloje atlikta ekspertizė pagrindžia ieškovų ieškinio reikalavimus. Teismo nuomone, tai nėra aplinkybė, pagrindžianti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir leidžianti daryti kitokią prima facie išvadą apie ieškinio pagrįstumą. Teismas nurodė, kad ieškovų pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovams nenurodžius jokių naujų aplinkybių pateiktam prašymui pagrįsti, yra atmetamas tais pačiais analogiškais pagrindais.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantai (ieškovai) UAB „Čelta“, A. K. Č. ir Š. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu buvo žymiai mažesnė, tą nustatė ir ekspertė ekspertizės akte. Sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo. Tokio sandorio net bankas nebūtų finansavęs, t. y. nebūtų suteikęs 579 240,04 Eur kreditą. Bankas galėjos suteikti tik iki 439 932,81 Eur kreditą.Pardavėjai ir bankas buvo nesąžiningi, sąmoningai susiorganizavę, panaudojo vertinimą kaip esminį dokumentą sandoriui sudaryti, nors žinojo, kad jis yra neteisingas, tačiau visa tai nuslėpė nuo kitos šalies. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi remtis nėra teisinga, nes nuo to laiko situacija iš esmės pasikeitė: atlikta ir ekspertizė, išsiaiškinta ir dėl vertinimo rezultato. Ekspertizė patvirtino, kad turto rinkos vertė buvo padidinta apie 289 620,02 Eur. Sandoriu buvo siekiama nusipirkti 3,6235 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 2 696 219 Lt (780 879 Eur) už 2,4 mln. Lt (695 088,04 Eur) kainą su 2 mln. Lt (579 240,04 Eur) paskola, įkeitus perkamą sklypą, įvertintą 3 mln. Lt. (868 860,06 Eur) rinkos verte pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Teismo padaryta išvada, kad vertės dydis nėra ta aplinkybė, dėl kurios būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino ieškovo argumentų, dėl ko turto vertė yra esminis dydis sandoryje perkant turtą su banko paskola. Suklydus ženkliai dėl vertės, buvo suklysta ir dėl paties objekto. Įvertinus dar ir kitos sandorio šalies nesąžiningumą, pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė L. M. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko atskirajame skunde išdėstytą poziciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas sprendimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ekspertizės nustatytas rezultatas yra vienintelis rašytinis įrodymas, kad turto vertė, t. y. žemės sklypo atitiktis pinigine išraiška, nustatyta pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, yra 2 170 000 Lt (628 475,44 Eur), o 2008 m. sausio 31 d. vertinimu rinkos vertė vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nenustatyta, o įrašyta vertė 3 mln. Lt (868 860,06 Eur) su pastaba yra tik žodinė informacija. Taigi nebuvo įvykdytos pagrindinės pirkimo–pardavimo, kredito ir hipotekos sutarties sąlygos. Tokiu būdu buvo suklysta dėl sutarties objekto. Teismo išvada, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pakartotinis, yra nepagrįsta, nes ekspertizė buvo atlikta tik 2015 m. gegužės 10 d. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes aplinkybės dėl suklydimo yra pagrįstos, be to, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ką patvirtina 2015 m. liepos 28 d. antstolio patvarkymas.

Atsakovas bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę atstovauti kitus reikalavimus šioje byloje pareiškusius ieškovus, juo labiau UAB „Čelta“, kuri sutinka su apeliantų skundžiama nutartimi, nes jos neskundė. Dėl to tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų pripažintas pagrįstu, UAB „Čelta“ prašytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik apeliantų atžvilgiu.Teismas jau ne kartą buvo atmetęs analogiško pobūdžio prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ketvirtą kartą netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliantų atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir visi ankstesnieji ieškovų prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik papildomai nurodant, kad ieškinio pagrįstumą neva patvirtina byloje atlikta ekspertizė, remiantis kuria ginčo turto rinkos vertė 2008 m. kovo 21 d. galėjo būti apie 628 475,44 Eur. UAB „Čelta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apeliantų atskirasis skundas grindžiamas ne papildomomis aplinkybėmis, bet jau ne kartą nagrinėtų aplinkybių papildomais įrodymais. Aplinkybė, kad ieškovai galbūt suklydo dėl perkamo žemės sklypo vertės, nelemia jų suklydimo dėl kredito, vartojimo paskolos, laidavimo ir kitų su tuo susijusių sutarčių, nes tai yra savarankiški teisiniai santykiai. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir joje pareikštais reikalavimais, todėl negali būti tenkinamas ir ieškovų prašymas sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d, sprendimo vykdymą.Prašyme ir atskirajame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų ne tik kitokį prima facie ieškinio pagrįstumo vertinimą, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Atsakovai R. T., G. T. ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantų skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovai, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, jau ne kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas atsisakė jas taikyti. Ekspertizės byloje atlikimo faktas nėra ta aplinkybė, kuri galėtų pagrįsti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leistų daryti kitokią prima facie išvadą apie ieškinio pagrįstumą. Skunde nenurodyti jokie skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai.

Ieškovė A. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirajame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsti. Ieškovė, remdamasi atliktos ekspertizės išvadomis, pateikia savo nuomonę aplinkybių, kurios bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, nes yra pagrindo manyti, kad ieškinys dėl suklydimo bus patenkintas. Sandorio sudarymo metu buvo suklysta iš esmės dėl paties objekto, jo atitikties pinigine išraiška. Po sandorio sudarymo pirkėjai turėjo gauti mažiausiai 2 696 219 Lt (780 879 Eur) vertės daiktą, buvo įsitikinę, kad gauna 868 860,06 Eur vertės daiktą, tačiau gavo tik 2 170 000 Lt (628 475,44 Eur) vertės daiktą.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovų pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovams nenurodžius jokių naujų aplinkybių pateiktam prašymui pagrįsti, yra nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismui šioje byloje pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai sieja su tuo, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta žemės sklypo vertė, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovai privalo pagrįsti pirmiau šioje nutartyje nurodytas ir CPK 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Ekspertų išvados yra tik viena iš priemonių faktiniams bylos duomenims nustatyti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Atskiri bylos įrodymai yra tiriami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ginčo faktinių aplinkybių bei ieškinio pagrįstumo vertinimo neleidžia daryti kitos nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad spręsdami analogiško turinio prašymų pagrįstumą įsiteisėjusiomis teismo nutartimis teismai yra konstatavę, jog vien tik galimas suklydimas dėl žemės sklypo vertės dar nelemia kredito, vartojimo paskolos ir laidavimo, paprastųjų vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, nes tai yra savarankiški teisiniai santykiai. Be to, kadangi apeliantai atsiradusį poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones sieja su ekspertizės atlikimu, kas, jų nuomone, savaime patvirtina, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, būtina pažymėti, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ieškovų ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo atmestas. Sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau tokia dabartiniu metu esanti aplinkybė yra vienas iš kriterijų konstatuojant, jog kaip ir anksčiau, taip ir šiuo metu vis dar egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškovams tikėtinai palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje.

Esant tokioms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas