- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-96-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1A-96-134/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-45-1-00856-2014-7
2015 m. kovo 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal BK 242 str. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2013-04-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, E. S. paskirta galutinė bausmė– laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. nuteistas už tai, kad pagal įsiteisėjusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartį turėdamas atlikti jam paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vengė ją atlikti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį vengus atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartimi skirtą bausmę. Jis nesislapstė nuo bausmės atlikimo, o buvo išvykęs dirbti į užsienį Probacijos tarnybos pareigūno T. D. žodiniu leidimu ir apie paskelbtą jo paiešką nežinojo tol, kol buvo sulaikytas N. K. pareigūnų. Apeliantas teigia manantis, kad policijos pareigūnai jo neieškojo, nes teisme apklaustas paiešką vykdęs M. J. nurodė klaidingą adresą : pareigūnas teigė jo ieškojęs, tačiau jis gyveno ...Pareigūnas galėjo jo ieškoti klaidingu adresu, o į jo namus nuvykti jau tuomet, kai jis buvo sulaikytas N. K. pagal Europos arešto orderį. Apeliantas teigia, kad, siekdamas patikrinti pareigūno M. J. parodymus, teismas turėjo apklausti A. B., gyvenančią..., su kuria esą bendravo pareigūnas, tačiau to nepadarė. Apeliantas nurodo, kad asmeniškai neišklausė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-08 nutarties, kuria jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl nežinojo apie jam paskelbtą paiešką.
Apeliantas skunde taip pat ginčija Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 jam taikytą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartį, kuria jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir Panevėžio apygardos teismo 2014-01-28 nutartį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį siundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-04-25 nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir bausmės vykdymas jam atidėtas 2 metams, paskiriant teismo įpareigojimus : per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2013-11-20 kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo apeliantui, nes jis nevykdė teismo įpareigojimų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-12-18 nutartimi apeliantui panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad apeliantas išvyko ir gyveno N. K., nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nesiregistravo darbo biržoje. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas dalyvavo šiame teismo posėdyje ir išklausė teismo nutartį (16-17 b.l.). Panevėžio apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi apelianto skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintas. Tačiau ir priėmus šią nutartį apeliantas nevykdė laisvės atėmimo bausmės, išvyko į užsienį, todėl Panevėžio apygardos teismas 2014-03-17 jam išdavė Europos arešto orderį, pagal kurį jis 2014-07-11 N. K. pareigūnų perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams ir pargabentas į Lietuvą.
Pagrindiniai apelianto skundo argumentai, kuriais jis ginčija savo kaltę pagal BK 242 str., susiję su išvardintomis teismų nutartimis, kuriomis spręstas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad šios nutartys yra įsiteisėjusios, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Apelianto versiją, kurią jis iš esmės pakartoja ir apeliaciniame skunde, susijusią su tuo, kad jis nevengė atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-08 nutartimi jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes į N. K. išvyko Probacijos tarnybos pareigūno T. D. leidimu, o pareigūnai jo paieškos nevykdė, nes buvo nuvykę klaidingu adresu, instancijos teismas šią apelianto versiją išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Teismas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus pareigūno T. D., kuris buvo atsakingas už apelianto elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, parodymais, kad nei jis, nei kuris nors kitas Probacijos tarnybos pareigūnas apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo metu nesuteikė leidimo išvykti į užsienio valstybę, nes šiuos liudytojo T. D. parodymus patvirtina Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininko R. D. pasirašyta pažyma, kurioje nurodyta, kad E. S. nesikreipė į probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų. Pažymėtina, kad įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutarčiai, kuria apeliantui panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, joks pareigūnas ar institucija ir negalėjo priimti sprendimo apeliantui leisti išvykti į užsienį, nes toks sprendimas reikštų leidimą nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties ir būtų neteisėtas. Apelianto argumentus, kad policijos pareigūnai jo neieškojo gyvenamojoje vietoje, paneigia policijos pareigūno M. J. parodymai. Teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė ir išsamiai motyvavo šio liudytojo parodymuose buvusius netikslumus dėl apelianto gyvenamosios vietos adreso. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, apeliantas privalėjo vykti atlikti laisvės atėmimo bausmės, o policijos pareigūnai jo paieškos nebeturėjo vykdyti, tačiau apeliantas nuvyko ne į pataisos įstaigą, o išvyko į N. K.. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentai apie policijos pareigūnų vykdytą jo paiešką neturi reikšmės klausimo jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 242 str. išsprendimui.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto kaltė pagal BK 242 str. dėl vengimo atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę įrodyta patikimais įrodymais, todėl tenkinti jo skundo prašymą jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė, kad apeliantui bausmės pradžia skaičiuotina nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo pradžios, tačiau iškilus klausimui dėl apelianto pagal Europos arešto orderį N. K. tikslaus suėmime išbūto laiko įskaitymo į jam skirtą bausmę, šis klausimas nagrinėtinas BPK 362 str. nustatyta tvarka.
Nuteistojo gynėjos apeliaciniame teisme pateiktas prašymas dėl išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atlyginimo atmestinas, nes pagal BPK 322 str. 1 d. valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme, be to, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo, todėl išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.